Eidamas 82-uosius metus 2014 m. lapkričio 19 d. mirė architektūros profesorius, urbanistas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytojas Vladas Stauskas. Tai – viena aktyviausių personų Lietuvos kraštovaizdžio architektūroje.

Vladas Stauskas gimė 1932 m. Kaune, augo Dusetose (Zarasų r.), mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1951 m. baigė Kauno politechnikumą, 1957 m. – Kauno politechnikos instituto Architektūros skyrių (įgijo inžinieriaus architekto diplomą), pradėjo dirbti „Miestprojekte“. 1968 m. tapo Lietuvos architektūros ir statybos mokslo instituto Rekreacinės ir landšafto architektūros sektoriaus vadovu.

1985 m. įgijo humanitarinių (architektūros) mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1989 m. atkuriant VDU, buvo Atkuriamojo Senato narys, vėliau – Menų fakulteto profesorius. 1993–2001 m. – Menų fakulteto dekanas.

Architekto darbai įvertinti dviem valstybinėmis premijomis – už Lietuvos kurortų, poilsio ir turizmo zonų plėtrą – 1968 m., už Kauno Vienybės aikštės architektūros ansamblį – 1972 m. 2003 m. įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ ir Riterio kryžius, Architektūros riterio garbės vardas ir ordinas. 2005 m. garbės žymenį „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ paskyrė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga.

2008 m. Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius skyrė Metų kultūros ir meno veikėjo garbės vardą bei premiją.

V. Stauskas yra suprojektavęs 17 pastatų, iš kurių 12 yra pastatyti. Tarp žinomiausių jo darbų – Vienybės aikštės Kaune architektūros ansamblio projektas, „Pramprojekto“ rūmai Kaune (1972 m., kartu su A.Sprindžiu), gyvenamasis kvartalas Nidoje, Kopų gatvėje (1974 m., kartu su V. Raginiu), poilsio sodyba „Kregždutė“ prie Palangos (1976 m.), etnografinio žvejo namo rekonstrukcija Neringoje (1972 m.), poilsio namai „Vėjopatis“ Pervalkoje (1982 m., kartu su P. Gecevičiumi), „Žalgirio“ jachtklubo Kaune eskizinė idėja (techninis projektas D. Petkelienės).

Architektas palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

 

Pagal LRT ir VDU inf.