KAUNO RAŠYTOJAI PAGERBĖ MAIRONĮ 0

Nijolė Raižytė
www.kamane.lt, 2012-05-21
 Maironio svetainėje

Gegužės 16 d. pavakarę į Maironio lietuvių literatūros muziejų susirinko nemažas būrys Kauno rašytojų bei klasiko Maironio eilių gerbėjų. Vyko renginys iš ciklo ,,Kauniečiai Maironiui“, skirtas poeto 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Šįkart Kauno rašytojai, neabejingi Maironio kūrybai, skaitė jo eiles, vertimus, satyras. Kiekvienas pasirinko tokį tekstą, kuris jam artimiausias, prasmingiausias, kažkuo ypatingas, svarbus. Publiką pradžiugino kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijos Maironio eilėraščių temomis. Po poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės jautriai perskaityto eilėraščio ,,Oi, neverk, Matušėle!“ kompozitorius prisipažino: ,,Prisimenu Sąjūdžio laikus, Sausio 13-ąją, kai  netikėtai  Kauno televizija paprašė sukurti šaukinį… Desperatiškai ėmiau vartyti knygas, galvojau, kad taip greitai nieko gero, išliekančio nesukursiu… Ir staiga iškrinta iš knygos vienas lapelis su rotaprintu išspausdintu  Maironio eilėraščiu ,,Oi, neverk, Matušėle!“. Pirmosios šio eilėraščio eilutės ir tapo šaukiniu. Tai buvo lemtingas atsitiktinumas…”

Poetė Eglė Perednytė atėjo į vakarą nešina savo mėgstamiausia vaikystės knyga. Iš jos, kaip ji prisiminė, tėvelis jai skaitydavo eiles. O skaitydamas Maironio eilėraštį ,, Neužmirštuolė gėlė“ įpindavo ir jos pačios vardą. Renginį vedusi ir Maironio kūrybą komentavusi muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė teigė, kad  poetas labai mėgo gėles, mokėjo jas prižiūrėti, buvo geras, kaip ir jo tėvas Aleksandras Mačiulis, sodininkas. Violeta Šoblinskaitė, kaip tikra žemaitė, perskaičiusi eilėraštį ,, Šatrijos kalnas“, vakaro pabaigoje pasamprotavo, kad jeigu visi  tėveliai nuo pat mažens savo vaikams skaitytų eiles, knygeles, tai dabar nereikėtų skųstis, jog mažai kas skaito  ne tik Maironį, bet ir apskritai knygas.  Savo vaikystės eilėraštį  „Jūratė ir Kastytis“ perskaitė ir poetė Zita Gaižauskaitė.

Šveicariškos tematikos eilėraščius pasirinko aktorius ir poetas Antanas Žekas (,,Vakaras ant ežero keturių kantonų” ) ir satyrikas Jurgis Gimberis ( ,,Alpių viršūnės“). Kaip žinoma, Maironis Šveicarijoje lankėsi ne vieną kartą, gyveno prie Keturių Kantonų ežero esančioje viloje,  1907 m. čia baigė rašyti poemą ,, Jaunoji Lietuva“.  Poeto vertimą iš prancūzų kalbos perskaitė šio rašinio autorė – Alfredo de Musset ,, Sonnet a Viktor Hugo“. Eilėraščio motto: ,,Daugel reikia dalykų šioj žemėj mylėti,/ kad pažintum paskui, kas mylėti verčiausia.“ Prancūzų poeto, dramaturgo ir romanisto Alfredo de Musset  kūrybą Maironis mėgo ir palankiai jį pristatė savo „Trumpoje visuotinės literatūros istorijoje“. Apie A. de Musset  rašė:  „Būdamas ūpo žmogus, gyvo, bet lengvo būdo, nevaržydamas savo geidulių ir gerdamas sklidina taurę iš gyvatos šaltinio, Miuse greit išeikvojo savo jėgas ir sveikatą, o neradęs savo geiduliams pasotinimo, persimetė į liūdintį nusiminimą ir pesimizmą.“

Liūdesio tonų yra ir Maironio kūryboje. Tai paliudijo ir poeto Edmundo Janušaičio perskaitytas eilėraštis ,,Liūdesys“. / ,, Negana mano sielą verpetai/ Benešiojo ir daužė keliais?“/  E. Janušaitis prisipažino, kad šį  Maironio eilėraštį jis atrado jau seniai, ir pats pirmuosius savo eilėraščius pasirašinėjo Liūdesio slapyvardžiu.

Erika Drungytė, perskaičiusi klasiko eilėraštį ,,Jaunos dienos“, kalbėjo, kad ,, Maironis buvo tvirtas vyrukas, rašęs ne vien apie ašarėles. Jo eilės pulsuoja energija, ne retai jis kviečia burtis, kovoti dėl socialinių dalykų…“

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, poetas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, apgailestavęs, kad knygynuose stinga Maironio poezijos tomelių, perskaitė satyrą ,,Nuolat verkšlenantiems politikams”. Poetas teigė, kad ši satyra tinka ir šioms dienoms. / ,,Ne kritikų, kur šmeižia, viską peikia, / Ne pranašų bedugnės ateities,– / Mums reikia tų, kur susikaupę veikia! / Daugiau darbų! Daugiau jaunos vilties!“ Ir šiandien aktualią satyrą ,,Mano moksladraugiams“ perskaitė satyrikas Rimantas Klusas. Satyrą  ,, Lietuva – didvyrių žemė“ skaitė rašytojas Gasparas Aleksa. ,, Lietuva – didvyrių žemė“ / Mūsų giedama seniai;/ Bet iš tos didybės semia / savo naudą tik velniai.“  Poetas, pirmasis Bernardo Brazdžionio premijos laureatas Petras Palilionis  skaitė eilėraštį ,,Skausmo balsas“. Jį mėgo ir Bern. Brazdžionis.

Rašytojas Petras Venclovas, padeklamavęs eilėraštį ,,Nuo Birutės kalno“, kalbėjo apie Maironio įtaką pokario kultūrai. ,,Jeigu sovietmečiu Maironis, kaip kunigas ir poetas, būtų buvęs išbrauktas iš mokyklinių programų, mūsų karta būtų daug netekusi, nepažinusi tikros poezijos, tikro meno.“ Vakaro skaitymus baigė rašytojas ir istorikas Rimantas Marčėnas, priminęs visiems iki skausmo žinomą eilėraštį ,,Trakų pilis“. Jis taip pat pasidžiaugė, kad Maironis parašė ir  trumpą ,, Lietuvos istoriją“.

 

Autorės ir Zenono Baltrušio nuotraukos

Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*