Savanorystė, virtuali bendruomenė ir miestų medinukai 4

Ingrida Veliutė
www.kamane.lt, 2014-09-18

„Visas paveldas yra disonuojantis”, – šis vieno žymiausių pastarųjų dešimtmečių paveldo tyrinėtojų prof. Gregory Ashworth'o teiginys ne tik plačiai aptariamas jo tyrimuose, bet ir buvo pakartotas šiemet tarptautinės konferencijos „Heritage-2014” metu. Savo pranešime G. Ashworth'as kaip tik analizavo kolonijinio medinio paveldo problematiką, išsaugojimo ir panaudojimo galimybes bei perspektyvas.

Per keliasdešimt sovietinės okupacijos metų Lietuvoje buvo užmirštos arba į šalį nustumtos medinių pastatų statybos bei priežiūros technologijos. Įtakos tam turėjo didieji statybų bumai, daugiaaukščiai namai, kur kas pažangesnėmis laikytos naujos medžiagos. Šiandien daugelio susigūžusių medinukų būklė apgailėtina, ir neretai nusprendžiama juos nugriauti. O pasiryžus tinkamai remontuoti, laukia įvairūs apribojimai, specialistų ir net statybinių medžiagų stoka bei nemažos išlaidos. Tačiau jau ne kartą aptartą medinio paveldo temą šįkart norisi pasukti visai kita linkme ir padiskutuoti, kaip dar galima prisidėti prie miesto medinukų išsaugojimo.

Pasyviosios ir aktyviosios duomenų bazės

Lietuvoje jau daug metų veikia valstybinis Kultūros paveldo registras, kurio nuolatiniu duomenų kaupimu užsiima Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos specialistai. Tačiau čia kaupiama informacija tik apie valstybės saugomus objektus. Be to, dėl riboto šios duomenų bazės funkcionalumo ir išaugusio poreikio sisteminti sukauptą skaitmeninę informaciją iniciatyvios mokslininkų grupės pradėjo kurti tematiškai suskirstytas duomenų bazes, paremtas naujausių mokslinių tyrimų duomenimis. Viena vertus, kurdami siauro pobūdžio svetaines mokslininkai ir tyrėjai gali sukaupti bei internetinėje erdvėje paskelbti savo tyrimų medžiagą. Kita vertus, jau daugiau negu dešimtmetį besitęsianti smulkių nacionalinių ir tarptautinių projektų finansavimo politika (kai skiriama lėšų tik produktui sukurti, o tolesnė veikla neberemiama) privertė dalį architektūros paveldui skirtų svetainių tiesiog uždaryti arba nebepildyti jose informacijos  jau keletą metų. Tai aiškiai liudija apie atitinkamą valstybės kultūros paveldo vadybos lygį. Pavyzdžiui, 2002 – 2004 m. kaip viena pirmųjų buvo sukurta „Dvarų duomenų bazė“. Šioje duomenų bazėje suregistruota apie 12 tūkst. dvarų. Sukurta išsami paieškos sistema, dalis objektų aprašyti plačiau. Šiuo metu duomenų bazė vis dar pasiekiama, tačiau informacija jau daugelį metų nebeatnaujinama, tad laiko klausimas, kada ji taps nebeprieinama vartotojui.

Kai kurios duomenų bazės buvo prišlietos prie didesnių projektų ir bent jau kol kas funkcionuoja. Toks pavyzdys yra 2009 m. pradėta kurti www.modernizmas.lt. Vienas svarbiausių jos tikslų buvo sukurti nuolat pildomą Lietuvos modernizmo architektūrą apimančią duomenų bazę. Tačiau jau kurį laiką ji taip pat nebepildoma ir įtraukta į įvairia veikla užsiimančio „Architektūros fondo“ svetainę.

Kaip jau minėta, pastaraisiais metais mokslininkų kolektyvai ėmėsi kurti moksliniais tyrimais pagrįstas architektūros paveldui skirtas duomenų bazes. Šioje kategorijoje norėtųsi aptarti dvi sėkmingai veikiančias ir intensyviai pildomas bei plečiamas duomenų bazes: www.autc.lt ir www.archimede.lt.

Pirmojoje kaupiama informacija apie įvairaus pobūdžio ir laikotarpio architektūrą. Šioje duomenų bazėje svarbiausias vardiklis yra architektūra plačiąja prasme, todėl čia galima rasti informacijos tiek apie piliakalnius, tiek apie karinius įtvirtinimus ar šiandieninius visuomeninius pastatus.

Kur kas siauresnio pobūdžio yra www.archimede.lt duomenų bazė. Ji skirta miesto medinės architektūros tyrimams. Pirmiausia buvo kaupiama informacija iš Kauno miesto, toliau numatyta plėtra į Birštono bei Druskininkų kurortus. Šiuo atveju neatsitiktinai pasirinkta miesto medinė architektūra, nes etninė architektūra Lietuvos regionuose gana gerai ištyrinėta. Tuo tarpu miestų medinė architektūra dėl sparčios urbanizacijos sparčiai nyksta arba yra naikinama, o kompleksinių tyrimų nėra daug.

Duomenų bazėse svarbu ne tik sukaupti reikiamą medžiagą, bet ir tinkamai pateikti ją vartotojui. Pavyzdžiui, www.autc.lt greitojoje paieškoje architektūra klasifikuojama pagal laikotarpius ir išskiriami du etninės bei profesionaliosios architektūros tipai. Vartotojui per išplėstinę paiešką papildomai leidžiama pasirinkti geografijos aspektą, tiesioginę prieigą per žemėlapį, statybos stilių ar norimą frazę bei kitus parametrus. Tuo tarpu www.archimede.lt duomenų bazėje aktualesnis miesto medinės architektūros tipologizavimas pagal funkciją ir stilistinę raišką. Šis skirstymas iš esmės atspindi architektūros raidą ir skirtingų interesų patenkinimą mieste. Formuojant duomenų bazę, Kauno mieste buvo išskirta 10 tipologinių grupių: sodybiniai, miestiečių, geležinkelininkų, kariškių namai, nuomojami butai, vilos, vasarnamiai, modernūs kotedžai, dvareliai ir kitos paskirties objektai. Kiekviena šių grupių turi tam tikrus būdingus architektūrinius bruožus ir liudija apie Kauno mieste gyvenusių žmonių užimtumą, poreikius ir laisvalaikio leidimo ypatumus. Plečiantis į kitus miestus jau pradėta kurti įvairesnė tipologija, kuri atskleis kituose miestuose vyravusių medinių pastatų grupių specifiką.

Abiejose duomenų bazėse objektai susieti GIS žemėlapiu, norimo objekto galima ieškoti pagal unikalų kodą, susietą su oficialiu valstybiniu registru, ir per nuorodą pasiekti ten pateiktą informaciją.

Svarbi ir bene daugiausia mokslinio indėlio reikalaujanti dalis yra išplėstiniai objektų aprašai. Duomenų bazėje www.autc.lt tokie tekstai parengti beveik kiekvienam objektui. Tuo tarpu  www.archimede.lt – tik daliai pastatų, nes čia suregistruoti ne tik visuomeniniai, bet ir privatūs namai, todėl neretai apie juos randama konfidenciali informacija, kuri negali būti publikuojama. Abiejų duomenų bazių tekstai parengti remiantis archyviniais šaltiniais ir istoriografija. Taip pat iš įvairių Lietuvos archyvų, bibliotekų, privačių kolekcijų kaupiami projektai, brėžiniai, ikonografinė medžiaga, atliekama šiandieninė fotofiksacija. Tuo užsiima mokslininkai ir savo sričių specialistai,  jų kuruojami studentai ir savanoriai.

Kadangi www.autc.lt labiausiai orientuojasi į įvairaus laikotarpio architektūrą, šioje duomenų bazėje galima rasti netradicinių maršrutų aprašymų ir dalyvauti profesionalų vedamose ekskursijose, kurių metu aplankomi ir ne turistiniai objektai. Tuo tarpu www.archimede.lt organizuoja susitikimus ir mokymus medinių namų gyventojams apie teisingą priežiūrą bei šio paveldo vertes. Vienas įdomesnių projektų buvo „Atviri namai“, kai privačiame  name Žaliakalnyje paveldo specialistai, priešgaisrinės tarnybos darbuotojai ir savanoriai diskutavo jiems rūpimais klausimais ir buvo suteikta galimybė apžiūrėti autentiškus tarpukario interjerus.

Architektūra, savanorystė ir naujosios technologijos

Tiek vienoje, tiek kitoje duomenų bazės veikloje itin svarbus sociokultūrinis aspektas – tai architektūra besidominčių žmonių telkimas. Kaip jau ne kartą minėta, aplink duomenų bazės veiklą telkiami savanoriai, dažniausiai architektūrologija ir paveldosauga besidomintys studentai. Nors pirmiausia lietuviškos duomenų bazės paveldo populiarinimo arba animavimo procese daugiau naudojamos  kaip tam tikra duomenų sankaupa. Tačiau pamažu naujosios technologijos leidžia per laikinas virtualias bendruomenes populiarinti įvairius architektūros paveldo objektus, prisidėti prie jų tvarkybos organizuojant tikslines talkas ir skatinti domėjimąsi tam tikrais įvykiais per nacionalinių ženklų gamybą. Šie metodai 2012–2014 m. buvo praktiškai išbandyti, įtraukiant  Lietuvos didžiųjų miestų muziejininkus, paveldosaugininkus ir, žinoma, studentus.

Akivaizdu, jog be tokios socialinės grupės kaip savanoriai sunkiai įsivaizduojamas tiek duomenų bazės pildymas, tiek įvairios projektinės iniciatyvos. Pildant duomenų bazes reikalingas gana kruopštus techninis darbas – skaitmeninių duomenų (fotografijų, archyvinių dokumentų etc.) įdėjimas į sistemą. Taip pat fotofiksacijos darbai, renginių organizavimas ir t.t. Mokslininkai, kuruodami po kelis panašaus pobūdžio projektus ir užsiimdami kita akademine veikla, vieni nepajėgtų įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Taip gaunama daugialypė nauda – mokslininkai turi galimybę publikuoti savo tyrimų duomenis kuriamose duomenų bazėse, o jų vartotojai gauna kokybišką informaciją. Duomenų bazės pildomos kur kas sparčiau, negu nyksta fiksuojami objektai.

Tačiau vien techninis darbas nėra labai patrauklus, todėl siekiant sudominti jaunuosius tyrėjus neretai pasitelkiama žaidybinių elementų turinti www.gecaching.com sistema. Studentai ir savanoriai, pasinaudodami įgyta patirtimi, įsitraukia į virtualias bendruomenes ir rengia kokybiškus aprašus apie įvairius Lietuvos paveldo objektus ne tik duomenų bazėms, bet ir skelbia juos www.geocaching.com sistemoje. Taip informacija pasiekia bet kurį tarptautinės sistemos vartotoją ir daugiau ar mažiau žinomos Lietuvos vietos, reiškiniai bei įvykiai pristatomi milijonus vartotojų turinčioje svetainėje.

Nesinorėtų daugiau plėstis geoslėptuvių tema, nes ji aptarta kituose straipsniuose. Galima tik paminėti, jog šio virtualaus judėjimo bendruomenės veikla susieta su altruistiniu įvairių vietovių populiarinimu. Keliaujant į mažai pažįstamas vietas tai – puiki galimybė greitai surasti lankomiausius objektus, o neretai vietos bendruomenės nariai pasiūlo aprodyti savo miestus ar net apgyvendinti savo namuose. Objektams aprašyti puikiai tinka duomenų bazėse sukaupta patikima informacija. Neabejotina, kad laikui bėgant šioje sistemoje atsiras ir specialiai miestų mediniam paveldui skirtų maršrutų ar kitų iniciatyvų.

Duomenų bazės yra svarbi vieta vaizdinei ir dokumentinei informacijai kaupti. Tačiau vien atlikdamos šią funkciją jos nebūtų pakankamai patrauklios. Todėl siekiant novatoriškumo duomenų bazė yra kuriama kaip socialinis reiškinys. Taip yra kur kas didesnė tikimybė sudominti  gausesnį vartotojų būrį. Tiek edukacinėje, tiek projektinėje veikloje, susijusioje su architektūros paveldo dokumentavimu ir saugojimu, būtina išnaudoti įvairias metodikas. Autorinės ekskursijos, įvairios specializacijos mokymai, kitos atraktyvios ir patrauklios priemonės skatina aplink duomenų bazes burtis įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei interesų žmones, kurie domisi architektūros paveldu ir gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie jo išsaugojimo, restauravimo, taisymo ar dokumentavimo. Neretai fotofiksacijos metu atsitiktinai gatvėje sutikto žmogaus gyvenimo istorija gali padėti atgaivinti seno apleisto namo istoriją ar net prikelti jį naujam gyvenimui.

Grįžkime prie konferencijos „Heritage-2014“. Gimarainso mieste (Portugalijoje) buvo pasitelktas gana įdomus „teigiamo pavyzdžio“ principas. Mieste pasirinkti keli namai ir profesionaliai restauruoti. Ilgainiui kaimynystėje esančių namų savininkai taip pat pradėjo tvarkyti savo namus. Į auditorijos klausimą, ką daryti?, profesorius G.Ashworth'as, aptaręs daugybę nykstančio medinio paveldo problemų, turėjo paprastą atsakymą: ne mokslininkai, o savininkai turi  tvarkyti jiems priklausančius namus, mokslininkai gali jiems tik patarti, kaip teisingai tai padaryti.

 

Literatūra:

  • „Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro“ duomenų bazė [žiūrėta 2014-09-17]. Prieiga per internetą: www.autc.lt
  • Dvarų duomenų bazė [žiūrėta 2014-04-27]. Prieiga per internetą: http://www.heritage.lt/dvarai/ppavadinimas.php
  • Modernizmo architektūros duomenų bazė [žiūrėta 2014-04-27]. Prieiga per internetą: http://www.kpd.lt/failai/Modernizmas_kvietimas.pdf
  • Duomenų bazė „Archimedė“ [žiūrėta 2014-09-17]. Prieiga per internetą: www.archimede.lt
  • Pinheiro, Cristina; Amoêda, Rogério; Lira, Sérgio. 2012. Geocaching: a review of knowledge and practices as a factor of promoting heritage. In: Heritage 2012. Portugal: Green Lines Institute, p. 1357-1368.
  • Schlatter, Barbara Eiwood; Hurd R. Amy. 2013.Geocaching: 21st-century Hide-and-Seek. In: Journal of Physical Education, Recration&Dance. [žiūrėta 2014-01-16]. Prieiga per internetą: http://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/07303084.2005.10609309#.UuYMevv8LIU
  • Veliutė, Ingrida. 2014. Naujosios technologijos lokalaus paveldo animavimui. In: Meno istorija ir kritika. T. 10 (2). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, p. 108-119. Prieiga per internetą: http://www.menufakultetas.vdu.lt/meno-istorija-ir-kritika/-art-history--criticism
  • Veliutė, Ingrida. 2014. Cutting-Edge Technology for Preservation and Promotion of Architectural Heritage. In: Heritage 2014 – Proceedings of the 4th International Conference on Heritage and Sustainable Development. Portugal: Green Lines Institute.
  • Veliutė, Ingrida. 2012. Kauno tvirtovės istorinis bei architektūrinis paveldas ir jo animavimo galimybės: humanitarinių mokslų daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*