Europos kultūros sostinė – proga Kaunui pasikeisti į gera 4

Austėja Masiokaitė
www.kamane.lt, 2015-02-11

Kaunas, anksčiau išreiškęs ambicijas būti įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, rengiasi pretenduoti ir į dar vieną prestižinį vardą – tapti 2022-ųjų metų Europos kultūros sostine (EKS). Ir nors Vilniaus pavyzdys šį vardą Lietuvoje susiejo su ne visiškai teigiamomis asociacijomis, antradienį, vasario 10 d., su Kauno kultūros institucijų atstovais susitikę konsultantai Neilas Petersonas (Didžioji Britanija) ir Hannsas Dietrichas Schmidtas (Vokietija), padedantys miestams pasirengti kandidatuoti į EKS, kalbėjo apie kitokias istorijas, kai EKS metai baigiasi ne tik sėkmingai, bet ir palieka ilgalaikės naudos, neišblėstančios su paskutinio renginio fejerverkais.

Pasak N. Petersono, prisidėjusio prie Europos kultūros sostinės projekto Liverpulyje, EKS metai gali padėti miestui įveikti neigiamus stereotipus, pritraukti daugybę turistų ir svarbiausia – išmokyti miestiečius vėl pamilti vietą, kurioje gyvena.

Su Kauno kultūros įstaigų atstovais susitikę konsultantai aptarė sąlygas, reikalingas, kad tai taptų realybe. Pasak svečių, sėkmingiausiais tampa tie miestai, kurie pasinaudoja EKS kaip proga pasikeisti į gera. Ši iniciatyva, pasak konsultantų, ypač tam tinkama, nes daugiau šansų suteikia ekonomiškai silpnesniems ar sudėtingesnėje situacijoje esantiems miestams.

Kauno sėkmė priklausys ne tik nuo to, kaip nuodugniai tam rengsis kiti Lietuvos miestai, bet ir nuo to, kaip gavęs atsakomybę rengti EKS renginius Kaunas su tuo susitvarkytų: kiek atviras būtų idėjoms ir kaip sėkmingai vėliau sugebėtų išrinkti geriausias, ar bendras tikslas nepaskęstų pavienėse iniciatyvose ir individualiose ambicijose.

Tai, kaip klosis Kauno Europos kultūros sostinės istorija, paaiškės laikui bėgant, o kol kas – pokalbis su N. Petersonu apie Kauną, Liverpulį, EKS ir šios iniciatyvos galimybes.

– Jeigu pats būtumėte atsakingas už Kauno kaip Europos kultūros sostinės projektą, ką darytumėte, kaip šį renginį organizuotumėte?

– Pirmiausia ieškočiau vietų, kuriose galėtų vykti kažkas tikrai ypatingo, naujų vietų, galvočiau, kaip renginius perkelti į jas.

Norėčiau įdėmiau peržvelgti esamą kultūrinę programą. Kauno bienalė yra geras pavyzdys – galima pagalvoti, kaip šis renginys galėtų plėstis, įtraukti daugiau menų.

Kitas įdomus aspektas – kaip geriau išnaudoti upes. Tą patį stengėmės padaryti Liverpulyje – ne tik per kultūros sostinės programą, bet ir miesto strategijoje, nes nusprendėme, kad norime, jog miestas vėl susisietų su vandeniu. Tokie dalykai padeda žmonėms atgaivinti savo miestą.

Taip pat bandyčiau pažvelgti į kauniečius ir suprasti, kas juos pradžiugintų. Bandyčiau sukurti programą, kuri juos įtrauktų.

– Iš šiandien Jūsų pateiktų pavyzdžių apie ankstesnes Europos kultūros sostines – Liverpulį ir Rūro sritį – susidaro įspūdis, kad tai labai konkrečią ir apibrėžtą tapatybę turinčios vietovės. Kauno tapatybė nėra tokia vientisa – joje ir tarpukario laikotarpis, ir Kauno pilis, ir kitų laikotarpių elementai. Tokiu atveju reikėtų kurti naują naratyvą, dirbti prie vieno, o gal integruoti visus šiuos dėmenis?

– Nesu tikras, kaip tiksliai mes Liverpulyje vėl atradome savo tapatybę, tačiau, manau, kad tai susiję su naujo naratyvo, naujos istorijos, kuri visiems būtų artima, sukūrimu. Liverpulio atveju tai buvo miesto, kuris pakilo iš tikrai ekonomiškai sunkaus periodo, naratyvas. Tai, kad miestas atsigavo, tapo jo naująja istorija.

Istorija Kaune galėtų būti susijusi su išdidžiu lietuvišku miestu. Kaip tą tapatybę atrasti? Galbūt per krepšinio komandą, t. y. per tai, su kuo žmonės tikrai jaučia ryšį.

Tai vienas iš teigiamų aspektų, susijusių su Europos kultūros sostine: galimybė sukurti istoriją, kuri tikrai paveikia vietos žmonės ir padeda jiems vėl pajusti artumą su savo miestu.

– Kaunas taip pat siekia būti įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl tarpukario architektūros. Ar šios dvi iniciatyvos – Europos kultūros sostinė ir Paveldo sąrašas – kažkaip sąveikauja tarpusavyje, ar galima tikėtis, kad kažkuris vienas pasiekimas padėtų ir kitu atveju?

– Kadangi šiuo metu yra metas teikti paraiškas (dėl Europos kultūros sostinės – red.), manau, prasmingiau susitelkti į tai, tačiau galima galvoti ir apie paveldo argumentus.

Visai įmanoma, kad Kaunui pavyks tapti Europos kultūros sostine, o vėliau ir būti įtrauktam į Pasaulio paveldo sąrašą, o tai jau yra nuolatinis statusas. Kai kurie pastatai man paliko didelį įspūdį. Pašto pastatas yra tiesiog nuostabus, kaip ir Kristaus prisikėlimo bažnyčia. Architektūra Kaune gerokai skiriasi nuo Baltijos šalių ir čia galima atrasti stiprią europietiškąją dimensiją.

– Ar dar kažkas, ką matėte Kaune, paliko įspūdį ir, Jūsų nuomone, galėtų būti svarbus akcentas kultūros sostinės programai?

– Kai kurios erdvės, tokios kaip Pažaislio vienuolynas, yra labai įdomi renginių vieta. Pastebėjau, kad yra galimybė skirtingus renginius organizuoti skirtingose miesto vietose, o tai iš tiesų gali padėti atgaivinti miestą skirtingais metų laikais. Tai taip pat gali padėti atrasti miestiečių ryšį su miestu, upėmis, aplinka. Tačiau tai tik pirmųjų mano dienų Kaune patirtis. Vis dėlto jau dabar galima matyti, kur yra potencialo.

– Kalbėjome apie pozityvius miesto aspektus, o kokie yra neigiami? Kokie iššūkiai laukia, kokias problemas Kaunui teks išspręsti?

– Manau, kad didžiausias iššūkis yra miestui pradėti tikėti savimi, nes dabar žmonės dvejoja, ar jiems pavyks, kai kas galvoja, kad visa tai per sunku. Vis dėlto idėja yra ne tik sukurti nuostabų reginį, bet ir pasistengti, kad kuo daugiau žmonių taptų jo dalimi. Kai kur tradicija prisidėti prie renginių yra stipresnė, kitur ji silpnesnė, žmonės drovisi.

– Kaip manote, ar tai turi būti renginys miestiečiams, šalies gyventojams ar visai Europai?

– Pirmiausia tai turi būti skirta miestiečiams. Tai proga jiems pasirodyti visai Europai ir pasijusti tikrai ypatingais. Pamenu, kai Liverpulis tapo kultūros sostine, mes labai daug prie to dirbome, tačiau, kai metai baigėsi, kartu su palengvėjimu, kad tai baigėsi, kad galime pailsėti, supratome, koks ypatingas jausmas lydėjo būnant kultūros sostine, kaip tai pakeitė savijautą. Tai labai svarbu.

Žmonės dažnai nesupranta, ką turi savo mieste, kuo jis ypatingas. EKS yra proga pasižiūrėti į savo miestą naujoje šviesoje. 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*