Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalas
Eiti prie turinio
Sekmadienį, balandžio 1-ąją, Kauno menininkų namuose vyko linksmas renginys – „Šaipokų pusvakaris“. Kitokio ir negalėjo būti per profesinę juokakurių dieną.
Regis, kad jie, sėdintieji užstalėje, nebeturi gyvenimo, tačiau dar turi laiko apie jį galvoti, svajoti, maišyti bendroje kalčių ir vilties paletėje norimą su esamu, fantaziją su tikrove. Ir kas gi yra kiekvieno, esančio „Dugne“, tikrovė? Kas yra mano pačios tikrovė? Kiek joje tikro, švaraus, o kiek brutalaus, atnašauto nuodėmei? Kas gi yra nuodėmė?
Apie naujausią patriotizmo „mados“ tendenciją kalba ne tik politikai, bet ir menininkai. Antai net Oskaro Koršunovo režisuotuose spektakliuose labai ryškus emigracijos leitmotyvas. Taigi nieko keista, kad ir konceptualusis Dainius Liškevičius pasiduoda šiai bangai. Vienas naujausių jo darbų – paroda „Be pykčio“, eksponuojama VDU Menų galerijoje „101“, pasibeldžia į mano sąmonę, o gal net ir į pasąmonę, keldama patriotizmo, tapatybės ir pilietiškumo sampratos klausimus bei skatindama šių reiškinių kritiką.
Balandžio dešimtąją sukako šimtas metų, kai gimė viena darbščiausių Lietuvos muziejininkių, dailėtyrininkė Akvilė Mikėnaitė. Ji visą savo savarankišką gyvenimą paskyrė lietuvių liaudies meno (ypač – medinės sakralinės skulptūros) tyrinėjimams. Lieka tik stebėtis, kiek daug sugebėjo nuveikti toji smulkutė tyli moteris.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės, Agnės Deveikytės-Liškauskienės ir Sauliaus Paliuko paroda „Netapyba“. Pavadinimas nurodo ne tai, ką pamatys lankytojas, atėjęs apžiūrėti ekspozicijos, bet ko nepamatys.
Giedros ir pavasariškai malonios dienos Kaune. Būtent tokiu laiku pasijunti it iš urvelio išlindęs gyvis; neatpažįsti to saulėto vaizdo, kur vakar eita, o šiandien – lyg ir nepraminta. Tad patirti ką nors nauja tampa tavo šūkiu, vedančiu pirmyn. Vieni renkasi atgimusias lauko kavines, kiti ieško kultūrinio vyksmo. Eime. Septintojo audiovizualinę kultūrą Kaune plėtojančio festivalio „Centras“ programa (balandžio 11–18 d.) siūlo nemažai.
Noriu pasidalyti mintimis apie tris kauniečių knygas. Viena jų išėjo pernai, kitos dvi – užpernai. Šiuo atveju knygų pasirodymo laikas nėra svarbu – juk ir po šimto metų apie jas bus galima kalbėti kaip apie savitus reiškinius, dabartinės mūsų visuomenės gyvenimo atšvaitus.
Buvau pat sau pažadėjęs, kad mecenatams kokiu nors būdu atsilyginsiu: autografuota knyga, padėkos žodžiu, susitikimu ir pokalbiu apie kūrinį. Lietuvoje tatai padaryti nebuvo sunku. Bet kaip atsiteisti su Šveicarijos lietuviais? Keliauti paskui savo knygą į Alpių šalį ir nulenkti savo žilą galvą prieš jos skaitytojus?
Dauguma rodytų japoniškos animacijos filmukų mokė pasitikėti savo jėgomis, stengėsi įtikinti, kad net vienas žmogus gali viską pakeisti. Ekrane vyko daug kovų, kurios simbolizavo herojų vidinius išgyvenimus, audras ir abejones. Stebino netradiciniai simboliai ir grafiniai sprendimai, kurie perteikė pagrindinę mintį — reikia kovoti už tai, kuo tiki.
Galbūt kaltos mėnesio pradžioje buvusios šv. Velykos, galbūt pamažėle įsibėgėjantis pavasaris, bet Kauno parodų erdvėse šįkart pastebimai šviesiau. Žvilgsnis (ne)sąmoningai stabteli ir ilgėliau užsibūna ties gyvąja Egidijaus Rudinsko grafikos klasika, autentiškai paliečiančia tikėjimą dailininkės Albinos Žiupsnytės kūryba, nuo kovo Kauno pilyje eksponuojamomis Leono Striogos skulptūromis ir kūrybingais keramikos „Pavasario“ eksperimentais.
Kovo 27-28 d. Kauno valstybiniame lėlių teatre bus vaidinama iš Sankt Peterburgo atvykusių kūrėjų premjera „Kelionė saulės link“. Tai miestų partnerių kūrybinis projektas „Tarp Lietuvos ir Sankt Peterburgo“, remiamas Lietuvos kultūros fondo. Partnerio teisėmis projekte taip pat dalyvauja tarptautinis lėlių teatrų festivalis „KukArt“. Spektaklio režisierius, scenografas ir kompozitorius – „Auksinės kaukės“ ir „Auksinio sofito“ apdovanojimų Rusijoje laureatai. 1
Kovo 27-28 d. Kauno valstybiniame lėlių teatre bus vaidinama iš Sankt Peterburgo atvykusių kūrėjų premjera „Kelionė saulės link“. Tai miestų partnerių kūrybinis projektas „Tarp Lietuvos ir Sankt Peterburgo“, remiamas Lietuvos kultūros fondo. Partnerio teisėmis projekte taip pat dalyvauja tarptautinis lėlių teatrų festivalis „KukArt“. Spektaklio režisierius, scenografas ir kompozitorius – „Auksinės kaukės“ ir „Auksinio sofito“ apdovanojimų Rusijoje laureatai.
Balandžio pabaigoje kauniečius bei miesto svečius draugėn suburia viena – džiazo – religija, o saulei žarstant pirmuosius kaitrius spindulius abejingu likti tiesiog neįmanoma. Ir nors „Kaunas Jazz 2012“ oficialiai prasidėjo ketvirtadienį, nekyla abejonių, kad tikroji fiesta vyksta savaitgalį. 10
Balandžio pabaigoje kauniečius bei miesto svečius draugėn suburia viena – džiazo – religija, o saulei žarstant pirmuosius kaitrius spindulius abejingu likti tiesiog neįmanoma. Ir nors „Kaunas Jazz 2012“ oficialiai prasidėjo ketvirtadienį, nekyla abejonių, kad tikroji fiesta vyksta savaitgalį.
