Apie stebuklą Kauno širdyje – Šv. Gertrūdos bažnyčią 4

Laura Rimkutė
www.kamane.lt, 2015-04-02

Turbūt kiekvienas kaunietis, kasdien skubantis Laisvės alėja, žino, kad praėjęs tarpuvartę šalia Kauno apylinkės teismo pastato, patenki į ypatingą aurą turinčią vietą. Iš visų pusių apsupta aukštais statiniais čia stovi mažytė, laiko patina paženklinta bažnytėlė, kuri sukuria išskirtinę atmosferą. Aplinkiniai pastatai šiek tiek sulaiko miesto triukšmą ir akimirką pasijunti lyg staigiai persikėlęs visai į kitą erdvę. Dar labiau nustembi pamatęs, kad šalia stovinčiame naujai suremontuotame name dega šimtai žvakių žiburėlių. Kad ir kaip pasislėpusi, Šv. Gertrūdos bažnyčia beveik niekada nebūna tuščia ir aplink ją nuolat mindžikuoja žmonės. Tad pasidairykime, kodėl ši vieta taip traukia žmones jau ne vieną šimtmetį.

Šv. Gertrūdos bažnyčiai daugiau nei 500 metų

Tai viena seniausių ir savičiausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje. Manoma, kad ši bažnyčia išmūryta XV a. antrojoje pusėje, o bokštas – XVI a. viduryje. Pirmosios rašytinės žinios siekia 1503 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją paskyrė Kauno parapinei bažnyčiai, nors pati Šv. Gertrūdos bažnyčia Kauno miestui nepriklausė. Ji stovėjo už sienos, šalia pagrindinio kelio į Vilnių, o aplinkui buvo kapinės[1]. XVII a. per karą su Rusija bažnytėlė buvo apgriauta ir suremontuota, tačiau 1655 m. iš bažnyčios archyvo dingo daug vertingų dokumentų, kurie, anot meno istorikės Laimos Šinkūnaitės, galbūt ir dabar tebeslepiami Maskvos archyvuose[2]. XVIII a. pabaigoje prie bažnyčios buvo pastatyta medinė ligoninė, įkurdinti Šv. Roko ordino vienuoliai, kurių regula įpareigojo juos rūpintis vargšais ir ligoniais. Vėliau vienuoliai gavo įvairių fundacijų ir atnaujino bažnyčią. Navos gale pastatė vargonus, o bokšte įrengė gyvenamąsias patalpas klebonui.

1812 m. visi mediniai pastatai sudegė, nukentėjo ir bažnyčia. Rokitai nebepajėgė viskuo rūpintis ir 1824 m. bažnyčia su ligonine buvo atiduota gailestingosioms seserims šaritėms (nuo to laiko bažnyčia vadinta Šaričių). 1843 m. medinį ligoninės pastatą su visu turtu perėmė Kauno magistratas, tačiau šaritėms ir toliau leista slaugyti ligonius. Vienuolynas buvo uždarytas 1864 m., o vienuolės išvyko į Lenkiją. Šaritės pastatė atskirą mūrinį namelį kapelionui, o bažnyčios bokšte įrengė koplyčią ir ten pastatė Nukryžiuotojo Išganytojo figūrą, suremontavo bažnyčią. Po 1880 m. senoji ligoninė buvo nugriauta, o jos vietoje pastatytas privatus mūrinis namas.

Nuo 1864 m. bažnyčia buvo Kauno parapijos filija ir vos išsilaikė. 1921 m. ji buvo perduota marijonams[3]. Jie šventoriaus kampe pastatė mūrinį vienuolyną. 1948 m. vienuolynas buvo uždarytas, o bažnyčia paversta medicinos įrangos sandėliu. Marijonų vienuolyne įsikūrė administracinės įstaigos, vėliau – Karolio Požėlos rajono komunistų partijos ir vykdomasis komitetai. 1988–1989 m. atlikti architektūriniai tyrimai ir restauravimas. Nuo 1991 m. vyksta pamaldos, o 1993 m. bažnyčia atiduota marijonų vienuoliams.

Architektūrinė Šv. Gertrūdos bažnyčios vertė

Ši bažnyčia kitų gotikinių sakralinių pastatų kontekste ypač išskirtinių bruožų neturi. Bažnyčia vienanavė, tai – nedidelio kvadratinio, netaisyklingo plano pastatas, kurio navos ilgis ir plotis – 11,2 m, o presbiterija užsibaigia disimetriška trisiene apsida. Sumūryta iš plytų, kurių rišimas gotikinis. Šiaurinėje pusėje prie presbiterijos vėliau pristatyta zakristija. Pietų šonu šventovė pasisukusi į gatvelę, tada vedusią link miesto Skitų (totorių) vartų (dabartinė J. Gruodžio gatvė), todėl nuo šios gatvės matomi pietų, rytų ir vakarų fasadai yra puošnesni. Tuo tarpu šiaurinėje sienoje nėra net lango. Fasadų elementai išdėstyti netaisyklingai, asimetriškai. Bažnyčia turi du įėjimus: vakarinį – per bokštą, ir pietinį – į presbiteriją.

Vis dėlto Šv. Gertrūdos bažnyčios architektūroje galima atrasti tam tikrų išskirtinumų. Šoninių fasadų ir presbiterijos viršų juosianti plokščia frizinė juosta būdinga kitų paskirčių gotikiniams pastatams, bet retai pasitaikanti bažnyčiose. Pagrindiniame fasade dominuoja bokštas su plačiomis portalo arkomis. Jis suskaidytas į keturis nevienodo aukščio tarpsnius ir užbaigtas stačiu piramidiniu stogu. Apatinis bokšto tarpsnis kvadratinis, viršutiniai – aštuoniakampiai. Tai originalus niekur kitur neaptinkamas architektūrinis sprendimas[4].

Didžiausia šios bažnyčios architektūrinė vertė yra ta, kad jos gotikinė architektūra per 500 metų pakito palyginti nedaug. Remontai ir rekonstrukcijos nesunaikino autentiškumo, o tik papildė kitų stilių bruožais[5]. Todėl ši bažnyčia yra tokia vertinga gotikos liudininkė, galinti pasufleruoti apie to laikmečio architektūros statybos ypatybes.

Maksimalius pokyčius patyrė bažnyčios aplinka. Pačioje pradžioje aplinkui plytėjusias kapines pakeitė gyvenamųjų namų kvartalai. Aplinkui susiformavo gatvių tinklas, o antroje XIX a. pusėje projektuojant Laisvės alėją, jos perimetru pastatyti namai Šv. Gertrūdos bažnyčią paslėpė ir tarsi sumažino, todėl aplink bažnyčią susidaro uždara nuo miesto erdvė. Bažnyčios teritoriją šiek tiek darko tarp jos ir J. Gruodžio gatvės įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, kurią, mano nuomone, reikėtų panaikinti ir pakeisti labiau bažnyčios šventoriui tinkama alternatyva, pavyzdžiui, skvereliu su želdynais.

Bažnyčios interjeras ir stebuklingas kryžius

Bažnyčios vidų (altorius, sakyklą, chorą ant dviejų piliorių, papuoštų gipsinėmis statulomis ir lipdiniais) 1785–1794 m. įrengė Šv. Roko ordino vienuoliai. Šis puikus restauruotas vėlyvojo baroko įrangos ansamblis dabar yra pagrindinis bažnyčios interjero akcentas[6].

Pačiame centre pastatyta didžiausia vertybė – masyvus kryžius su nukryžiuotojo Kristaus skulptūra. Šis kryžius nuo seno garsėja malonėmis. Kryžių su skulptūra ir altorių, perkeltą iš dabartinės Ožeškienės gatvėje buvusios Viešpaties Jėzaus koplyčios, 1850 m. šaritės pastatė bažnyčios bokšte įrengtoje koplyčioje. 1948 m. bažnyčią uždarius, kryžius perkeltas į arkikatedrą, kurios viename altoriuje buvo saugomas iki 1995 m. Šiandien šis kryžius gausiai lankomas, gerbiamas malonių prie jo meldžiančių žmonių (jų padėkos votai supa kryžių ant šoninių sienų). Nors kryžius neturi didelės meninės vertės ir jo materialioji vertė tėra senumas, tačiau dvasine prasme tai – vienas vertingiausių kilnojamojo kultūros paveldo objektų Kaune.

Originaliausia interjero detalė – ant abiejų šoninių sienų pakabinta autorinių darbų serija. Tai 1997 metais Vaidoto Kvašio sukurtos akmens masės plokštės – Kryžiaus kelias[7]. Šios modernios plokštės puikiai dera prie senojo barokinio interjero ir gotikinio mūro.

Žvakių šventovė

Pastaraisiais metais išskirtiniu Šv. Gertrūdos bažnyčios atributu tapo Žvakių šventovė. Lietuvos marijonų vienuoliai buria talki­nin­kus į Maldos pagalbos tarnybą, kurioje tikintieji turi galimybę melstis vieni už kitus. Jų maldas simbo­lizuoja negęstančios liepsnelės 2002 m. įkurtoje Žvakių šven­tovėje. Šventovę sudaro dvi dalys. Pirmiausia žvakės pradėtos deginti kriptoje, esančioje bažnyčios pusrūsyje tiesiai po stebuklinguoju kryžiumi. Kadangi malonių prašantieji dažnai turi sveikatos negalavimų, o įėjimas į kriptą sudėtingas, Žvakių šventovė buvo praplėsta, suremontavus šalia buvusį pastatą. Be to, norinčių uždegti žvakę buvo tiek daug, kad jos kriptoje tiesiog nebetilpo. Bažnyčios rektorius kun. Vytautas Brilius pasakoja, kad aukotojo įžiebta žvakė dega septynias dienas, per kurias jo intencija meldžiasi kitas žmogus. Taip yra pajuntamas maldos bendrumas. Kartais intencijų vienu metu būna tiek daug, kad jos operatyviai permetamos įvairioms maldos grupėms ir už Lietuvos ribų. Kartais intencijos su prašymu uždegti žvakę gaunamos telefonu ar net elektroniniu paštu.

Tokių žvakių buveinių katalikiškose šventovėse esama nedaug: Amerikoje, Anglijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Tačiau jos šiek tiek skiriasi. Paprastai jose būna vienas žmogus, atsakingas už žvakių uždegimą, ir gavęs prašymą tą padaro. Šv. Gertrūdos bažnyčioje kiekvienas žmogus gali patekti į šventovę ir uždegti žvakutę savo rankomis, pajusti tą šilumą, kurią skleidžia žvakės. Šiluma jaučiama ne tik dvasine prasme – praeinant pro Žvakių šventovės kriptą, plūsteli tikra šiluma. Vienu metu priestate ir kriptoje kartais dega apie 600–700 žvakių.

Nematerialiosios Šv. Gertrūdos bažnyčios ypatybės

Kyla klausimas, kuo nedidukė sena bažnytėlė traukte traukia žmones? Visų pirma ji žavi kuklumu bei paprastumu. Be kitiems sakraliniams pastatams būdingos didybės ir prabangos, ši bažnyčia turi elementaraus jaukumo ir uždarumo, kurio kartais taip trūksta šių dienų žmonėms. Įdomiausia tai, kad čia užglauda randama šimtmečius. Jau nuo XVIII a. pab. rokitai rūpinosi vargšais ir ligoniais. Vėliau jų darbus perėmė šaritės. Akivaizdu, kad čia tiek fizinės, tiek dvasinės pagalbos sulaukė šimtai žmonių.

Sovietmetis piktybiškai išplėšė šį bažnyčios savitumą, paversdamas ją paprasčiausiu vaistų sandėliu, o vienuolyną – komunistų partijos patalpomis. Būtent dėl to, nepaisant visų dvasinių vertybių, bažnyčia įgavo ir savotišką politinį atspalvį, padarydama įtaką Lietuvos nepriklausomybės kūrimuisi. Pirmasis Sąjūdžio mitingas 1988 m. birželio 25 d. įvyko būtent čia, prie Šv. Gertrūdos bažnyčios, siekiant ją išsaugoti. Tuo metu buvo ruoštasi J. Gruodžio gatvėje statyti K. Požėlos komunistų partijos komiteto priestatą, kuris būtų įspraudęs bažnyčią į vidinį naujai suformuotą kiemą[8]. Tokiu būdu bažnyčia būtų visiškai paslėpta. Ko gero tolimesnis šio plano žingsnis būtų visiškas bažnyčios nugriovimas. Per 50 okupacijos metų pasitaikė tik keletas tokių atvejų, kad žmonės taip ryžtingai pasipriešintų valdžiai, gindami kokį nors pastatą. Galima svarstyti, ar visuomenė jau buvo pribrendusi šiems kardinaliems politiniams pokyčiams ir Šv. Gertrūdos bažnyčios naikinimo planas pasirodė tinkamu laiku, ar tiesiog kauniečių sąmonėje šios bažnytėlės šimtametė teigiama aura privertė juos pasipriešinti komunistiniam režimui.

Žvakių šventovės unikalumas ir išskirtinumas pasaulyje nekelia abejonių. Šventovės idėja, suteikianti žmonėms galimybę melstis už kitą žmogų, galbūt net esantį kitame pasaulio kampelyje, neabejotinai prisideda prie elementaraus žmogiško vienas kito supratimo ir atjautimo. Kadangi tokia šventovė yra vienetinė, tai ji tampa savotišku traukos centru ne tik tikintiesiems, bet ir turistams. Tokiu būdu bažnyčia prisideda prie Kauno kultūros paveldo populiarinimo ir lankymo.

Šv. Gertrūdos bažnyčia asocijuojasi su stebuklais. Ne kartą teko išgirsti, kad maldos prie Stebuklingojo kryžiaus žmonėms padėjo. Maldos pagalbos tarnybos administratorė Nijolė Didvalienė pasakoja, kad žmonės grįžta padėkoti. Jų padėkos sugula ne tik į specialią knygą, aplink Stebuklingąjį kryžių daug padėkos votų. Apie kryžiaus stebuklingumo ir malonių fenomeną palikime diskutuoti teologams, tačiau stebuklo ir vilties ,,genius loci“ supa šią bažnyčią. Kaip yra iš tiesų, reikėtų panagrinėti, tačiau pats faktas, kad žmonėms bažnyčia padeda, suteikia vilties, neabejotinai papildo bažnyčios architektūrines ir istorines vertes.

Šv. Gertrūdos bažnyčia – su sava istorija, patyrusi daug negandų, turi savo stebuklingumo aurą ir tebėra užuovėja ne vienam savo gyvenimo kelio nerandančiam žmogui. Vieni ateina čia ieškoti ramybės, kiti – pasimelsti už artimuosius, dar kiti – tikėdamasi stebuklo. Tuo ši bažnyčia ir joje veikianti Žvakių šventovė nepaprasta – ji leidžia viltis, kad stebuklai arti, tereikia tuo patikėti.

_____________

[1] Jankevičienė A., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė, Vilinius, 2002, p. 141.

[2] Šinkūnaitė L., Kaunas: istorija, praeitis, dabartis, Kaunas, 2006, p. 107

[3] Šinkūnaitė L., 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios, Kaunas, 2009, p. 80.

[4] Jankevičienė A., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė, Vilinius, 2002, p. 142

[5] Jankevičienė A., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė, Vilinius, 2002, p. 143

[6] Šinkūnaitė L., 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios, Kaunas, 2009, p. 80.

[7] Šinkūnaitė L., Kaunas: istorija, praeitis, dabartis, Kaunas, 2006, p. 107.

[8] Lukšionytė N., Iš lietuviškos paveldosaugos paraščių: trys istorijos // Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(1): 55.

 

Lauros Rimkutės nuotraukos


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*