Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Taip ir keliauja poetas per akimirkas su "tavimi". Vis rasdamas ką galima "tavyje" pagarbinti, kurią kūno dalį pagirti, įprotį prisiminti, kvapą užuosti, o žodį išgirsti. Apsėstas savosios mūzos, jis desperatiškai kapsto praeities akimirkas, bandydamas jas užšaldyti esamajame laike. Neslėpsiu, visuomet troškau būti mūza, kuri net išėjus lieka ― eilėraščiuose, kito žmogaus mintyse. Ši poezijos knyga yra tikra odė tokiai moteriai. 1
Taip ir keliauja poetas per akimirkas su "tavimi". Vis rasdamas ką galima "tavyje" pagarbinti, kurią kūno dalį pagirti, įprotį prisiminti, kvapą užuosti, o žodį išgirsti. Apsėstas savosios mūzos, jis desperatiškai kapsto praeities akimirkas, bandydamas jas užšaldyti esamajame laike. Neslėpsiu, visuomet troškau būti mūza, kuri net išėjus lieka ― eilėraščiuose, kito žmogaus mintyse. Ši poezijos knyga yra tikra odė tokiai moteriai.
Mes galime atsiriboti nuo šios be galo sudėtingos istorijos ir pasistengti parodyti tai, kas mums atrodo svarbiausia. Vienas tokių dalykų Lietuvai yra žmogus ir jo asmeninis pasirinkimas: gali elgtis vienaip ar kitaip. Niekada nežinai, kur tai tave nuves, bet priimi sprendimus ir žiūri, kas bus. 1
Mes galime atsiriboti nuo šios be galo sudėtingos istorijos ir pasistengti parodyti tai, kas mums atrodo svarbiausia. Vienas tokių dalykų Lietuvai yra žmogus ir jo asmeninis pasirinkimas: gali elgtis vienaip ar kitaip. Niekada nežinai, kur tai tave nuves, bet priimi sprendimus ir žiūri, kas bus.
Tampa aišku, kad posūkio į vaizdą tikrai nebepavyks išvengti. Dejonės ir skundai (koks gi čia kinematografas muzikaliojoje Marčėno poezijoje?) kažkaip nebeatitiktų laiko dvasios. Todėl dar sykį atsiverčiu jau skaitytą ir aprašinėtą poeto knygą „Eilinė“ ir bandau perskaityti nauju laiko dvasios pažymėtu žvilgsniu, nelabai tikėdamasi rasti ten kokį nors kinematografą. Tačiau pasirodo, kad kai kurios poezijos rinktinės kiekvieną kartą gali iš naujo pasveikinti savo skaitytoją.
Prasidėjus rudeniui Kauno kultūros gyvenimą stipriau pulsuoti privertė devintasis fotografijos festivalis „Kaunas Photo“. Šįkart meno gerbėjams jis pasiūlė įkvėpti fotografijos ir kiekvieno paklausė apie tai, kas gero pamatyta, sužinota, patirta.
Su šio menininko tapyba susipažinę esame visi, tačiau grafikos darbai mažiau žinomi, rečiau pristatomi žiūrovui, daugelis apie Pierre-Auguste Renoiro grafiką tikriausiai nėra visai girdėję, nors Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Užsienio šalių grafikos rinkinyje saugomi keli šio impresionisto atspaudai, kuriuos ir norėtųsi pristatyti besidomintiesiems.
