Birželis

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) nagrinėjo P.Vileišio ir Kėdainių tilto dešiniojo ir kairiojo prietilčių transporto mazgų detaliuosius planus. Architektams siūloma atsižvelgti į rekomendacijas.

POSĖDŽIO DALYVIAI: projektų autoriai: Mindaugas Bielskus, Artūras Nosenko, PV Julius Zonys.                           

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Ramūnas Raslavičius, Alvydas Steponavičius, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius,  Urbanistikos skyriaus atstovė Asta Kokienė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP  specialistė  Loreta Janušaitienė, paveldosaugos specialistė Nijolė Steponaitytė, UAB „COWI Lietuva“ atstovai: Migla Pelegrimienė, Violeta Mikėnienė, architektas Nerijus Stanionis, Saulius Neprackas, Mindaugas Grigelis.

Spaudos atstovė: Lorita Putrienė (TV INIT).

Posėdžio pirmininkas: Saulius Juškys.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

J.Merkevičienė: Rimgaudas Miliukštis nori pateikti informaciją apie naują vietą A.Mackevičiaus paminklui.

R.Miliukštis: Noriu supažindinti  su Kultūros paveldo skyriaus raštu KAUET. 2010 m. Kauno miesto savivaldybė baigė Antano Mackevičiaus paminklo Rotušės aikštėje ir jos prieigose idėjos parinkimo konkursą. Savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo skyrių dėl reikalavimų nustatymo statiniui projektuoti. Kultūros paveldo skyrius atsisakė išduoti sąlygas ir rekomendavo skelbti naują konkursą. Paminklo projektavimo paslaugų pirkimo komisija nutarė  siūlyti paminklą projektuoti vienoje jau svarstytų vietų - Steigiamojo Seimo aikštėje. Argumentai:

1. Dar neparengtas senamiesčio apsaugos reglamentas.

2. Nugriovus biustą Dzeržinskiui, aikštė liko nesukomponuota.

3.  Aikštės pavadinimas Steigiamojo Seimo vardu įpareigoja suteikti daugiau idėjinės prasmės.

4. A.Mackevičius iškėlė tautinės valstybės sukūrimo idėją, kurią įgyvendinti padėjo seimas, posėdžiavęs Maironio gimnazijos patalpose.

5. Paminklas, aikštė, VDU Teologijos fakultetas šalia ir beprasidedanti A.Mackevičiaus gatvė būtų puiki semantinė grandinė.

Prašome KAUET pareikšti savo nuomonę dė paminklo  Steigiamojo Seimo aikštėje.

Galbūt galima būtų pridėti keletą žodžių prie pasisakymo apie prietilčių projektus.

J.Merkevičienė: Ryšium su organizuojamu pilies ir gretutinių teritorijų sutvarkymo urbanistiniu konkursu, prašėme užsakovo pristatyti KAUET P.Vileišio ir Kėdainių tiltų prietilčių mazgus. Rengėjas UAB „COWI Lietuva“ sutiko tai padaryti.

1. TERITORIJOS P.VILEIŠIO TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS. Koncepcijos stadija. Architektas Artūras Nosenko (UAB „COWI Lietuva“ ). Užsakovas - Kauno m. savivaldybė.

S.Juškys: Pereisime prie prietilčių transporto mazgų svarstymo. Pirmiausia kalbėsime apie P.Vileišio tiltą.

J. Zonys: Kaunas susideda iš 3 segmentų,  atskirtų upėmis. Jei uždarytume transporto srautą per senamiestį, iš karto užkirstume 3 srautus. KPD siūlė ieškoti galimybių nukreipti srautą nauju tiltu arba sustabdyti ties Varnių tiltu.

Naujo Kėdainių tilto statyba - gyvybiškai svarbi.

Parengėme dešiniojo prietilčio  koncepciją ir sprendinius, bandėme derinti su KPD. Vilijampolės gatvelės siauros, jas rekonstruoti būtų labai sudėtinga. Siūlėme nukreipti transportą į Marvelės gatvę ir Raudondvario plentą.  Galima būtų panaudoti Brastos gatvę. Dešinysis prietiltis - labai sudėtingas. Pagrindinis mūsų uždavinys - išlaikyti pagrindinius principus ir užimti pakankamai vietos. Galėtų likti ir šviesoforų sankryžos. Žiedinės sankryžos veiksmingos iki 3 eilių, šiuo atveju gali neužtekti vietos. Žiedas gali būti 2 lygių - tai nesukeltų didelio vizualaus poveikio.

Svarbiausia - išspręsti kairiojo prietilčio uždavinį. Pernai gruodį buvo patvirtintas Kauno senamiesčio ribų planas,  panaikinantis prietilčių galimybę nuo pat tilto į senamiesčio pusę. Taigi prietiltį galima projektuoti tik į Jonavos gatvės pusę.

Pristatome 4 koncepcijos variantus:

Pagal pirmąjį koncepcijos variantą siūloma nukreipti tiesioginį transporto srautą iš Jonavos g. į Šauklių - Šv. Gertrūdos gatves, nes piko valandomis, susidarius kamščiams ant P. Vileišio tilto, transporto srautas iš Jonavos gatvės į senamiesčio pusę būna užblokuotas. Spręsti problemą galima ties P. Vileišio tilto ašimi darant žiedą su 36 – 40 m vidiniu skersmeniu ir per jo viršų arba apačią  nukreipti dviejų eismo juostų transporto srautą iš Jonavos gatvės į Šauklių gatvę. Esant mažesnei žiedo apkrovai, pagerės transporto srautų judėjimo sąlygos iš Jonavos gatvės bei senamiesčio į Vilijampolę ir iš Vilijampolės į senamiestį bei į Jonavos gatvę. Tokia sankryža būtų saugesnė ir didesnio pralaidumo, negu dabartinis ovalinis žiedas, tačiau esant problemoms su transporto srautų reguliavimu ties Šv. Gertrūdos ir Šauklių bei Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžomis,  taip pat nesant gero pralaidumo kitoje P. Vileišio tilto pusėje, pastebimo pagerėjimo gali nebūti. Peršasi išvada, kad pribrendo laikas Kauno miestui parengti kompleksinę transporto srautų organizavimo schemą (specialųjį planą).

Be to, pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno padalinio užsakymu parengtą Kauno senamiesčio (unikalus kodas 20171, buvęs kodas U15) nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano koncepcijos Vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir jo pagrindu baigiamo derinti techninio projekto apsaugos reglamentus, Birštono, Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir Šauklių  gatvės numatytos grąžinti į ankstyvesnę būseną - naikinant dabartiniu metu joms priskirtą miesto magistralinių gatvių funkciją. Jeigu magistralinė transporto kryptis liks tik viena - iš Jonavos g. į P. Vileišio tiltą ir atgal, arba per P. Vileišio tiltą iš viso bus atsisakyta magistralinio transporto  eismo bei galimybės įrengti skirtingų lygių sankryžą (ką taip pat siūlo paminklosauga), tada šis siūlomas variantas neturi jokios perspektyvos.

Pagal antrąjį koncepcijos variantą siūlomas iš esmės labai panašus sprendimas, tik žiedas nukeliamas į kitą pusę nuo dabartinės ovalinės sankryžos. Šį variantą galima laikyti pirmojo varianto viena iš variacijų. 

Pagal trečiąjį koncepcijos variantą siūloma vieno lygio sankryža, eismą reguliuojant šviesoforais. Be to, nuo Birštono gatvės iki P. Vileišio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo pagal ilgus metus puoselėtą idėją  planuojamas keturių transporto juostų tunelis, o greta dabartinio tilto - tokio pat pločio naujas analogiškos formos ir pločio tiltas. Šiam variantui nesudėtinga pritaikyti statybų eiliškumą. Pirma statybų eilė galėtų būti įgyvendinta be tunelio ir antros P. Vileišio tilto dalies, o likusieji statybų etapai galėtų  vykti vėliau ir nepriklausomai vienas nuo kito. Eismo reguliavimas šviesoforais yra veiksmingesnis tada, kai į sankryžą iš visų krypčių sueina daugiau kaip dvi eismo juostos. Žiedinės sankryžos ribotos erdvės miesto sąlygomis užima per daug vietos. Kita vertus, dėl keblumo transportui persirikiuoti daugiau kaip dviejų eismo juostų žiedo pralaidumo efektyvumas padidinus juostų skaičių santykinai mažėja, palyginti su šviesoforais reguliuojamos sankryžos pralaidumu. Nukreipus pagrindinį tranzitinį transporto srautą į tunelį, Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatvių reikšmė pasikeistų, jos liktų tik kaip aptarnaujančios D1, D2 kategorijos gatves. Šv. Gertrūdos gatvė ties sankryža su Birštono gatve (ties skveru) iš viso galėtų būti nutraukta. Lygiai taip pat, naikinant dabartinę ovalinę sankryžą, galėtų būti nutraukta Jonavos gatvės dalis tarp P. Vileišio tilto ir IKI parduotuvės, o atsiradęs apie 0,8 ha  sklypas  rezervuotas  Kauno  miesto  savivaldybės  urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms formuoti. Atsižvelgiant į tai, kad naujajame Kauno miesto plane tunelio statybos nuo Gimnazijos gatvės iki P. Vileišio tilto idėjos nebeliko, o vieno lygio šviesoforais reguliuojama sankryža ir tranzitinio transporto srauto mažinimas į senamiestį  geriausiai atitinka ir paminklosaugininkų lūkesčius, tai, ko gero, pats pigiausias ir efektyviausias  P. Vileišio kairiojo prietilčio transporto mazgo formavimo variantas.

Ketvirtas koncepcijos variantas: vieno lygio netaisyklinga žiedinė sankryža su tuneliu į Birštono gatvę bei antra P. Vileišio tilto dalimi. Dėl tų pačių priežasčių kaip ir trečiame variante, pasikeitus Šauklių gatvės statusui ir esant galimybei nutraukti Jonavos gatvės dalį ties Neries upe tarp P. Vileišio tilto ir IKI parduotuvės, atsiranda rezervinis apie 0,7 ha sklypas savivaldybės urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms formuoti. Atmetus tunelio statybos idėją, ketvirtas P. Vileišio tilto prietilčio transporto mazgo variantas yra labai artimas trečiajam. Kuris iš jų geresnis, gali priklausyti nuo to, ar tranzitinis transportas bus visiškai atskirtas nuo senamiesčio, ar dar kurį laiką iš dviejų galingų miesto magistralių  (Jonavos ir Karaliaus Mindaugo gatvių) plūstantys transporto srautai drebins Birštono, Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir Šauklių gatves, sprausdamiesi per P. Vileišio tiltą ir abiejų pusių prietilčių transporto mazgus.

Tai mūsų siūlymai, įvertinus naujas senamiesčio ribas ir transporto korektūras. Turėjome tikslą prietilčių griežtai neapibrėžti.

KLAUSIMAI

A.Steponavičius: Ar teko naudotis naujais transporto tyrimais?

J.Zonys: Naudojomės galimybių studija, kurioje buvo atlikti skaičiavimai prie Varnių tilto, Gertrūdos gatvėje.

A.Karalius: Ar buvo svarstyta altitudė  - ar nepatenka į užliejamą teritoriją? Ar numatyti srautai, būtini „Lituanikos“ konversijai kairiajame krante?

J.Zonys: Pagal KPD reglamentus į senamiestį lįsti negalime. Dėl dešiniojo prietilčio - tilto   altitudė – 33 m, vandens paviršius- 20 m, projektuojama teritorija – 25 m.

M.Pelegrimienė: Mūsų darbas apima visą transporto mazgą iki „Lituanikos“. Nauji KPD reikalavimai dėl senamiesčio ribų mūsų darbą sutrikdė.

Esame pateikę savivaldybei 3-4 koncepcijas, KPD siūlo rengti specialųjį planą. Niekas nepatvirtinta, neaišku, kuriuo keliu eiti.

R.Palys: Ar yra rezervuota vieta pakrančių dviračių takui?

J.Zonys: Nutiesti dviračių taką galimybė yra. Čia tik koncepcijos stadija.

G.Šinkūnas: Medžiagoje matyti ir viešasis transportas. Ar nagrinėjote viešojo transporto sistemas?

J.Zonys: Kol kas detaliai nenagrinėta.

G.Šinkūnas: Kai modeliuojate struktūrą, geriau tai daryti viešojo transporto keleivio, o ne automobilininko akimis.

J.Zonys: Kėdainių tiltas galėtų būti sprendžiamas kukliai - panašiai kaip Vilijampolės.

R.Palys: Kuris transporto variantas aprobuotas?

J.Zonys: 3-iasis variantas su mažuoju žiedu.

S.Juškys: O 2-asis variantas?

J.Zonys: Didelė kilpa tam, kad galima būtų persirikiuoti važiuojant autobusu. Tai paprastas variantas, galėtų būti plėtojamas.

E.Barzdžiukas: Gal būtų tikslinga prie upės palikti 2-jų aukščių reguliuojamą sankryžą? Kodėl jos atsisakėte?

J.Zonys: Tai neblogas sprendimas ir mes jo dar neatsisakėme. Mieste šviesoforinės sankryžos efektyvesnės negu žiedinės.

R.Palys: Ar čia tilptų optimalus žiedas?

J.Zonys: Vietos mažoka - telpa tik 18 m skersmens žiedas, o reikėtų 50 m. Sunkiajam transportui jis per mažas. Gal reikėtų grįžti prie reguliavimo šviesoforais.

L.Tuleikis: Ar Linkuvos gatvėje būtinas dvipusis eismas? Ar tai buvo nagrinėta?

J.Zonys: Nagrinėta nebuvo, bet apkrova nemaža. Galima eismą nukreipti į Panerių krantinę.

M.Pelegrimienė: Svarbiausia - kairysis prietiltis. Norime pasitarti,  kas svarbiau - senamiestis ar transportas?

G.Šinkūnas: Tai ir turėtų būti jūsų pozicija.

J.Zonys: Užsakymas nebuvo reikiamai parengtas, todėl klausimas labai sudėtingas.

S.Juškys: Gal galėtų pasisakyti paveldosaugos specialistė Nijolė Steponaitytė?

N.Steponaitytė: Darbas buvo pradėtas tada, kai transporto mazgas buvo senamiesčio apsaugos zonoje. Bet sąlygos iš esmės pasikeitė, patvirtinus naują senamiesčio ribų planą. Atlikau visų prietilčių įvertinimą. Kairysis suprojektuotas mazgas kerta senamiesčio ribas - tai prieštarauja KPD reglamentui.

N.Valatkevičius: Gal paprasčiau būtų pakoreguoti senamiesčio ribas, kad  šalia tilptų prietiltis?

N.Steponaitytė: Pritariu jums - planą rengė Vilniaus „Lietuvos paminklai“.

N.Valatkevičius: Gal jūs, kaip ekspertė, galėtumėte pasiūlyti koreguoti senamiesčio ribų planą?

N.Steponaitytė: Aš savo įvertinime remiuosi įstatymu. Šį klausimą galima būtų spręsti dviem sklypais.

N.Valatkevičius: Gal reikėtų prašyti ribas keisti -  derėtų jų galiojimą stabdyti, jei matome, kad reikia tikslinti?

V.Merkevičius: Kokia nuomonė apie tunelį po Ąžuolų kalnu?

N.Steponaitytė: Tunelis įteisintų nusileidimą į Birštono gatvę.

PASISAKYMAI

E.Barzdžiukas: Bendrasis planas (BP) - tai dokumentas, kurį parengė specialistai. Jei didinsime srautus į senamiestį, bus didesnis pralaidumas. Viskas priklauso nuo nuostatos, o ne atvirkščiai. Svarbiausia - koncepcija, o dabar darbas plėtojamas be aiškios transportinės užduoties. Manau, darbą būtų prasminga tęsti po transporto specialiojo plano ar naujojo BP patvirtinimo.

Sklypų ribas reikėtų numatyti maksimaliems srautams.

J.Kančienė: Reikėtų kreiptis į senamiesčio ribų plano rengėjus, kad jie pasiūlytų, kaip dabar spręsti transporto klausimus. Kairiojo prietilčio sprendinių kliuvinys - formali senamiesčio apsaugos riba, dešiniojo prietilčio - neracionalūs, klaidūs žiedai.

A.Karalius: Siūlau transporto koncepciją spręsti BP lygmeniu, po to – projektuoti mazgus. Siūlau nedidinti transporto srauto per senamiestį, o baigti magistrales mašinų aikštelių aklagatviais. Taip pat reikėtų kreiptis į KPD dėl senamiesčio ribų koregavimo, kad mazgas galėtų normaliai funkcionuoti. Transporto mazgas turi užtikrinti „Lituanikos“ funkcionavimą. Kairiojo prietilčio sprendimas rodo, iki kokių kuriozų prieita.

Siūlau panagrinėti ir tunelio po Ąžuolų kalnu ir senamiesčiu variantus. Siūlymui rezervuoti žemes  prietilčiams pritariu.

V.Kuliešius: Pritariu kolegoms dėl būtinumo vadovautis BP transporto schema. Reikia inicijuoti senamiesčio ribų tikslinimą. Pristatyti  transporto mazgų sprendiniai per daug komplikuoti. Gal nereikėtų galutinai atmesti tunelio idėjos?

V.Merkevičius: Sankryža senamiesčio pusėje turi būti patogi Jonavos gatvės - Vileišio tilto srautui. Mazgas turėtų tarnauti senamiesčiui nuo transporto išvaduoti. Bet senamiesčio apsaugos zonos irgi neturėtų trukdyti patogiam mazgui įrengti – senamiesčio ribos koreguotinos.  Svarbu užtikrinti galimybę patogiai patekti į senamiestį.

Vilijampolės pusės prietilčių mazgas pernelyg sudėtingas. Sklypas mazgui turėtų būti optimalus. Manau, čia galėtų būti reguliuojama sankryža.  Įvertinus srautus, svarbu užtikrinti gerą nuovažą į Brastos gatvę, o  į Raudondvario plentą galėtų būti paprasčiau.  Prietilčiams įrengti reikėtų užsiimti kuo didesnę teritoriją. Gal reikėtų pagalvoti dėl tunelio?

J.Minkevičius: Automobilis tampa svarbesnis už žmogų. Sprendimas turėtų būti kuo paprastesnis. Svarbi vizuali aplinka, ne tik mazgas.

R.Palys: Neaiški esama transporto koncepcija. Pagal  2-ąjį variantą labai didelis transporto srautas būtų varomas per senamiestį. Šauklių ir Šv.Gertrūdos gatvės atkerta senamiestį, todėl tunelis būtų pozityvu. Grakštus ažūrinis tiltas per Nemuną - elegantiška naujovės invazija.

Vilijampolės pusėje nereikėtų taip sudėtingai projektuoti, gal būtų geriau šviesoforais reguliuojama sankryža. Manau, kad geriau didesnio pralaidumo Raudondvario plentas, negu plati Brastos gatvė. Reikia išskirti prioritetus.

Vileišio tilto prietilčiai rodomi be konteksto, be išsamių transporto, paremto tyrimais, skaičiavimo. Dėl to pasiūlymams nepritariu.

R.Raslavičius: Sunku vertinti lokalius sprendinius, neatsižvelgus į bendrąsias miesto transporto problemas. Artimiausias sprendinys - L formos sankryža. Gal pasirinkti mažiau pralaidų tunelį. Dešiniajame krante siūlyčiau pasirinkti paprastesnę - reguliuojamą sankryžą.

A.Steponavičius: 2007 m. atlikti triukšmo tyrimai, vėliau jokių profesionalių tyrimų neatlikta. Reikia profesionalių Vilniaus ir Kauno specialistų tyrimų. Tyrimus galima užsakyti ir per GOOGLE. Kauno savivaldybė eina lengviausio pasipriešinimo keliu. Transporto padėtis Kaune yra nebloga - išlaikomas STATUS QUO -  gyventojų mažėja, mašinų skaičius nesikeičia.

Aš esu prieš tranzitą per senamiestį.  Nepritariu tokiai darbų sekai.

G.Šinkūnas: Pristatytame projekte, ypač Vilijampolės pusėje, transporto mazgo suminė rida labai didelė - gal geriau likti prie esamo modelio. Tunelis galėtų eiti po Šauklių  gatve, po Nemuno gatve. Deklaruojamas tranzitas per senamiestį - blogai. Karaliaus Mindaugo pr. galima jį galima įgyvendinti kairiuoju posūkiu, gal estakada. Jei bus atsisakyta Kėdainių tilto, padidės tranzitas per senamiestį. Pasiūlyti sprendiniai labai sudėtingi. Mieste geriausios šviesoforinės sankryžos, žiedai - žemesnių kategorijų gatvėse – B ir C. Vilijampolėje bus neišvengiamos pėsčiųjų sankryžos, reguliuojamos šviesoforais, ir nepertraukiamas srautas žiedais nutrūks. Siūlau supaprastinti sprendinius: viršutinėje terasoje - pėsčiųjų srautai, derinti šviesoforinį reguliavimą.

L.Tuleikis: Darbas atliktas be aiškios užduoties ir bendros transporto sistemos bei srautų intensyvumo analizės, todėl universalių, visiems gyvenimo atvejams tinkamų sankryžų projektavimas yra trumparegiškas.

S.Juškys: Trūksta BP duomenų. Transporto mazgai, nors nepertraukiamo judėjimo, bet nepatogūs, klaidūs. Tranzitas per senamiestį nepageidautinas, bet  kol kas neišvengiamas. Reikia siekti, kad perspektyviniuose miesto transporto planuose jis būtų kiek įmanoma sumažintas.

Apibendrinus kolegų nuomones, aišku, kad pasiūlymuose trūksta koncepcijos, transporto rodiklių. Siūlome transporto koncepciją spręsti BP lygmeniu, po to – projektuoti mazgus.

Vilijampolės pusėje gal geriau likti prie esamo modelio. Reikėtų apmąstyti tunelio galimybę. Deklaruojamas tranzitas per senamiestį - negatyvu. Sklypų ribas reikėtų numatyti maksimaliems srautams.

Būtina kreiptis į KPD dėl senamiesčio ribų koregavimo, kad mazgas galėtų normaliai funkcionuoti. N.Valatkevičius: Transporto specialusis planas jau pradėtas rengti. Yra specialistai, turintys sukurti koncepciją. Savivaldybė skyrė 100 tūkst. Lt šiam planui rengti, bet rezultatų kol kas nėra. Labai svarbu išlaikyti valstybinę žemę prietilčiams, kad vėliau nereikėtų jos komercine kaina pirkti iš savininkų. Darbo projekto stadija gali būti rengiama gerokai vėliau ir nebūtinai mazgas turi būti identiškas dabar siūlomam. Svarbu, kad išliktų prietilčiams skirta teritorija.

NUTARIMAS

1. Peržiūrėję pristatytą projektą TERITORIJOS P.VILEIŠIO TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS (koncepcijos stadija. Architektas Artūras Nosenko - UAB „COWI Lietuva“. Užsakovas - Kauno m. savivaldybė, ),  rekomenduojame atsižvelgti į pasiūlymus:

1.1. Darbą būtų prasminga tęsti po transporto specialiojo plano ar naujojo BP patvirtinimo - dabar darbas plėtojamas be aiškios transportinės užduoties Siūlome transporto koncepciją spręsti BP lygmeniu, po to – projektuoti mazgus (9 ekspertai).

1.2. Vilijampolės pusės prietilčių mazgas pernelyg sudėtingas. Rekomenduojame supaprastinti sprendinius, derinti  reguliavimą šviesoforais ( 7 ekspertai).

1.3. Pateiktuose pasiūlymuose trūksta koncepcijos, transporto rodiklių, paremtų tyrimais, prietilčių konteksto (6 ekspertai).

1.4. Deklaruojamas tranzitas per senamiestį - negatyvu ( 6 ekspertai).

1.5. Siūlome kreiptis į  KPD dėl senamiesčio ribų koregavimo, kad kairiojo Vileišio prietilčio mazgas galėtų normaliai funkcionuoti (6 ekspertai).

1.6. Nereikėtų atmesti tunelio idėjos (6 ekspertai).

1.7. Prietilčių sklypų ribas reikėtų numatyti maksimaliems srautams (3 ekspertai).

2. TERITORIJOS KĖDAINIŲ TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS. DP sprendinių stadija. Architektas Mindaugas Bielskus (UAB „COWI Lietuva“ ). Užsakovas - Kauno m. savivaldybė.

J.Zonys: Planavimo tikslas - suformuoti žemės sklypus Kėdainių tilto prietilčių transporto mazgui įrengti, nustatyti pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdus ir pobūdžius, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimus. Numatoma veikla susieta su sklypų suformavimu susisiekimo infrastruktūros objekto statybai ir jo eksploatavimui. Planuojamos teritorijos planinį sprendimą lemia geografinė – gamtinė aplinka, planavimo organizatoriaus pateikta projektavimo užduotis ir sąlygos, gretimybės, LR įstatymai, statybos normos ir taisyklės.

Kuriant koncepciją buvo išnagrinėta optimaliausia trasa, įvertintas eismo organizavimas tiek vieno, tiek dviejų lygių sankryžose.

Koncepcija numato abiejose tilto pusėse įrengti dviejų lygių sankryžas, kurių pirmame lygyje  transporto srautai būtų reguliuojami žiedais, o antrame estakados lygyje būtų sprendžiamas užvažiavimo ant tilto uždavinys. Tiltas numatomos 6 eismo juostų. Siūlomos koncepcijos sprendiniai leistų įgyvendinti projektą keliais etapais:

*   Pirmame etape būtų galima įrengti privažiavimus iki prietilčių, abiejuose Nemuno krantuose įrengiant  transporto žiedus maždaug 27.00 altitudės lygyje.

*   Antrajame etape - pastatyti estakadas abiejuose Nemuno krantuose, nuovažas nuo estakados iki gatvės lygio bei tiltą.

*  Trečiajame etape spręsti tolesnio transporto paskirstymo užduotį, sujungiant Kėdainių tilto transporto mazgą su bendra miesto susisiekimo sistema.

Žemės nuosavybės klausimai. Dešiniajame Nemuno krante norint suprojektuoti ir įrengti koncepcijoje siūlomus tilto bei prietilčių sprendinius ir suformuoti jiems sklypą, būtų pažeidžiamos šių sklypų ribos, dėl to  kiltų būtinybė paimti jų nuosavybės ar nuomos teise valdomų sklypų dalį visuomenės reikmėms.

Nuosavybės teise valdomas tik UAB "Domus firma" sklypas. Kiti sklypai yra valstybės nuosavybė. Koncepcijos brėžinyje nurodytos žemės sklypų dalys, rezervuojamos visuomenės reikmėms, yra preliminarios ir rengiant detaliojo plano sprendinius gali keistis.

Kairiajame krante prietilčiui reikalingas sklypas formuojamas tarp Nemuno ir naujosios  Marvelės gatvės, transporto žiedą įrengiant suformuoto Marvelės gatvei sklypo ribose.

Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, tokius Kėdainių tilto ir prietilčių transporto mazgo sprendinius būtų galima sėkmingai įterpti į bendrą miesto susisiekimo infrastruktūros sistemą:

Šiaurinėje dalyje Kėdainių tiltą jungiant

*  su Šilainiais

*  atsišakojus nuo Šilainių - su vakariniu Kauno aplinkkelio lankstu bei Romainiais

*  su Linkuvos ir senuoju Žemaičių pl.

*  Vilniaus - Klaipėdos magistrale

Pietinėje dalyje Kėdainių tiltą jungiant:

*  su Europos pr.

*  S.Dariaus ir S.Girėno g.

Manome, kad Kėdainių tiltas yra reikalingas.    

KLAUSIMAI

R.Palys: Prašau parodyti  kontekstą bendroje schemoje.

J.Zonys: Per Linkuvos įtvirtinimus jungti šlaitu, kitame krante - į magistralę. Vilijampolėje yra 2 terasos, galima kilti Raudondvario plentu.

N.Steponaitytė: Mano nuomone, geriau, kad to tilto iš viso nebūtų. Santaka - unikali vieta. Nors Kėdainių tiltas atsidurs už vizualinės apsaugos poveikio ribų, todėl KPD reglamentams neprieštarauja.

L.Janušaitienė: Šis tiltas pažeis saugomas teritorijas. Tiltą su prietilčiais projektuoti be bendros koncepcijos yra nesąžininga. Ši Kauno vieta  išskirtinė, todėl “užkarda” ant kraštovaizdžio būtų klaida.

Dėl Vileišio tilto - KPD prašo, kad nebūtų numatytas tranzitas per senamiestį.

N.Steponaitytė: Tiltas bus pozityvus tuo, kad išvaduos senamiestį nuo transporto.

PASISAKYMAI:

L.Tuleikis: Trūksta medžiagos apie tiltą - ar jis numatomas žemai, ar 80 altitudėje. Nenagrinėta tilto aukščio altitudė ir gamtosauginiai bei  vizualūs ryšio  su senamiesčiu aspektai. Intuityviai tilto atsiradimas šioje vietoje atrodo abejotinas. Prietilčių dydis priklausys nuo tilto altitudės. Gal geriau mažas kokybiškas tunelis, o ne tiltas? P.Janulio laikais, kai buvo pradėta plėtoti ši schema, urbanizmas buvo kietas. Reikėtų nuspręsti, ar intensyviname miesto centrą, ar kuriame satelitus.

G.Šinkūnas: Intensyviausios zonos yra šiaurinėje Kauno dalyje. Pasaulyje vyksta balansavimo tarp gyventojų ir automobilių politika.

Kaune gatvių tinklas buvo kuriamas, atsižvelgiant į istorinį radialinį tinklą ir pasaulio patirtį. Spindulines gatves kerta žiedinės gatvės. Pagrindiniai ryšiai buvo, yra ir bus. Svarbu  juos sumodeliuoti. Visame pasaulyje remiamasi viešojo transporto rodikliais.  Jei tiltas seniai numatytas, matyt, jis būtinas miesto infrastruktūrai kitame Nemuno krante.

A.Steponavičius: Manau, kad Kėdainių tiltas nereikalingas, jei neveda Marvelės slėnio prie “Via Baltica” magistralės. Yra problemų šiaurinėje Kauno dalyje - 200 000 žmonių turi kasryt nuvažiuoti į darbą. Tiltų eiliškumą turėtų parodyti tyrimai. Kėdainių tiltas sugadins senamiesčio perspektyvas, nebent būtų pastatytas 80 m altitudėje. Nepritariu.

R.Raslavičius: Pasigendu analizės, skaičiavimų, perspektyvų. Manau, kad tunelis būtų neblogas kelias. Pritariu siūlymui rezervuoti teritorijas, reikalingas miesto infrastruktūros plėtrai.

R.Palys: Kėdainių tiltas kelia daug abejonių:

neaiški erdvinė vizija;

galimas neigiamas poveikis senamiesčio apžvelgiamumui;

visiškai barbariškai siūloma trasa per Marvos upelio slėnį, gamtos paminklą, kur yra ir piliakalnis;

dešiniajame krante siūloma trasa per forto fosą (kalną), Kėdainių paminklinę gatvelę ir pro Volfo- Engelmano bravorą – tai urbanistinis chamizmas.

Pats tiltas galėtų būti, bet kurti trasų šlaituose negalima dėl gamtinių reliktų. Jis galėtų iškilti į 80 m altitudę, bet nebus kas juo naudojasi. Šlaitai - neįkainojama vertybė. Pats baisiausias - žemas tiltas.

Kėdainių tilto siūlymams nepritariu.

J.Minkevičius: Kas yra mūsų prioritetai?

Šios zonos yra saugotinos, tiltas padalytų kraštovaizdį. Aš pritarčiau tik pontoniniam tiltui, kurį galima nuardyti. Kiti variantai nepriimtini. Tai vertybių klausimas. Kas yra vertybė ir kas yra nepajudinama vertybė? Reikėtų pasirinkti - arba materializmas, arba dvasingumas. Mūsų palikimą įvertins ateities kartos.

V.Merkevičius: Tilto reikalingumas turi būti pagrįstas transporto srautų skaičiavimais. Sutinku su A.Steponavičiumi, kad jo artimiausiu metu nereikia. Detalieji planai galėtų būti skirti tilto ir prietilčių mazgų teritorijoms rezervuoti. Kuo mažiau miestui reikės išpirkinėti žemių, tuo geriau. Bet iš pradžių turėtų atsirasti paties tilto koncepcija. Net ir tuneliui reikės įvažos. Tiltas – estakada - dviaukštė sankryža.

V.Kuliešius: Pasigendu erdvinio tilto sprendinio, tilto vaizdų į senamiestį ir iš senamiesčio. Galbūt siekiant išvengti tilto vizualinio dominavimo, galimas tunelio po Nemunu variantas.

Darbo projekto sprendinys negali būti plokščias.

A.Karalius: Siūlau diskusiją dėl Kėdainių tilto atidėti iki bus pateikta BP lygiu miesto transporto koncepcija. Tilto trasos laukia komplikacijos, ypač kylant į šlaitus. Vizualinė tilto įtaka senamiesčiui taip pat kelia daug grėsmių. Rezerviniam žemių užėmimui prietilčiams pritariu.

J.Kančienė: Nebuvo pristatyti tyrimai, kurie pagrįstų tilto reikalingumą. Girdėjome dvi prieštaringas urbanistų nuomones - Steponavičiaus ir Šinkūno. Šioje aplinkoje daug paveldo ir kraštovaizdžio vertybių. Neaišku, kaip bus sprendžiamas jų apsaugos klausimas. Jei tiltas būtinas, reikia spręsti vizualinį santykį su senamiesčiu. Jei reikia rezervuoti žemę prietilčiams, tai ir rezervuokime formaliai.

S.Juškys: Abejotina tilto įtaka senamiesčio perspektyvoms. Šiandien abejotinas jo reikalingumas ir transporto poreikiams. Tačiau gal jis bus būtinas, kai mieste gyvens 500 - 600 tūkst. gyventojų.

E.Barzdžiukas: Užsakovas turėtų finansuoti priešprojektinius pasiūlymus - analizę, skaičiavimus.

N.Valatkevičius: Prie BP dirbo nemažai aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Norint panaikinti tokią sudedamąją transporto dalį kaip tiltas, reikia labai daug argumentų. Kiekviena trasa buvo nagrinėta labai atidžiai. Lengva ranka pakeisti trasų neįmanoma. Naująjį BP rengs “Kauno planas” su Šinkūnu priešakyje.

Dabar yra naujos technologijos, galima įrengti tunelį. Koncepcija buvo nagrinėjama kitu lygiu.

UAB “KOWI LIETUVA” specialistai rodo, kad yra galimybė pakilti į kalną. Trasa tęsiasi į Romainius. Mes šios koncepcijos laikėmės 20 m.

Per Seną yra 200 tiltų - manau, kad tiltai puošia kraštovaizdį.

S.Juškys: Bandysiu apibendrinti.

Nebuvo pristatyti tyrimai, kurie pagrįstų tilto reikalingumą. Vizualinė tilto įtaka senamiesčiui taip pat kelia daug grėsmių. Galbūt, siekiant išvengti tilto vizualinio dominavimo, galimas tunelio po Nemunu variantas. Jei tiltas būtinas, reikia spręsti jo vizualinį santykį su senamiesčiu. Pats tiltas galėtų būti, bet kurti trasų šlaituose negalima dėl gamtinių reliktų. Kėdainių tiltas sugadins senamiesčio perspektyvas, nebent būtų pastatytas 80 m altitudėje. Siūlymui rezervuoti žemes prietilčiams pritariame.

NUTARIMAS

2. Peržiūrėję pristatytą projektą TERITORIJOS KĖDAINIŲ TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS (DP sprendinių stadija. Architektas Mindaugas Bielskus - UAB „COWI Lietuva“ . Užsakovas - Kauno m. savivaldybė), rekomenduojame atsižvelgti į pastabas:

2.1. Vizualinė tilto įtaka senamiesčiui kelia daug abejonių. Jei tiltas būtinas, reikia spręsti vizualinį jo santykį su senamiesčiu (8 ekspertai).

2.2. Manome, kad negalima rengti trasų šlaituose dėl gamtosaugos aspektų (6 ekspertai).

2.3.  Pasigedome  tyrimų, kurie pagrįstų tilto reikalingumą  (5 ekspertai).

2.4. Siūlymui rezervuoti žemes prietilčiams pritariame (5 ekspertai).

2.5. Siekiant išvengti tilto vizualinio dominavimo, galimas tunelio po Nemunu variantas (4 ekspertai).

2.6. Prietilčių dydis priklausys nuo tilto altitudės, todėl svarbi  paties tilto koncepcija (4 ekspertai).

2.7. Kėdainių tiltas nedarys neigiamos įtakos senamiesčio perspektyvoms, jei bus pastatytas 80 m altitudėje (2 ekspertai).

2.8. Nepritariame Kėdainių tilto statybai (2 ekspertai).

Parengė Saulius Juškys ir Jūratė Merkevičienė

(pagal 2011 05 25 KAUET diskusijos medžiagą).