„VILNIUS JAZZ“ SMŪGIAVO IR Į VARTUS, IR PRO ŠALĮ 7

Asta Andrė
www.kamane.lt, 2010-10-26

„Samuel Blaser Quartet“ muzikos ugnį įskėlė M.Ducret (pirmas iš dešinės). Ramūno Danisevičiaus nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

J.G. Brönnimannas iš„Brink Man Ship“ Vilniuje grojo kaip reta azartiškai. R. Danisevičiaus nuotr.

Vengrų laisvojo džiazo tėvu vadinamas G. Szabadosas surengė festivalyje vieną įspūdingiausių koncertų. R. Danisevičiaus nuotr.

„Sizhukong“ skoningai ir profesionaliai jungė Rytų ir Vakarų tradicijas.R. Danisevičiaus nuotr.

J.Ulmeris tik kartkartėmis suvirpindavo širdis savo sodriu vokalu ir bliuziniais pasažais. R. Danisevičiaus nuotr.

XXIII šiuolaikinio džiazo festivalis “Vilnius Jazz“ įsimins ne tik kaip didžiausias per visus jo gyvavimo metus. Jis buvo vienas įdomiausių ir spalvingiausių, nors ne visi projektai atitiko šio festivalio išdidžiai deklaruojamą kryptį: rodyti pačius pažangiausius džiazo reiškinius – tai, kas stumia avangardą į priekį.

Gal tik į gera: būtų sunku suvirškinti šešiolika ekstremalių projektų per šešias dienas. Iki tokios apimties šiemet išsidriekė „Vilnius Jazz“. Pasak festivalio prodiuserio Antano Gusčio, tokio renginio biudžetas, tarkime, Skandinavijoje, prilygtų lietuviškam, padaugintam iš 1000 ir paverstam eurais. O „Vilnius Jazz“ laviravo net be komercinių rėmėjų ir beveik be reklamos.

Kita vertus, avangardo paklausa pasaulyje kur kas mažesnė negu vadinamojo mainstream, jam skirtų festivalių yra nedaug. Taigi senų tradicijų „Vilnius Jazz“ gali pasikviesti ryškiausių šios krypties žvaigždžių.

„Šis festivalis, kaip joks kitas Lietuvoje, suteikia žmonėms dvasios stiprybės, nes parodo asmenybes, kurios tarnauja tik savo pašaukimui, didelei idėjai, o ne kišenei“, - įsitikinęs A.Gustys.

Mielos ir liūdnos staigmenos

Tokių pasišventėlių „Vilnius Jazz“ scena matė daug. Šiemet jų galeriją papildė dar viena bekompromisė asmenybė – vengrų laisvojo džiazo tėvu vadinamas pianistas György Szabadosas. Jo koncertas buvo vienas įspūdingiausių festivalyje.

Aštuntą dešimtį pradėjęs pianistas pribloškė savo gaivališka ekspresija, minties nuoseklumu ir koncentracija. Ilgiau kaip valandą trukusį spontanišką ir stilingą, atrodė, tik paties pianisto dėsniams pavaldų improvizavimą scenos veteranas užbaigė galinga kulminacija ir dviem bisais.

Tuo tarpu bene labiausiai lauktas laisvojo džiazo legendos iš JAV Jameso „Blood“ Ulmerio pasirodymas tapo didžiausiu „Vilnius Jazz“ nusivylimu. Keleriais metais jaunesnis už G.Szabadosą gitaristas, buvęs scenos milžinų Ornette Colemano, Rashiedo Ali, Arthuro Blythe‘o, Juliaus Hemphillo ir daugelio kitų partneris,  didesnį įspūdį padarė savo prašmatnia scenos amunicija negu muzikavimu.

Vietoj sprogstamos kultinio „Odyssey“ projekto energijos išgirdome vangų skalambijimą, vietoj idėjomis žaižaravusių ankstesnių J.Ulmerio partnerių Charleso Burnhamo ir Warreno Benbow – du klusnius statistus akompanuotojus. Tik kartkartėmis gitaristas suvirpindavo širdis savo sodriu vokalu ir bliuziniais pasažais, stebuklingai sruvusiais iš, atrodė, nejudrių jo pirštų.

Užtat nedaug lūkesčių kėlusi Taivano grupė „Sizhukong“ būtų laimėjusi charizmatiškiausio „Vilnius Jazz“ kolektyvo rinkimus. Iki jos koncerto nedaug kas būtų patikėjęs, kad tradicinių kinų fleitų, liutnių ir smuikų tembrai, liaudies muzikos motyvai gali natūraliai derėti su džiazo stilistika ir improvizacija. „Sizhukong“ jungė Rytų ir Vakarų tradicijas taip skoningai, nuoširdžiai ir profesionaliai, kad privertė susimąstyti apie tokios džiazo krypties perspektyvumą.

Pasak grupės lyderės džiazo pianistės Yuwen Peng, natūraliai susikūrė ir pats ansamblis. Kai susikaupė daug šios pianistės aranžuočių kiniškos mandolinos virtuozei Jyoce Chen, abi draugės nutarė pasikviesti į kompaniją daugiau kinų bei vakarietiškos muzikos atlikėjų. Taip pradėjo kartu muzikuoti trys džiazo ir trys liaudies muzikos profesionalai, „liaudininkai“ ėmė mokytis improvizuoti.

Prestižinį Berklee  muzikos koledžą Bostone (JAV) baigusi Y.Peng prisipažino neturinti pianistės ambicijų šioje grupėje. Scenoje ji reiškėsi bene mažiausiai iš visų atlikėjų. „Kiniškų instrumentų skambesio spalvos yra per daug stiprios, kad fortepijonas galėtų su jais varžytis – aš pralaimėčiau, - aiškino pianistė. – Manau, jog esu labiau grupės muzikos aranžuotoja ir kompozitorė negu muzikantė. Mano misija – sujungti kiniškus instrumentus su džiazu.“

Naujovės su atokvėpiais

„Vilnius Jazz“ eksperimentinę aurą lyg ir turėjo sustiprinti alternatyvaus roko grupė „DarkBlueWorld“ iš Kanados, bet šio lūkesčio ji nepateisino. Grupę atlydėjęs žymus Kanados džiazo gitaristas Tony Wilsonas liko, kaip ir kiti jos muzikantai, ekstravagantiškos lyderės – dainininkės ir poetės Elizabeth Fischer – šešėlyje, o ši džiazavo nebent savo scenos replikomis ir dainų tekstais.

Atsidūrę nevisiškai savo „rogėse“, nuostabiausi muzikantai praranda didelę dalį savo žavesio. Pavyzdžiui, nepriekaištingai klarnetus valdantis prancūzas Sylvainas Kassapas turbūt sukeltų furorą bet kuriame naujosios akademinės muzikos festivalyje, bet „Vilnius Jazz“ scenoje jo improvizacijos atrodė pernelyg dekoratyvios, o subtilus grojimas nuobodokas, nepaisant visų triukų (fortepijono stygų braukymo klarnetu, grojimo išnarstytu instrumentu) ir grakščių, plastiškų muzikantų palydos.

„Vilnius Jazz“ stilistiką iš užsienio atlikėjų, be G.Szabadoso, geriausiai atitiko  tarptautinis „Samuel Blaser Quartet“ ir  šveicarų „Brink Man Ship“.

Trims skirtingoms šalims atstovaujantys S.Blaserio muzikantai ir scenoje iš pradžių priminė neaiškiems bandymams susibūrusius laborantus, kol prancūzo Marco Ducret  gitaros kibirkštys sukėlė visų laukiamą cheminę reakciją. „Brink Man Ship“ elektroakustiniai garsovaizdžiai taip pat užvaldė salę pamažu, bet – iki šauksmo. Nedažnai tarp muzikantų ir publikos užsimezga toks glaudus ryšys. Tai buvo „Brink Man Ship“ ir grupės lyderio, puikaus bosinio klarneto meistro Jano Galegos Brönnimanno diena - Vilniuje jie muzikavo kaip reta azartiškai.

Lietuvos džiazo spalvos

„Vilnius Jazz“ scenoje kaip lygiaverčiai greta rinktinių užsienio muzikantų pasirodė Lietuvos menininkai, aišku, persijoti per tankų atrankos rėtį.

Ryškiausią įspūdį iš jų paliko saksofonininko Jano Maksimovičiaus, akordeonininko Raimondo Sviackevičiaus ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano trio „ACCOsax Freeminded“ monumentalus projektas. Išraiškingi, daugialypiai ir intelektualūs muzikantai nuaudė iš improvizacijų labai savitą, kontrastingų nuotaikų ir spalvingų tembrų drobę. Joje tarsi teatro pjesėje ekspresijos proveržius keitė meditacijos ir poezijos salos.

Kiekvienas šio trio narys buvo vertas mąstytojo ir koloristo vardo. O R.Sviackevičius atvėrė tiesiog  naują džiazo tembrų kasyklą. Jo akordeonas riaumojo, gaudė kaip vargonai ir spengė. Šis muzikantas – vienas retų akademinio išsilavinimo virtuozų, kurio nevaržo džiazo scenoje akademinis šleifas.

Pučiamųjų meistro Liudo Mockūno trio „NuClear“ ( L.Mockūnas, klavišininkas Dmitrijus Golovanovas ir būgnininkas Marijus Aleksa) solidaus projekto, pristatyto kartu su danų garso menininku Jakobu Riisu, vienareikšmiškai vertinti neišeitų. Po efektingos pradžios muzika neįgijo aiškesnių kontūrų, o J.Riisas visą laiką atrodė lyg atsitiktinis šio projekto pakeleivis.

Tačiau abejonių nekėlė puikiai vienas kitą papildančių L.Mockūno ir M.Aleksos tandemas. „NuClear“ skambesiui, kuriame dominuoja aštrus, kategoriškas lyderio tonas, daug gaivumo suteikia subtilus M.Aleksos muzikavimas. Jau porą metų Londone patirtį kaupiančio būgnininko priemonių arsenalas ir taiklus jo panaudojimas daro didelį įspūdį. Kiek spalvų M.Aleksa sugeba išgauti net kalbėdamas pusbalsiu!

Lapkričio 19 dieną „NuClear“ kartu su britų trio VD pasirodys Londono džiazo festivalyje. Tik nuo praėjusio pavasario gyvuojančios grupės laukia sunkus išbandymas. Pernai „Vilnius Jazz“ scenoje su sensacinguoju britų trejetu muzikavo tik L.Mockūnas ir M.Aleksa – dabar muzikantams teks groti šešiese. Tačiau, kaip sakė A.Gustys, vieniems lietuviams prasimušti į Vakarų rinką nėra jokių galimybių. Kad tai įvyktų, ir buvo sumanytas šis bendras „Vilnius Jazz“ ir Londono džiazo festivalio projektas.

Tiesa, „Vilnius Jazz“ senbuvis – klavišininkas, kompozitorius ir aranžuotojas Dainius Pulauskas – į Rytų rinkas prasimušė pats: jo grupės, grojančios išimtinai lyderio muziką, jau keturis kartus buvo pasiekusios didžiuosius Azijos festivalius. Už nuopelnus Lietuvos džiazui D.Pulauskui, šiemet mininčiam 50-metį, įteiktas „Vilnius Jazz“ apdovanojimas.

O festivalio koncertų scenoje lietuvių džiazo grandas šįkart pirmiausia nustebino darbštumu – vos praūžus jubiliejiniams koncertams, jis naujam pasirodymui su savo grupe vėl sukūrė kompozicijų. Vis dėlto apsikrovusiems kitais darbais D.Pulausko scenos partneriams perprasti sudėtingas partijas tiek, kad atsiplėštų nuo natų ir išlaisvėtų, nepavyko. Atrodė, kad lyderis šį sykį jiems paliko mažiau erdvės improvizuoti. Tik pasirodymo pabaigoje grupės muzikoje sutvinksėjo gyva, nuoširdi emocija, pramušusi racionalumo šarvus.

Stengiasi tarnauti muzikai

Lietuvos džiazo meistrų fone gražiai atrodė jaunimo grupės – 5-ojo „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso finalininkės. Tik įdomu, kad norinčiųjų studijuoti džiazą daugėja, o „Vilnius Jazz Young Power“ konkursantų gretos kasmet retėja.

Laimė, konkurso lygis nenusmuko – šiemet visi keturi jame dalyvavę ansambliai („Bon Ton“, Dauleou“, „Yo-Yo Mo-Mo-Mo“, „Vilkšu pa muguru“) atliko vertas „Vilnius Jazz“ scenos kompozicijas. Vaizduotės polėkiu ypač išsiskyrė grupės „Vilkšu pa muguru“ vokalistės Silvijos Pankūnaitės kūrinys „Forest Style“, pripažintas originaliausia konkurso kompozicija.

„Vilnius Jazz Young Power“ vaisiai – dar kuklūs, bet matomi. Tarkime, šio konkurso scenoje vieno pirmųjų įvertinimų sulaukė smuikininkas Tadas Dešukas. 2006-aisiais jis tapo geriausiu „Vilnius Jazz Young Power“ instrumentininku, o šiemet festivalyje įspūdingai pristatė savo grupę „Baisios stygos“.

Daugelis šiam konkursui savo pirmuosius projektus parengusių muzikantų sėkmingai tęsia džiazo karjeras. A.Gusčio patikinimas, kad „Vilnius Jazz“ dirba ne rėmėjams ar vadinamajai „aukštuomenei“, o pirmiausia – pačiai muzikai ir džiazo kūrėjams, nėra tik skambūs žodžiai.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*