KAUET AKIRATYJE – BARELJEFAI ANT ZOOLOGIJOS MUZIEJAUS FASADO IR LINKUVOS DVARO TERITORIJA 5

www.kamane.lt, 2011-02-11

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) svarstė du klausimus: Rimanto Šulskio bareljefų ant Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasado iniciatyvą ir detaliojo plano Linkuvos dvaro teritorijoje priešprojektinius pasiūlymus. Abiems projektams pritarta, siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.

Posėdžiui vadovavo architektė Gražina Bernotienė.

Dalyvavo: projektų autoriai – Gintaras Balčytis, Inga Korytė-Stanionienė ir KAUET nariai – G.Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, G.Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Vladas Stauskas, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: KPD Kauno TP vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Danutė Rūkienė, LDS KS atstovai – pirmininkas Gintautas Vaičys, referentė Dalia Draugelienė,  grafikas Edmundas Saladžius, menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė, skulptoriai Leonas Strioga, Virginija Venckūnienė,  Vytautas Narutis,  Aloyzas Janušauskas ir Alfonsas Vaura, UAB „Fudo“ atstovas Gintaras Aleknavičius,  aktorė Alma Masiulionytė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Variantas 1: atkuriant ar sukuriant naujus bareljefus panašia tematika iki 8 vnt.

Variantas 2: pakabinant 4 turimus vnt. bareljefų.

Variantas 3: pakabinant 4 turimus vnt. bareljefų.

1.Bareljefų įkomponavimo ant Zoologijos muziejaus fasado projektiniai pasiūlymai. Architektas - Gintaras Balčytis. Svarstymo iniciatorius - Giedrius Andziukevičius.

G.Balčytis: Šios iniciatyvos autorius yra Giedrius Andziukevičius. Manau, kad jis turėtų tarti įžanginį žodį.

G.Andziukevičius: Su skulptoriumi Rimantu Šulskiu buvau pažįstamas asmeniškai. Tai ryškiausias Lietuvos skulptorius modernistas, kuris nebuvo ir nėra pakankamai įvertintas. Šį bareljefų ciklą jis sukūrė 1989-1990 m. Pradinis užsakymas buvo sukurti 7 bareljefus, kurie turėjo būti įkomponuoti į A. Keturkos projektuoto Zoologijos muziejaus fasadą. R.Šulskis išliejo 4 bareljefus, kurie dabar stovi netoli Zoologijos sodo. Manau, kad tokiam rezultatui įtakos turėjo faktas, kad Šulskis buvo tarybų valdžios nemėgstamas. Sumanymas nebuvo įgyvendintas, bet skulptorius nepalūžo, dirbo toliau.

Ciklo pavadinimas buvo „Fauna“. 4 išlieti darbai jau 32 metus stovi Ąžuolyne, o 3 prapuolė. Yra išlikę tik gipsiniai modeliai. Kaunui turėtų būti gėda, kad negalime atkurti istorinės teisybės. Būtina bareljefus perkelti į jiems numatytą vietą.

V. Jasevičiūtė: Turiu informacijos, kad likę 3 modeliai yra pas akademiką Kairiūkštį Dubravoje.

KLAUSIMAI

N.Blaževičienė: Kas inicijavo to ciklo sukūrimą?

V.Venckūnienė: Girdėjau, kad Kauno komunalinis ūkis, apmokėta buvo už 4 dalis.

V. Jasevičiūtė: Buvo sudaryta Kultūros, mokslo ir  švietimo komisija. Ciklas sukurtas jos užsakymu.

G.Balčytis: Dabartinė darbų eksponavimo vieta labai prasta - bareljefai stovi prie judrios gatvės, be apšvietimo. Miestui nebus padaryta žalos, jei jie bus iškelti.

A.Keturkos projektuoto muziejaus fasade buvo numatyta vieta bareljefams - telpa kaip tik 7 dalys. Vienos dalies matmenys (290 x 330 cm) nėra labai dideli, nebus sunku juos perkelti.

Jei iniciatyvai bus pritarta, reikės toliau ieškoti medžiagos. Zoologijos muziejaus fasadas turi tinkamą pietinį apšvietimą. Laisvės alėją rengiamasi atnaujinti, būtų galima drauge rekonstruoti ir muziejaus fasadą.

Pateikiau variantus, kaip atrodytų 7 bareljefai ir likę keturi, jei nebus lėšų atkurti trijų neišlietųjų.

Manau, kad tai labai graži ir prasminga miestiečių iniciatyva.

L.Tuleikis: Ar yra teisinės medžiagos apie šių darbų užsakymą? Koks jų storis, ar jie panirtų į tinką, ar iššoktų?

G.Balčytis: Į pirmą klausimą atsakyti negaliu. Manau, kad juosta ant muziejaus fasado buvo suprojektuota tikslingai šiems darbams pakabinti.

V.Venckūnienė: Tais laikais užsakymai ateidavo iš Vykdomojo komiteto. Šį užsakymą gavo Šulskis ir stelas kūrė būtent šiam pastatui. Ir užmokestį gavo. Aš dirbau greta ir tai mačiau.

D.Draugelienė: Kiek pamenu, bareljefai nebuvo pakabinti todėl, kad nebuvo sukurtos juos laikančios konstrukcijos.

R.Miliukštis: Z.Girčys, dabar dirbantis savivaldybėje, tuomet dirbo prie šio objekto. Jis sakė, kad bareljefai buvo perkelti kitur dėl per didelio svorio.

G.Balčytis: Jei iniciatyvai bus pritarta, bus atliekami tyrimai, kurie nustatys, ar įmanoma darbus pakabinti ant fasado.

R.Miliukštis: Jei nepavyktų pakabinti, gal galima būtų juos pastatyti Laisvės alėjoje.

N.Blaževičienė: Jei šis projektas bus įgyvendinamas, gal galima būtų peržiūrėti ir muziejaus pirmo aukšto įstiklinimo klausimą?

G.Balčytis: Sunku bus tą stiklą panaikinti...

V.Venckūnienė: Ar šalia esantis gyvenamasis pastatas sutvarkytas?

G.Balčytis: Taip.

V.Babušytė: Kas finansuos šį projektą?

G.Balčytis: Tam yra įsteigtas fondas. Manau, kad ir miestas prisidėtų.

G.Andziukevičius: Kreipėmės į Kultūros ministeriją ir prašėme lėšų šiam projektui.

G.Vaičys: Reikėtų iš naujo spręsti muziejaus pavadinimo komponavimo klausimą.

G.Balčytis: Čia pateikta tik idėja.

PASISAKYMAI

E.Barzdžiukas: Pritariu idėjai atkurti bareljefus ant muziejaus fasado. Tuo laiku dirbome kartu su Alfredu Paulausku, kuris buvo miesto meno tarybos narys. Jis pasakojo, kad taryba nepritarė bareljefams dėl jų meninės vertės. Dabar manau, kad bareljefai pagyvintų Laisvės alėją ir suteiktų jai gyvybės. Pritarčiau siūlymui atkurti ištisinę juostą (iš 7 dalių).

N.Blaževičienė: Pritariu pasiūlymui atkurti visą meno kūrinį – 7 bareljefus taip, kaip kompozicija buvo sumanyta. Tą rodo fasado apdailos juosta. Nesant galimybės atkurti neišlietų 3 stelų, siūlau ieškoti viso fasado kompozicinio sprendimo, kartu atnaujinant fasadą ir atkuriant fasado plokštumos kompoziciją su pasažu pirmo aukšto lygyje.

Nebaigtų darbų eksponavimas - tai pagarbos ženklas kūrėjui, nesuspėjusiam jų baigti. Tai būtų kūrybinio proceso raidos eksponavimas.

Jei konstruktyviai nepavyktų darbų pakabinti, būtų galima juos eksponuoti muziejaus avanscenoje kaip kompoziciją ar įkomponuoti darbus į kubo šonines plokštumas.

V.Merkevičius: Pritariu minčiai, kad bareljefai turi būti atkurti. Ta pačia proga būtų tikslinga atnaujinti fasadą. Manau, kad šiais laikais yra galimybių pakabinti kelias tonas. 7 dalių kompozicija geresnė, bet jei nebus galimybių atkurti likusių 3, būtų galima ir 4 darbų kompozicija, bet visa juosta turi būti „bronzinė“.

G.Prikockis: Pritariu variantui iš 7 stelų. Tai puikus architektų ir menininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Tai būtų deklaracija ir šiam laikui. Manau, reikia laikytis autoriaus sprendimo.

V.Stauskas: Siūloma bareljefų juosta priimtina, ji akivaizdžiai pagerintų fasado plokštumos monotoniją. Būtų pozityvu, jei kartu būtų sprendžiamas ir bareljefų apšvietimo vakare klausimas. Reikėtų permąstyti muziejaus pavadinimo kompoziciją. Norėtųsi sulaukti drąsesnių siūlymų dėl pirmo aukšto architektūrinės ir funkcinės pertvarkos.

D.Šarakauskas: Pritariu pasiūlymui atkurti visas 7 dalis - 15 t nėra daug. Abejoju siūlymais „perdaryti“ muziejaus fasadą - tada nebeaišku, ar reikalingi bareljefai. Toks buvo A.Keturkos suprojektuotas muziejaus fasadas.

G.Šinkūnas: Pasisakau už ištisinės juostos atkūrimą. Siūlau kartu imtis ir fasado atnaujinimo.

L.Tuleikis: Pritariu iniciatyvai ir 7 darbų atkūrimo variantui. Reikėtų detaliai išspręsti techninius pakabinimo, naktinio apšvietimo, užrašo komponavimo, pastato apšiltinimo klausimus. Jei atkurti, tai taip, kaip suprojektavo pastato autorius - bareljefų juostą. Pirmo aukšto įtraukimas būtų pageidautinas, bet ar realus...

G.Bernotienė: Prašyčiau pasisakyti svečius iš Dailininkų sąjungos.

V. Jasevičiūtė: Iš arti stelos atrodo kaip arabeskos. Manau, kad 4 stelos nėra blogai. Ištisa juosta sukurtų stiprią horizontalią liniją, o jų ir taip daug. Gipsiniai modeliai nėra tokios aukštos meninės vertės, kaip bronziniai. Prieštarauju bareljefų statymui kitoje vietoje.

L.Strioga: Aš, kaip kaunietis, palaikau šią iniciatyvą. Tai bus pavyzdys, į ką galima lygiuotis. Variantas iš 7 dalių - vieningesnis.

A.Vaura: Likimas lėmė, kad liko 4 bareljefai. Neįsivaizduoju, kaip galima atkurti kitus tris. Man atrodo, kad atskiri bareljefai yra net geriau už jų juostą.

V.Narutis: Šie Šulskio darbai, kai žiūriu iš arti, mane veikia kaip J. Boscho personažai. Istoriškai bareljefai ant fasadų dažniausiai buvo kuriami iš tos pačios medžiagos kaip fasadas – pvz., iš smiltainio. Tai vieningesnis sprendimas. Mano nuomone, iš arti Šulskio darbai praranda patrauklumą.

V.Venckūnienė: Pritariu Violetai ir Vaurai - 4 bareljefų kompozicijai. Manau, kad 7 darbų gal iš viso nėra. Viskas priklausys nuo to, kaip bus sukomponuotos stelos su užrašu.

E.Saladžius: Įdomu buvo išklausyti ir architektų, ir kolegų menininkų.  Tai didingas menas - primena Afrikos ir Azijos muziejaus Paryžiuje eksponatus. Žavinga būtų bareljefus matyti Laisvės alėjoje. Pritarčiau 4 dalių kompozicijai.

G.Vaičys: Pritariu bendram sprendimui sutvarkyti  fasadą ir atkurti 4 bareljefus.

G.Balčytis: Zoologijos muziejus buvo projektuotas modernizmo laikais, kai buvo būdingos plokštumos. Juosta labiau atspindi tą metą nei atskiros stelos. Jei nerasime tų 3 darbų, gal vietoj jų galėtų būti šiuolaikinių skulptorių darbai?

V. Jasevičiūtė: Aš kategoriškai prieš. R. Šulskis kūrė būtent šiam A.Keturkos fasadui.

N.Blaževičienė: O ką daryti su modeliais?

V. Jasevičiūtė: Jų plastika netobula. Kai dirbo, skulptorius žinojo, kad statys tik 4 darbus.

V.Venckūnienė: Dabar tokią stelą išlieti kainuoja didelius pinigus.

N.Valatkevičius: Architektūros ir menų sintezė sveikintina. Principas aiškus - tai architekto pasirinkimas. Jei A.Balčytis užsiims šiuo projektui, jis ir padarys sprendimą. Mums svarbu pritarti sumanymui.

V. Jasevičiūtė: Bet svarbu įsiklausyti ir į dailininkų nuomonę.

G.Andziukevičius: Manau, kad niekas negali apspręsti, ar tos 3 neišlietos stelos geresnės, ar blogesnės.

R.Miliukštis: Bendravome su A.Keturka, kai jis projektavo šį muziejų - žinojo, kad naikina unikalų pasažą, todėl ta juosta stengėsi kompensuoti. Jei bus liejamos 3 naujos stelos, darbai kainuos apie 1 mln. litų. Gal viduje galima eksponuoti jų eskizus?

G.Aleknavičius: Svarbu įvykdyti pirminį sumanymą -  atkurti tai, kas buvo sumanyta.

G.Bernotienė: Laikas apibendrinti. Visi svarstymo dalyviai palaikė iniciatyvą atkurti Rimanto Šulskio kurtus bareljefus ant Zoologijos muziejaus fasado. Nuomonės išsiskyrė dėl bareljefų ant fasado skaičiaus: architektai mano, kad reikėtų atkurti ištisinę bareljefų juostą, kaip buvo sumanyta,  menininkai palaiko 4 dalių kompoziciją. Toliau bus ieškoma medžiagos, ji bus vertinama, tiriama, ar pagal ją galima išlieti bareljefus.

L.Tuleikis: Viskas įmanoma, tik negalima prikelti mirusio autoriaus. Ta juosta irgi laiko ženklas. Ar manote, kad nebaigti skulptūros darbai gali būti eksponuojami šalia baigtų?

V. Jasevičiūtė: Parodose tai vyksta.

G.Prikockis: Reikėtų pažymėti, kad visi architektai pasisakė už vientisos bareljefų juostos atkūrimą.

E.Barzdžiukas: Manau, reikėtų formuluoti taip: iniciatyvai atkurti bareljefus pritariame, siūlome ieškoti galimybių atkurti visą juostą, o ne fragmentus.

NUTARIMAS

1. Pristatytai iniciatyvai “Bareljefų įkomponavimo ant Zoologijos muziejaus fasado projektiniai pasiūlymai“ (architektas - Gintaras Balčytis, svarstymo iniciatorius - Giedrius Andziukevičius) pritarti. Rekomenduojame atsižvelgti į pasiūlymus:

1.1. Siūlome ieškoti galimybių atkurti visą bareljefų juostą, o ne fragmentus (10 architektų ir L.Strioga).

1.2. Palaikome 4 išlietų bareljefų kompozicinį pasiūlymą (6 menininkai).

2. Detaliojoplano, kuriotikslas –suformuoti sklypus prie pastatų Mosėdžio g. 62, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 73, 75, 77, priešprojektiniai pasiūlymai. Architektė - Inga Korytė-Stanionienė ( UAB "I.K.S. studija "). Užsakovas - UAB "Fudo".

I.Stanionienė: Turime problemą - atėjome pasitarti su ekspertais, kaip ją spręsti. Gal užsakovas pats galėtų pristatyti sumanymą.

G.Aleknavičius: Linkuvos dvaro parko teritorija - labai graži vieta. Visai šalia Šilainių. Išlikęs Linkuvos dvaras, tvenkiniai, parkas. UAB „Fudo“ prieš dešimtmetį įsigijo kelis ten stovinčius pastatus ir turėjo idėją įkurti senelių pensioną, privatų vaikų darželį-lopšelį, bendruomenės namus, teniso aikštynus, bažnytėlę. Senelių pensiono statybai buvome radę vokiečius investuotojus. Bet neradome jokių galimybių detaliajam planui užsakyti. Anksčiau visi pastatai buvo registruoti vienu adresu, dabar - atskirais, bet nuo to niekas nepasikeitė. Turime pastatus, idėją, o nieko negalime padaryti, nes neleidžia įstatymai. Šis projektas svarbus Šilainių gyventojams - jie pagaliau turėtų gražų, sutvarkytą parką vietoj sovietinių fermų griuvėsių.

I.Stanionienė: Padėtį apsunkina ir tai, kad dvaro pastate gyvena 14 šeimų. UAB „Fudo“ pastatai - tai seni sandėliai ir fermos. Visa Linkuvos dvaro sodybos teritorija - paveldinė. Joje yra daug miško plotų. Šiuo metu rengiama miškotvarkos schema.

N.Valatkevičius: Miesto teritorijoje esantys miškai yra valstybės išperkama žemė. Turi būti formuojamas visiškai atskiras paveldo sklypas. Vieno sklypo gali būti tik viena paskirtis, o pobūdžiai - įvairūs.

I.Stanionienė: Miesto bendrajame plane šioje teritorijoje yra pažymėta D kategorijos gatvė. Kaip su ja elgtis - neaišku. Didžiausias miško plotas įsiterpia į paveldinę žemę iš šiaurės.

R.Gudienė: Įstatymas nurodo, kad šios teritorijos tvarkomos pagal specialiuosius planus. Reikia specialųjį planą pagal pataisas rengti kartu su detaliuoju planu.

R.Miliukštis: Į Veršvų draustinio specialųjį planą reikia įterpti dvarą. Specialusis planas dar nepatvirtintas. Vertybės ribos nustatytos, bet nėra kadastrinių ribų.

L.Tuleikis: Teisiniais dalykais mūsų taryba neužsiima. Siūlau siųsti į Aplinkos ir Žemės ūkio  ministeriją. Mes svarstome projektinius sprendimus.

G.Bernotienė: Kokia jūsų detaliojo plano vizija?

G.Aleknavičius: Du atskiri sklypai.

G.Šinkūnas: Siūlau rengti paveldosaugos specialųjį planą, atlikti teisinę situacijos analizę ir parengti specialiojo plano sprendimų teisinį pagrindimą. Lygiagrečiai parengti teritorijos urbanistinę architektūrinę koncepciją, kurios pagrindu būtų galima tęsti teritorijų planavimo ir projektavimo procedūras. Rekomenduoju pristatyti KAUET urbanistinę architektūrinę koncepciją (ne mažiau kaip 2 iš esmės skirtingus variantus).

N.Valatkevičius: Buvęs savininkas nusipirko šį dvarelį, paskui – dar kelis sklypus, kelis sklypus jam padovanojo. Visą turtą jis paliko bažnyčiai. Nesuprantu, koks tai paveldas: sklypai suformuoti atsitiktinai.  Dabar detaliojo plano organizatoriai gali būti tik tos 14 šeimų. Tai nesąmonė. Su detaliuoju planu reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad miškus atiduotų UAB „Fudo“. Šiuo metu Kauno fortų sistemos irgi kelia problemų, nes apaugo miškais.

R.Miliukštis: Dvaro teritorija keitėsi. Bėda ta, kad į šią teritoriją patenka miškai. Siūlau keisti teritorijos ribas, apeinant miškus.

L.Tuleikis: Ar gali būti daromas specialusis planas, kuris verčių sistema nustatytų naujas ribas?

R.Gudienė: Galioja skirtingi reglamentai.

V.Merkevičius: Gaila planavimo organizatoriaus - jis tampa netobulų įstatymų įkaitu.

G.Prikockis: Kultūros paveldo paskirtis kertasi su kitomis paskirtimis. Miškų fetišizavimas – nesąmonė. Juk iš tiesų tai parkas. Reikėtų suformuluoti bendrą nuomonę apie miškus mieste.

N.Valatkevičius: Siūlau tokį būdą: parengus detalųjį planą kreiptis į Aplinkos ministeriją ir prašyti, kad išbrauktų mišką ir atiduotų jį UAB ‚Fudo“, kad atitiktų paveldo reiklavimus. Teritorijų planavimas ir kultūros paveldo  įstatymai kertasi - padėtis tokia, kad dvare gyvenančios šeimos gali blokuoti net pozityviausias užsakovo idėjas. Šis projektas svarbus Šilainių gyventojams - jie pagaliau turėtų gražų, sutvarkytą parką

G.Bernotienė: Galbūt galima šį sklypą sudalyti į sklypus su skirtingais režimais. Apibendrinkime: pritariame, kad būtų rengiamas šios teritorijos detalusis planas. Remiame šį projektą ir manome, kad daugiau nei 10 metų besitęsiantys sklypų suformavimo darbai galų gale turėtų baigtis. Tai svarbu visiems kauniečiams, ypaš Šilainių gyventojams. Kultūros paveldo departamentas galėtų padėti planavimo organizatoriams rasti būdą suformuoti kelis sklypus (vieno sklypo, priklausančio 14 bendraturčių, suformavimas užkerta kelius tolimesnei rezultayviai veiklai). Kultūros paveldo departamentas ir Kauno urbanistikos skyrius galėtų parodyti iniciatyvą, panaikinant valstybinės reikšmės miškų, esančių Linkuvos dvaro parko teritorijoje, statusą.

NUTARIMAS

2. Detaliojo plano, kurio tikslas – suformuoti sklypus prie pastatų Mosėdžio g. 62, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 73, 75, 77, priešprojektiniams pasiūlymams (architektė - Inga Korytė-Stanionienė (UAB "I.K.S. studija"0. Užsakovas- UAB "Fudo") pritarti. Pritariame, kad UAB “FUDO” rengtų detalųjį planą,

2.1. Pritariame, kad UAB “FUDO” rengtų detalųjį planą.

2.2. Rekomenduojame parengus detalųjį  planą kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad miškus priskirtų UAB „Fudo“.

2.3. Manome, kad Kultūros paveldo departamentas galėtų padėti planavimo organizatoriams rasti būdą suformuoti kelis sklypus.

2.4. Svarbu, kad miestas turėtų gražų parką vietoj sandėlių ir fermų griuvėsių.

 

Parengė Gražina Bernotienė ir Jūratė Merkevičienė

(pagal 2011 02 02 KAUET diskusijos medžiagą).


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*