Fotografijos ir tapybos abstrakcijos – vienu ritmu  2

Gabrielė Kuizinaitė
www.kamane.lt, 2014-09-04

Rugpjūčio  mėnesį Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje veikė fotografijos ir tapybos abstrakcijų paroda „Ritmikos“. Parodos sumanytojai – fotomenininkė Vilija Kailiūtė ir tapytojas Antanas Andziulis. Vilija Kailiūtė į fotografijos meną atėjo iš taikomųjų menų, tačiau fotografija domisi jau du dešimtmečius. 1993 metais menininkė lankė fotografijos kursus Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, dalyvavo LFS organizuotose grupinėse parodose, taip pat išeivijos fotomenininko Algimanto Kezio organizuotose jungtinėse parodose Čikagoje (JAV). Menininkės teigimu, jai nesvetimas ir tapybos menas. Norėdama įgyti daugiau praktinių ir  techninių  meno žinių, V.Kailiūtė lankė vakarinę dailės mokyklą. Didelis noras padirbėti su spalva bei dažais autorę atvedė į vakarinę A.Martinaičio dailės mokyklą. Kūrėja įsitikinusi, kad mokydamasi šioje mokykloje gavo daug praktinių žinių  ir nuo to laiko susižavėjo abstrakcija, kurią siekė perkelti į fotografiją, suteikti jai spalvą.

Menininkės darbuose dominuojanti miesto tematika išreiškiama per fotografines abstrakcijas. Pasak autorės, miestas –  tai vieta, kurioje susipina įvairios mintys ir emocijos, tai amžinas judėjimas ir dinamika, kai judėjimo slinktis ir trajektorijas ima diktuoti miesto dvasia. Žmogus tarsi tampa miesto įkaitu, tačiau kartu miestas jį ir išlaisvina. „Taip šios konstrukcijos įtraukė mane ir virto abstrakčiais paveikslais, atspindinčiais miesto ritmą“, – pasakojo autorė. Abstrakčioms V. Kailiūtės fotografijoms būdinga ritmiška meninė kompozicija, vyrauja spalvinio kolorito įvairovė: nuo tamsių iki ryškių spalvų bei tonų. Meninių  fotografijų formų bei spalvų dermė  nukelia į mistikos ir paslaptingumo sferą. Miesto  simbolika fotografijose  užkoduota ritmikoje, kuri yra išreikšta emocingais geometrizuotų formų fragmentais.

Vilijos Kailiūtės darbuose miesto tematika  tik išoriškai atrodo monotoniška,  per spalviškai abstrakčias  miesto formas jos darbai praplečia tradicinę miesto vaizdavimo erdvę, abstrakcijos rūbas suteikia miestui naujų dimensijų, nukelia į įsivaizduojamo svajonės, sapno pasaulį. 

Tapytojas Antanas Andziulis gimė ir augo Kaune. Tapybos mokėsi Juozo Naujalio meno mokykloje, vėliau tapybą studijavo Vilniaus dailės institute, savo meistriškumą tikrino ir tobulino, anot autoriaus, „įvairiose podiplominėse studijose bei gyvenimo seminaruose“. Menininkas rengia asmenines parodas, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, nuolat parodas organizuoja ir pats, nustebindamas vis naujomis idėjomis. A. Andziulio tapybinė stilistika yra paremta abstrakcija: jai tapytojas ištikimas daugelį metų, tačiau menininko kuriami abstraktūs tapybos darbai pasižymi įvairove.

Atsitiktiniai, o gal ir gyvenimiški sutapimai tapytoją Antaną Andziulį paskatino šiai parodai nutapyti naujų darbų, kuriuose itin svarbi spalva, geometrinė ritmika, tradicija ir moderni jos interpretacija. Menininkas neslepia asmeninio gyvenimo emocinės patirties: „Penktą vasarą sodyboje prieš užmigdamas matau tą patį senolių austą vis besisukantį raštą.“ Šis vaizdinys greičiausiai ir paskatino tapybines transformacijas ir tapo svarbiausia parodos darbų inspiracija. Tapytojas mini datas, ieškodamas sutapimų ir komentuodamas naujojo ciklo atsiradimo momentus:  „Šiais metais sukanka šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, taip pat šiais metais yra  90-tasis mano motinos tekstilininkės gimtadienis. Prieš 30 metų baigiau tapybos studijas Vilniaus dailės institute.“ Kiekvienas šioje parodoje eksponuojamas Antano Andziulio darbas autoriaus yra siejamas su svarbiais asmeniniais įvykiais. A.Andziulio tapyboje svarbios ryškių koloritų geometrizuotos formos, emocinis ir ritminis turinio perteikimas per abstrakciją. Jo darbuose dominuoja skirtingų abstrakčių formų santykis, ryškių spalvinių koloritų vizualusis dialogas.

Pagrindiniu simboliu meninėje A. Andziulio paveikslų erdvėje išlieka geometrizuota forma kvadratas. Kiekviename paveiksle kvadratas vis kita spalva ir forma koduoja  skirtingą pasakojimą, jo emociją. Abiejų parodos autorių darbams  būdinga formos, spalvos ir įvaizdžių įvairovė. Abstraktusis vizualumas, filosofinis turinys ir estetinė kūrinio raiška būdinga tiek A. Andziulio, tiek V. Kailiūtės darbams. Daugelyje A. Andziulio tapybos darbų kartojasi geometrizuoto kvadrato formos principas, kinta niuansai  ir skirtingi spalvų deriniai - kintantis raudonos, geltonos, mėlynos ir žalios spalvų komponavimas rodo emocinę vaizdinio slinktį, ekspresiją.

Paroda „Ritmikos“ pristato spalvingas, dar niekur nerodytas abstrakcijas. Visi A. Andziulio   darbai sukurti šią vasarą, o  V. Kailiūtės spalvotų fotografijos abstrakcijų ciklas „Miesto dvelksmas“ sukurtas kiek anksčiau, 2009 – 2010 metais. Atsitiktinis sutapimas ar lemtis, kad ekspozicija surengta kartu, abiejų menininkų darbai tarpusavyje itin dera, papildo ir praplečia vieni kitus. Tad belieka svarstyti, kaip menininkai susitiko, kaip gimė mintis surengti bendrą parodą.

Tiek A. Andziulio, tiek ir V. Kailiūtės darbuose nėra konkrečių realybės ženklų ar detalių, orientuojamasi į emocinę atmintį, kuri yra inspiruota audinio rašto ar architektūrinio fragmento. Abiejų autorių kūrinių meninė kompozicija yra dinamiška, provokatyvi, o darauge ir  metaforiška. Nors autoriai dirba ir kuria skirtingomis technikomis, turi skirtingą požiūrį į abstraktųjį meną, tačiau vizualinė kūrinio kalba, mąstymas yra panašus, giminingas. Formos, spalvos ir abstrakcijos dermė menininkus sutelkė bendrai parodai,  tapusiai kultūriniu vasaros Kauno įvykiu, galbūt ateityje paskatinsiančiu naujiems  meniniams iššūkiams.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*