XV PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: TRADICIJŲ TĄSA? 2

www.kamane.lt
Vaiva Mažulytė, 2010-06-01

Pažaislio festivalio atidarymo koncertas. T.Raginos nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gegužės 30 dieną Pažaislio vienuolyne prasidėjo XV-oji Pažaislio muzikos festivalio vasara. Tradiciškai atidarymo koncerte dalyvavo didelės atlikėjų pajėgos: Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir solistai – Joana Gedmintaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Edgaras Montvidas, Vytautas Juozapaitis.

Beveik tradicija jau tapo ir pradedamojo koncerto programa. Šalia Antonino Dvorako Te Deum, kaip ir kelerius metus iš eilės, skambėjo populiarių operos arijų kokteilis. Tik šį kartą dėl atlikėjų profesionalumo ir įtaigos jis nustebino savo gaivumu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dar viena tradicija: kaip jau įprasta, trūko ir įgarsinimo kokybės. Labiausiai tas trūkumas buvo girdimas koncerto pradžioje, atliekant A.Dvorako Te Deum. Šis iškilmingas kūrinys puikiai tiko Pažaislio vienuolyno erdvei. Tačiau būtent garso erdvės (stereo), chorui ir orkestrui atliekant didingiausius epizodus, labai stigo. Buvo sunku iš visos bendros garso masės išskirti tuo metu svarbiausius dalykus: melodijas, tam tikrus balsus arba instrumentus. Visai kitaip skambėjo tylūs arba solo epizodai. Net ir monogarso amplitudėje tik choro atliekama melodija buvo girdima pakankamai gerai.

Šalia choro ir orkestro A.Dvorako Te Deum atliko solistai J.Gedmintaitė ir V.Juozapaitis. J.Gedmintaitė solo partiją dainavo subtiliai, su gražiais dinaminiais niuansais. Jos neforsuojamas balso tembras puikiai tiko šiam kūriniui. V.Juozapaitis pasirinko šiek tiek kitokią interpretaciją. Jis savo solo partiją atliko daug dramatiškiau ir teatrališkiau. Gal tik  pritrūko užtikrinto savo partijos žinojimo. Tačiau tiksliai valdoma dirigento G.Rinkevičiaus batuta sujungė abu skirtingus solistus, chorą ir orkestrą į bendrą visumą. Visi Te Deum atlikėjai sukūrė tikrai vertą dėmesio pasirodymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antroje programos dalyje galingai pasirodė solistas E.Montvidas. Koncerto scenoje jis sukūrė įtikinamus operos personažus: nuo kenčiančio Lenskio iš P.Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ iki nuotaikingo ir šmaikštaus Nemarino duete su Adina (J.Gedmintaite) iš G.Donizzeti operos „Meilės eliksyras“.

J.Gedmintaitė ir A.Dvorako Te Deum, ir duete su E.Montvidu dainavo tiesiog puikiai. Tačiau savo solo partijai pasirinko labai sudėtingą Lindos ariją iš G.Donizzeti operos „Linda iš Šamoni“. Buvo girdėti, kad dainuodama šią ariją solistė užsiėmusi ne personažo kūrimu ar muzikos prasmės perteikimu, bet daugiau techninėmis problemomis. Koloratūriniai pasažai neskambėjo pakankamai laisvai, be klausytojams matomų pastangų. O būtent šiai muzikai laisvumo ir lengvumo tikrai reikėjo.

Silpniausiai tarp stiprių solistų atrodė J.Vaškevičiūtė, atlikusi Karmen habanerą iš G.Bizet operos „Karmen“. Solistei, matyt, iš jaudulio trūko oro ilgoms frazėms. Jos sukurtame žaismingame ir koketiškame Karmen paveiksle buvo per mažai spalvų ir vidinės jėgos.

Kas buvo neįprasta? Pirmą kartą šio festivalio istorijoje publika sėdėjo ne veidu, o nugara į didingą Pažaislio vienuolyno bažnyčią. Šį kartą veidu į šventovę atsisuko koncerto dalyviai.

Nustebino ir kitas – visai netradicinis reiškinys: žiūrovų antplūdžiu šį kartą Pažaislio muzikos festivalio atidarymo koncertas nepasižymėjo. Visi stovintieji turėjo puikią galimybę atsisėsti. Ar tai reiškia, kad silpsta kultūrinė tradicija apsilankyti Pažaislio muzikos festivalio atidarymo koncerte ir pasidžiaugti jo buvimu? O gal tai -- nebyli publikos užuomina, kad sulaukęs penkiolikos metų festivalis galėtų ir paaugliškai pamaištauti?


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*