2015 m. vasario 5 d., eidamas 63-iuosius metus, Anapilin iškeliavo tapytojas ir skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Jūratis Zalensas.

J. Zalensas gimė 1952 m. liepos 7 d. Rygoje, Latvijoje. Baigęs LTSR valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija) įgijo dailininko skulptoriaus ir pedagogo specialybę. Nuo diplomo įteikimo datos, kai dailininkas sugrįžo iš Vilniaus į tėvų namus, jį galima vadinti tikru kauniečiu. Būdamas atviras ir dosnus, nestokojantis humoro jausmo, jis natūraliai įsiliejo į vyresnių ir bendraamžių kolegų gretas. Motinos, tapytojos Valerijos Zalensienės, dirbtuvėje nutapė pirmąsias drobes. Tėvo, skulptoriaus Broniaus Zalenso, erdvioje kūrybinėje patalpoje, užverstoje skulptoriui būtinais reikmenimis, kūrė savąją plastiką. Dailininko tėvų kūrybinėse erdvėse formavosi ir skleidėsi menininko talentas.

Parodiniame gyvenime J. Zalensas pradėjo dalyvauti nuo 1976 m. Nuo 1985 m. dirbo tik kūrybinį darbą skulptūros ir tapybos srityse. Surengė personalinių parodų ir aktyviai dalyvavo grupinėse ekspozicijose Lietuvoje bei užsienyje. J. Zalenso kūrinių yra Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje ir privačiose kolekcijose.

Dailininko jėga atsiskleidė per spalvą ir formą. Sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje, kovojančiame, patiriančiame kataklizmus ir subtilias pergales, J. Zalenso kūryba buvo pastovi ir vitališka kaip pati gamta. Net ir po patirtos sudėtingos ligos, su kuria dailininkas kovojo bemaž dešimt metų, valios pastangomis ir optimizmo vedinas, jis sugrįžo į kūrybinį gyvenimą ir padovanojo ne vieną parodą.