AKVARELĖS IMPULSŲ JŪRA 0

2006-11-24

(Tarptautinė akvarelės paroda „Baltijos tiltai“, M. Žilinsko galerija)

 

Kotryna Džilavjanaitė

www.kamane.lt, 2006 11 24

 

 

 

 

Irenos Luse (Latvija) „Šokis“ perteikia švelnią ir nostalgišką vakaro nuotaiką.  

Nuojauta ir netikėtumas – turbūt esminiai bruožai, viešpataujantys akvarelės gimimo vyksme. Nesutramdomąją akvarelę geba pažaboti menininko meistriškumas, bet jos kūrinio baigtį dažnai lemia vienas akimirksnis. Ne laiku virptelėjusi ranka, netinkamas vandens, dažo santykis ar nenuoširdi autoriaus emocija – ir akvarelė netrunka atsikeršyti nemaloniausiu būdu. Tad intuicija tampa ne pagalbiniu, o būtinu instrumentu, dovanojančiu akvarelininkui pavykusio kūrinio džiaugsmą. Šeštasis jausmas šį kartą neapvylė nei naujausios tarptautinės akvarelės parodos „Baltijos tiltai“ autorių, nei rengėjų (kuratorė Virginija Vitkienė). Čia akimoju ištirpsta pašaipos ledokšniai, žlunga įsitikinimai apie neva sentimentalią, nuobodžią, veik fosilišką akvarelę, (ne)pelnytai nuspirtą į šiuolaikinio meno paribius. Maloni bausmė už akvarelės nuvertinimą – net keli skirtingi kūrybiniai požiūriai, žanro ir stiliaus kryptys, kurioms pasidavė akvareliškas parodos dalyvių rankos ir minties gestas. Ekspozicijoje gausu akį viliojančių kūrinių, apeliuojančių į žiūrovo regos psichologiją. Grynų, švarių spalvų mirgėjimas, raibuliuojantis akvarelių paviršius konstruoja beveik opartiškas iliuzijas. Akvarelės technikos savybės tarsi savaime suteikia kūriniams dekoratyvumo. Išdailinta išraiška vyrauja, bet neužgožia autorių darbo precizikos, plačios nuotaikų vėduoklės: nuo mistiškų abstrakcijų, nervingų kompozicijų iki jausmingų, lyriškų peizažų (kaipgi be jų). Akvarelės puošnumas karsteli tuomet, kai pritrūksta charakterio gelmės. Prisimenu nugirstą mažametės lankytojos repliką prie teatrališkai lėliškų Renatės Lūšies portretų – „Drabužiams dėmesio - daugiau negu veidui“. Dekoratyviuosius eksponatus parodoje papildo momento efemeriškumą gaudantys, apibendrinti, etiudiški darbai, primenantys akvarelės istoriją – iki pat XVIII a. ji buvo naudojama paveikslų bei gobelenų eskizams tapyti. Šiuose kūriniuose kalba besvorės, bet įtaigios, susiliejančios spalvų dėmės, tarsi įkvėptos Marko Rothko akvarelių (Aušros Andziulytės „Apie smėlį ir vandenį“), rytietiško minimalizmo subtilumas (Kjell Ekstam „Peizažas iš Japonijos“), retro šokio intymumas (Irenos Luse „Šokis“). Viena ankstyviausiųjų ir plačiausiai žinomų Europos akvarelių – Albrechto Diurerio „Kiškis“ (1502) turbūt pasąmoningai pakurstė keletą parodos autorių parafrazuotam animalistiniam žanrui, kuris vietomis sutapo su vos juntamo pasakingumo matmeniu. Galerijoje tingiai murkso katinas, kuris visada vaikščioja vienas (Inos Budrytės „Kiemo gale“), šmėsteli kaimo paukščiai (Aistės Gabrielės Černiūtės „Paukščiai“), suboluoja fantastinis, kažkuo Šagališkas žirgas (Inese Silinos „Palauk, vienaragi“). Pavieniese „Baltijos tiltų“ akvarelėse ryškėja kitų tapybos technikų ar net dailės šakų įtaka. Plonyčiai potėpiai tarsi ofortiški rėžiai, plokščias vaizdo modeliavimas, grūdėta lyg akvatintos faktūra – akin krinta akvarelės flirtas su grafika (Voldemaro Barakausko „Takšt...“, Editos Zarėkienės „Nuo-dėmės“ ir kt.). Net ir įdomiausios parodos turi savų anekdotų – tiek vietinių, tiek importuotų. Kuo parodų sumanytojus žavi Joachimas Stalleckeris, jau ne pirmą kartą dalyvaujantis reikšminguose Kauno meno renginiuose, išlieka mistika. Susidaro įspūdis, kad vokiečių akvarelistas čia paliko skolų, kurias atkakliai bando išpirkti padirbtais banknotais ir laužyta lietuvių kalba („Kaunas supar bankas“). Dar didesnis netikėtumas – Vlado Lisaičio „Trisdešimt du“, kuris, kaip skelbiama, dydžiu pretenduoja į Guinnesso rekordų knygą. Nenuostabu – čia surikiuoti visų Lietuvos kunigaikščių portretai su prierašais, kuo kiekvienas jų nusipelnė valstybei. Sunku suprasti, ar autoriaus geras humoro jausmas, ar jis tikrai įsitikinęs, jog ši istorinė ataskaita vadintina vaizduojamosios dailės kūriniu. Nedideli parodos kuriozai ir keletas jos nevertų akvarelių nėra pajėgios užgožti teigiamo įspūdžio, kurį paliko įvairialypė ekspozicija. „Baltijos tiltai“ ne tik sujungė dešimtį Europos šalių, bet ir atskleidė šviežią, aktualų bei dinamišką akvarelės veidą.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*