Rugpjūtis

Vaiva Mažulytė
www.kamane.lt, 2008 08 22 

Klaipėdoje dvi savaites vyko XIII Pažaislio muzikos festivalio organizuoti 11-ieji tarptautiniai Valentinos ir Pavelo Bermanų meistriškumo kursai pianistams ir smuikininkams. Tradicija prasidėjo dar 2000 metais, kai fortepijono meistriškumo pamokas vedė žymusis pasaulio pianistas Lazaris Bermanas. Po jo mirties (2004 m.) kursus tęsia žmona Valentina ir sūnus Pavelas.

Jie visi -- ne tik vienos šeimos atstovai, bet ir pripažinti menininkai. V.Berman – Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos auklėtinė, fortepijono pedagogė, išugdžiusi ne vieną žinomą pianistą.

P.Bermanas pažįstamas ir kaip Kauno kamerinio orkestro, kuris dabar žinomas kaip Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovas. Tačiau tikrasis šio menininko talentas atsiskleidžia griežiant smuiku. Tuo galime įsitikinti kasmet, kai jis koncertuoja Lietuvoje.

Šiemet, rugpjūčio 2 d., Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje kartu su pianistu Vsevolodu Dvorkinu (buvusiu L.Bermano mokiniu) P.Bermanas atliko tris J.Brahmso sonatas smuikui ir fortepijonui. Puikus dueto ansamblinis grojimas, subtili interpretacija, atskleidžianti pačią kūrinio esmę, paliko neišdildomą įspūdį.

Meistriškumo kursai, kurių metu jaunieji muzikantai semiasi grojimo instrumentu paslapčių iš tikrų savo srities profesionalų, koncertuoja, dalijasi įspūdžiais ir patirtimi, kiekvienais metais darosi vis paklausesni. Tačiau tenka apgailestauti, kad šie renginiai sutraukia vis mažiau klausytojų ir nuolat stokoja lėšų. Dauguma dėstytojų ir organizatorių čia dirba iš idėjos.

V. ir P. Bermanai, jau devintą vasarą rengiantys šią muzikantų stovyklą, yra išauginę ne vieną lietuvių muzikantą. Kai kurie dalyviai savo vasarą kursuose praleidžia jau septintą, aštuntą kartą.

Šiais metais dalyvių buvo kaip niekada daug. Per penkiasdešimt pianistų ir smuikininkų iš Lietuvos, Italijos, Rusijos, JAV, Pietų Korėjos, Kazachstano. Jie gyveno ir mokėsi E.Balsio menų gimnazijoje. V. ir P.Bermanai dvi savaites be poilsio dirbo po aštuonias valandas kasdien.

Rugpjūčio 9 – 17 d. buvo surengti aštuoni koncertai, kuriuose teisę pasirodyti gavo geriausi kursų dalyviai. Žinoma, jų meistriškumo lygis buvo nevienodas. Turint galvoje skirtingą jaunųjų muzikų amžių ir koncertinę patirtį, naivu būtų tikėtis panašaus grojimo. Tačiau vienodai džiugu buvo klausytis ne tik brandžių, muzikavimo techniką ištobulinusių muzikantų, bet ir sėkmingai pradedančiųjų.

Dviejuose koncertuose puikiai pasirodė 23 metų lietuvių pianistas Edmundas Lapėnas, šiuo metu studijuojantis Osle. Talentingas, nepaprastai muzikalus ir gražiu garsu išsiskiriantis muzikantas atliko S. Prokofjevo sonatą Nr. 2 ir F.Chopino baladę Nr .4.

Techniniu meistriškumu iš pianistų išsiskyrė devyniolikmetė rusė Daria Maršinina, studijuojanti Berlyne. Dviejuose koncertuose ji atliko S.Prokofjevo septintąją sonatą.

Net trijuose koncertuose su skirtinga programa pasirodė Pietų Korėjos pianistė, jau dešimt metų gyvenanti Italijoje 25 metų Sun Hee You. Daugiausia simpatijų ši muzikantė sulaukė atlikusi F.Chopino baladę Nr.1. Puikiai S.Prokofjevo antrosios sonatos 3 ir 4 dalis sugrojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Monika Laukaitytė.

Rugpjūčio 9 d. smuikininkė iš Italijos Laura Marzadori surengė savo rečitalį. Dėl grojimo technikos problemų beveik neturinčiai atlikėjai kol kas dar trūksta sugebėjimo įtikinti publiką savo muzikine interpretacija. Galbūt ji dar pati ne visada žino, ką norėtų vienu ar kitu kūriniu pasakyti.

Nepaprastai brandžiu muzikavimu išsiskyrė 24 metų smuikininkė iš Rusijos Nadežda Palicyna, atlikusi P.Čaikovskio „Susimąstymą“ ir Valsą skerco. Dar viena rusų smuikininkė dvidešimtmetė Svetlana Konovalova, ambicinga ir perspektyvi atlikėja, baigiamajame koncerte puikiai sugrojo P.Čaikovskio koncerto smuikui pirmąją dalį. O trylikametė Šaripa Tussupbekova iš Kazachstano nustebino virtuoziškumu, užtikrintai atlikusi N.Rimskio-Korsakovo fantaziją operos „Auksinis gaidelis“ tema.

Džiugu buvo išgirsti ir sparčiai tobulėjančios lietuvių smuikininkės Justinos Auškelytės atliekamą E.Ysaye sonatą-baladę Nr. 3.

Gaila, kad koncertai publikos antplūdžio nesulaukė. Galbūt kaltas atostogų metas. O gal nepatraukli koncertų vieta ar informacijos trūkumas? Be abejo, šiųmetinių ir 2000-2005 metų meistriškumo kursų, kai baigiamajame koncerte atlikėjai grodavo su orkestru, o soliniai koncertai vykdavo Palangos Tiškevičių rūmuose, skirtumas akivaizdus. Kaip pastaruoju metu dažnai nutinka, visuotine kultūros puoselėjimo problema tapo pinigai.

Lietuviai tikrai nelinkę investuoti į dabartinę kultūrą, tuo labiau žvelgti į ateitį, kai tie dabar jauni muzikantai taps garsiais muzikais. Kita vertus, ar organizatoriai tikrai pasiekia kiekvieną turtingesnį pilietį, kuris galbūt sutiktų paremti, jei tik ką nors apie tai žinotų. Žinoma, didelės komandos, galinčios apibėgti visus rėmėjus, organizatoriai neturi, bet ar tikrai nė vienas iš jų nenuleido rankų?

Akivaizdu, kad kiekviena savivaldybė linkusi remti savus menininkus ir renginius. Kodėl Klaipėdos savivaldybė turėtų remti Kauno Pažaislio festivalį, o Kauno savivaldybė -- renginį, vykstantį Klaipėdoje? Klaipėda – klaipėdiečiams, Kaunas – kauniečiams, o kam svarbi visos Lietuvos kultūra? Tik vienetams.

Kitais metais laukia 10-ieji jubiliejiniai meistriškumo kursai. Ar jie įvyks ir kaip įvyks, priklauso nuo organizatorių ir pačių V. ir P.Bermanų vadybinių gebėjimų rasti rėmėjų užsienyje. Tačiau kodėl kitos šalies atstovams turėtų rūpėti, kas dedasi Lietuvoje? Tikėkimės, kad kam nors svarbi viso pasaulio ar bent jau Europos kultūrinė ateitis.