Lapkritis

Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė
www.kamane.lt , 2007 11 03  

„Procesas gamtoje.“ Dr. al. 135x195 cm 2002m.

Gluosniai Margionyse. Motyvas  

Iš pažiūros išoriškai tapytojo gyvenimas gali atrodyti visai neefektingas, labiau primenantis atsiskyrėlio būtį. Kalbu čia ne apie tuos menininkus -- bohemos mylėtojus, kurie taip traukia dėmesį rafinuota iškalba vakarėlių metu ar domina publiką savo gyvenimo pikantiškais epizodais. Galbūt tai ir yra jų kuriamas momentinis meno efektas.

Arūno kelias buvo kitoks. Tikrasis jo -- menininko -- gyvenimas buvo vidinis, paslėptas nuo žvilgsnių. Mažiausi sielos judesiai, subtiliausi niuansai, sukelti išorinio pasaulio spalvų ir šviesos mirguliavimo ar nykstančių praeinančio pasaulio formų, vėliau virsdavo brandžiais tapybos darbais.

1988 metais Arūnas rašė: “Aš nežinau, kada žmogus tampa dailininku. Išmokus piešti, nebūtinai juo tampama. Gal dailininkas -- tai gyvenimo pozicija? Pozicija -- daikto, reiškinio ar situacijos atžvilgiu. Svarbiausia -- tą poziciją surasti ir išlaikyti. Dailė suteikia galimybę gilintis į savo vidų, o tai mane traukė nuo mažens. Buvau uždaro būdo.“

Tas nematomas vidinis judėjimas, kaip lengvas sielos vėjas, vedė tapytoją kūrybos keliu.

Arūnas buvo patenkintas vienu 2002 metais tapytu savo darbu „Procesas gamtoje“. Iš tikrųjų šią drobę jis vadino „Pilkasis kardinolas“. Matyt, norėjo įvardinti tą nematomą jėgą, kuri nuolat, beatodairiškai naikina ir keičia visa, kas gimsta, gyvena ir miršta. Pilkasis kardinolas visada šalia, tik laiko klausimas, kada savo negailestinga ranka palies mūsų petį. Diriguodamas kaitos procesams, jis nuolatos suteikia tapsmui naujas formas.

„Procesas gamtoje“, arba „Pilkasis kardinolas“, buvo inspiruotas gluosnių, vėjui pučiant. Tapyba čia yra tokia, kurios reikėtų klausytis kaip muzikos. Tai virpesiai, spalvų virpesiai, begaliniai pilkos spalvos niuansai ir ritmas. Smulkių formų, greitais judesiais per visą drobės paviršių sklindantis potėpių ritmas, kai kur pristabdomas ilgų teptuko pasažų, sukuria nesibaigiančio judėjimo įspūdį.

Būdamas monochrominės tapybos meistras, Arūnas be vargo šioje drobėje skambančiais potėpiais sukūrė nepertraukiamą judėjimą ir kaitą, kai vienas spalvos tonas nuo mažiausio prisilietimo virsta kitu. Variacijos pilkąja spalva primena J.S.Bacho kūrinį „Gerai temperuoti klavyrai“ 24 preliudai ir fugos, II dalis, 1744 m. J.S.Bacho kūrinys prilygsta polifoninės muzikos biblijai. Arūno drobę „Procesas gamtoje“ drįsčiau pavadinti monochrominės tapybos enciklopedija.

Šio paveikslo reikia klausytis akimis, atsiduoti tėkmei, leisti laisvai plaukti mintims. Su lengvu neišvengiamybės liūdesiu grožėtis pasaulio laikinumu.