KUO TAPS KAUNO PILIS XXI AMŽIAUS KAUNE? 11

Pagal KAUET 2009 05 22 posėdžio protokolą
www.kamane.lt, 2009-06-04

Galutinis atkūrimas ant išlikusių pamatų

 

 

Pietrytinė pilies dalis

 

 

 

Pilies kiemas

 

 

 

 

Rytinė pilies siena

 

 

 

Kokia Kauno pilies ateitis? Atkurti išlikusią autentiką ar sukurti kičinį Vilniaus valdovų rūmų variantą?

Siekiant svarbiausią istorinį miesto ženklą apsaugoti nuo politinių spekuliacijų ir kitokios silpnaprotystės, buvo surengtas neįprastai išplėstinis Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdis. Jam vadovavo Gintaras Prikockis.

Dalyvavo:
Projekto autoriai Kęstutis Mikšys ir Aleksandras Vaškelis.

Vilniaus AUET nariai: Vytautas Dičius, Gintautas Blažiūnas, Gintaras Čaikauskas, Gintaras Klimavičius, Saulius Misevičius.

KAUET nariai: Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Algimantas Miškinis, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Valdininkai: Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius, KPD Kauno TP vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros paveldo skyriaus specialistė Julija Zaleckienė, KPD Kauno TP specialistė Loreta Janušaitienė, LAS Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas, UAB „Mitnija“ atstovas V.Krištaponis.

Architektai: J.Audėjaitis, E.Kučinskas, M.Kaminskas, K.Vaikšnoras.

Visuomenės atstovai: draugijos „Pilis“ atstovai: pirmininkė Danutė Ulvydienė, Rimvydas Žiliukas, Edmundas Kulikauskas, Bronislavas Kučinskas, Eduardas Brusokas, D.Gruzdienė, V.Rakutis, UAB „Restauracija“ atstovai K.Vaikšnoras ir B.Deveikis, Kauno istorijos draugijos atstovas L.Saldukas, Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus pirmininkė Kuckaitė, „Statybų piloto“ žurnalistas Almantas Bružas.

Svarstyta Kęstučio Mikšio ir Aleksandro Vaškelio parengto projekto “Kauno pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu atkūrimas” techniniai pasiūlymai. Organizatorius - Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius. Projektuoja KPRPI ir UAB ”P.A.R.Y.Ž.I.U.S”, projekto autorius - Kęstutis Mikšys.

G.Prikockis: Pristatomas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bendrai finansuojamo projekto LT0028 “Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams “ 1-ojo etapo techninis projektas. Šis objektas Kaunui labai svarbus.. 2006 m. rudenį svarstėme Kauno pilies atstatymo galimybių studiją. Turime daug svečių: iš Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, “Pilies” draugijos, Kauno istorijos draugijos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

K.Mikšys: Pristatyta nauja medžiaga ir šalia - galimybių studijos, parengtos ir pristatytos prieš dvejus metus, medžiaga. Pateikta vizija, kaip objektas turėtų atrodyti, įvykdžius maksimalią programą.

1996 m. buvo patvirtinta pilies plėtros programa, 2006 m. - pilies galimybių studija. Pojektuojant galimybių studijos apimtį buvo apsiribota ta pilies dalimi, kuri yra ant išlikusių pamatų. Nežinoma, kaip atrodė viršutinė bokštus dalis, koks buvo angų išdėstymas. Nuspręsta nemėginti atkurti to, kas nežinoma, o dirbti architektūrinėmis priemonėmis. Siūloma medžiaga pilies visumai atkurti – plytos. Arčiau priėjus bus matyti vidinė erdvė. Sena bus atskirta nuo naujo. Tokiu būdu planuojame atkurti neišlikusias dalis. Bokšte išlikę 2 aukštai su angomis, o gynybinėje sienoje matomos kiaurymės, kuriose buvo medinės armavimo konstrukcijos. Neišliko jokios tikslios ikonografijos. Makovskio graviūrą galime vertinti tik kaip abstraktų piešinį, iš dalies atitinkančią tuometinę miesto panoramą, o išlikęs 1827 m. pilies piešinys neatitinka išlikusių pilies gabaritų. Dirbome naudodamiesi to laikotarpio pilių analogijomis.

G.Prikockis: Gal Aleksandras Vaškelis galėtų papildyti istorinę dalį? Kiek išliko autentiškos pilies?

A.Vaškelis: Kauno pilis – tai valdovų tvirtovė, nepriklausiusi miestui. Miesto administracija neturėjo teisių į pilį. Kauno pilį kryžiuočių metraščiai mini jau 1322 m. 1401m. lietuviai ją sudegino. 1408 m. gautas įsakymas pilies neginti, trauktis į Trakus. Kaip karinis objektas Kauno pilis veikia iki XV a., nuo to laiko turi administracinę funkciją. Žygimantas Augustas tvirtino pilį – pastatė bastėją. 1563 m. pilyje vyko darbai, o 1570 m. ji jau buvo apleista. 1611 m. į Nerį įgriuvo vienas bokštas, vėliau – kitas. XVII a. pabaigoje Kauno pilis paskutinį kartą veikė kaip gynybinis objektas. 1661m. lietuvių artilerija sugriovė pilį, kurioje buvo įsikūrusi rusų įgula. Nuo to laiko pilis tampa griuvėsiais. Iki XIX a. vidurio pilis prarado 2/3 teritorijos, nes ji nugrimzo į Nerį. XIX a. pabaigoje Kauno pilimi susidomima kaip vertingu objektu. 1930 m. pradėta pirmoji restauracija. Atlikti detalūs matavimai, atkastos liekanos. Išvada: neturime duomenų piliai atstatyti. Nežinome, kiek buvo bokštų. Yra dviejų likučiai. Neaišku, kokio jie buvo aukščio. Tikrųjų duomenų restauracijai nėra, gal ateityje kas nors bus rasta. Ieškota Švedijos karališkajame archyve ir Lenkijoje. Nieko nerasta.

Mūsų institutas rengia šį techninį projektą. Uždavinys - atkurti pilies siluetą, iš dalies tūrį, dydį, atlikti dalinę pilies liekanų konservaciją ir restauraciją.

KLAUSIMAI

J.Kančienė: Kaip archeologai galėjo nerasti pilies plano liekanų?
A.Vaškelis: Nuplovė Neris.
L.Tuleikis: Kiek galima tikėti bokšto forma ir kokia buvo stogo danga?
A.Vaškelis: Bokšto forma atkurta pagal analogus, o stogo danga buvo čerpės. 1930 m. jų buvo atkasta lauke ir rasta viduje.
L.Tuleikis: Tai stogas nebuvo dengtas skiedromis?
A.Vaškelis: Jau tada vengta medinių degių elementų.
R.Palys: Kuo remiantis pasirinktas būtent toks bokšto aukštis?
A.Vaškelis: Originaliame mūre išlikęs slenkstis ir angos plotis. Pagal tai ir orientavomės.
V.Rakutis: Nesuprantu, kodėl nepasitikima Makovskio graviūra. Graviūras piešdavo karo sumetimais. Manau, ja galima rimtai pasitikėti. Pilys buvo statomos karo veiksmams. Atstumai tarp bokštų buvo nustatomi pagal šūvio nuotolį. Šiuo principu vadovaujamasi iki mūsų dienų. Mūsų tikslas - atkurti pilį, kuri būtų pajėgi dalyvauti Kauno gyvenime. Tai svarbu.
A.Miškinis: Ar turite medžiagos, iš kurios būtų galima spręsti, kaip atrodys galutinis vizijos variantas?
K.Mikšys: Iškabinta ekspozicijos gale.
A.Vaškelis: Noriu papildyti. Makovskis sukūrė 8 graviūras. Bet katedra rodoma kitaip, negu tais laikais atrodė. Pakeista ir Vytauto bažnyčia. Šaltiniuose rašoma, kad 1530 m. pilis jau buvo be stogų, o Makovskio graviūroje - su stogais. Iš tiesų tuo laiku ji jau buvo apleista.
R.Žiliukas: Upė negali mūro tiesiog nuplauti, gali tik paplauti. Kaip vertinate tokią nuomonę?
A.Vaškelis: Nėra nieko stipresnio už vandenį. Buvo nuplautas 8 m aukščio žemės sluoksnio šlaitas. O likusias statybines medžiagas susirinko žmonės.
G.Prikockis: Ne vienoje graviūroje matyti vanduo.
A.Miškinis: Pilys pasižymėjo to laikotarpio dėsningumais. Ar jie negalėtų pasitarnauti atkūrimui?
A.Vaškelis: Noras yra, nėra duomenų. Reglamentas sako: trūksta duomenų - nerestauruok.
E.Kulikauskas: Noriu daugiau sužinoti apie naują konstrukciją. Kokios medžiagos bus naudojamos?
K.Mikšys: Atkuriamos dalies išorinis sluoksnis - klinkerinės 25 cm storio plytos, kabinamos ant metalinio karkaso, vidinė trečio aukšto erdvė apribota stiklinėmis sienomis. Plytos pakabintos ant kronšteinų. Kaune yra objektas, pastatytas pagal šią sistemą. Tarpas tarp plytų mūro ir vidinio stiklinio kiauto yra apeinamas.
D. Ulvydienė: Kodėl pasirinktos būtent tokios medžiagos?
K.Mikšys: Rinkomės klinkerines plytas, nes jos ilgaamžiškesnės.
D. Ulvydienė: Ar manote, kad tai pigesnės medžiagos? Įdomu, kiek jos kainuos.
K.Mikšys: Rinkdamas medžiagas apie pinigus negalvojau.
L.Tuleikis: Kaip vertinate sovietinio laikotarpio restauraciją?
K.Mikšys: Man įdomu, kai atsispindi visi laikotarpiai.
A.Vaškelis: Jei ant plano reikėtų sužymėti vietas, kuriose mūras autentiškas, paaiškėtų, kad jo labai mažai. Be to, mūras buvo labai storas.
B.Kučinskas: Ar yra reikalavimas vietoj pilies sienos projektuoti tvorą?
K.Mikšys: Ne.
D. Ulvydienė: Paveldas mums labai svarbus. Ar jums svarbi Kauno pilies dvasia?
K.Mikšys: Žinoma. 1996 m. patvirtintoje pilies programoje nuspręsta išryškinti piliavietę. Reikia atkurti visą sistemą, ne tik pilį. Bet pradėjome nuo kito galo. Pilies atkūrimas pradedamas nuo mūro.
L.Tuleikis: Ar realu pripildyti kanalą vandens?
K.Mikšys: Dabar vandens lygis yra gerokai žemesnis, negu senovėje. Jei suformuotume įlankėlę, kanalas prisipildytų vandens. Pavasarį ir dabar dugnas apsemiamas.
K.Vaikšnoras: Sovietiniais laikais piliai atstatyti buvo skirta daug dėmesio ir nuveikta nemažai darbų.
V.Rakutis: Kokia galėtų būti pilies funkcija?
K.Mikšys: Pilies kiemas galėtų būti kaip arena spektakliams, koncertams, panašiai kaip ir dabar. Bokšte galėtų vykti ir kiti įvairūs renginiai.
R.Žiliukas: Istorinėje aplinkoje geriau tiktų istoriniai renginiai.
Kuckaitė: Ar nesutiktumėte medžiagų keisti į ano laikotarpio medžiagas?
K.Mikšys: Ne.
Kuckaitė: Remiame viduramžių pilį iš tų medžiagų, kokios buvo tada. Tai būtų senovės atspindys. Ar įmanoma panaudoti senas medžiagas?
K.Mikšys: Mes kalbame apie naujos statybos ir autentikos santykį. Projektuoti “a la senoviškai” nesąžininga išprususių žmonių atžvilgiu. Tai būtų neteisinga ir neprofesionalu.
D.Ulvydienė: Praeitis nėra butaforija. Ar modernūs sprendimai tenkins viduriniąją ir vyresniąją kartą?
K.Mikšys: Tenkins jaunimą ir išsilavinusius žmones.
R.Raslavičius: Noriu daugiau informacijos apie išorines laiptines. Ar jos visada bus atviros?
K.Mikšys: Laiptai iš gelžbetonio įrengiami virš konservacinio sluoksnio. Virš jų gali būti įrengtas tentas, bokšto viduje yra sudaryta galimybė užlipti į viršų.
R.Palys: Kodėl pasirinkta tokia stogo forma? Kodėl nutraukiama siena? Koks etapiškumas?
K.Mikšys: Pamatai iki tam tikros vietos yra pažymėti plane, tik ant jų ir siūlome statyti. Siūlome atkurti kvadratinį bokštą. Po šio etapo seks piliavietės sutvarkymas, paskui – kaip Dievas duos.

PASISAKYMAI

J.Bučas: Mūsų paveldosauginis išprusimas ypač menkas. Atstatyti autentikos neįmanoma. Pagal Vienos memorandumą, negali būti jokio pseudoistorizmo. Tačiau kiekvieno laikotarpio žymės turi išlikti.

Pritariu K.Mikšio pasiūlymui atkurti pilies fragmentus, aiškiai skiriant autentiką nuo naujos intervencijos dalies. Intervencija gali ir pagelbėti, ir praturtinti, nebūtinai yra neigiama. Visa tai, kas nauja, privalo būti ypač aukštos kokybės architektūra, kaip šiuolaikinio papildymo padarinys. Pristatomas detales reikėtų peržiūrėti.

S.Juškys: Pritariu J.Bučui. Negalima kurti tokio muliažo, kaip valdovų rūmai. Man atrodo keisti visuomenės nurodymai architektams, kaip reikia projektuoti.
Darbui iš principo pritariu. Būtina sutvarkyti upės šlaitus ir pilies kiemą. Siūlau palikti autentiškas sienos liekanas, tačiau bokšto sprendimui irgi pritariu. Juk nėra jokios ikonografinės medžiagos, ypač kalbant apie stogo siluetą, aukštį, proporcijas.

A.Kančas: Tai profesionalūs klausimai. Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad butaforijos laikai praėjo. Rusai ir amerikiečiai dar mėgsta muliažus, nes neturi istorijos. Varšuvos senamiestis buvo atstatytas iš naujo, bet tam jie turėjo visą medžiagą. Berlyne rengiamasi atstatyti rūmus, išlikusi visa medžiaga, bet ir tai bus atstatomos tik 3 sienos.
Pritariu pasiūlytam variantui, kuris sąlygiškai atkurtų pilies sienų, bokštų siluetus ir tūrį. Naudojant stiklą, plieną būtų parodoma iš naujo atstatyta dalis. Istorinės, ikonografinės medžiagos neturime, Europos archyvuose jos ieškoma jau 100 metų ir nerasta. Restauracija baigiasi ten, kur prasideda fantazija. Atkurta pilis turi būti funkcionali ir gyva.

J.Kančienė: Pagrindinė diskusijų priežastis - estetinių pozicijų ir skonių skirtumai. Susiformavo dvi skirtingo amžiaus grupių ir skirtingo išsilavinimo pozicijos. Norai ir tikslai bendri. “Senų” statybos medžiagų naudojimas iš dalies būtų pateisinamas tuo atveju, jei turėtume istoriografinę medžiagą. Vizija turi skirtis nuo tikrovės. Negalima pastatyti pilies klastotės ir apsimesti, kad ji stovi šimtmečius.
K.Mikšio pasiūlytam būdui pritariu. Aiškiai matyti, kur autentika, o kur šių dienų kūrinys. Eksploatacijai toks medžiagiškumas labai tinkamas - ažūras suteiks dalinį natūralų apšvietimą.

V.Kuliešius: Jei būtų išlikusi istorinė medžiaga, pilį atstatytume tokią, kokia ji buvo. Dabar turime laikytis ir Rygos chartijos, ir Vienos memorandumo. Manau, kad autorius laikosi šių dokumentų ir pasirinko teisingą kelią. Palieka istorinę dalį ir pažymi naująją. Bokšto išraiškoje gal reikėtų paieškoti mūsų meto ženklų.

V.Merkevičius: Pritariu moderniam pilies atstatymo būdui, naudojant šiuolaikines medžiagas. Manau, kad atstatyti reikia minimaliai - tiek, kiek galima panaudoti visuomeninei paskirčiai. Atsisakyčiau minties paleisti Neries vandenį apsauginiu grioviu - dabar grioviai su veja išnaudojami efektyviau.
Svarbu sutvarkyti piliavietės aplinką. Įdomus pasiūlymas - prieplauka. Siūlyčiau pietinės apsauginės sienos ir pietvakarių bokšto tūrio neatkurti, o išryškinti likusią autentišką dalį (pvz.: stiklo galerija).

J.Minkevičius: Atstovauju patriotiškai vyresnei kartai. Prie pilies akmenų prisiliečiau per sovietinio laikotarpio kasinėjimus. Tais laikais apie butaforijos kūrimą net negalėjo būti kalbos.
K.Mikšio kelias teisingas – matyti tai, kas išlikę, ir kas statoma iš naujo. Matyti skirtumai, niekas nepaslėpta. Būtina galvoti apie funkciją. Manau, kad nereikia atstatyti didelių plotų, geriau susitelkti prie to, kas likę.

A.Miškinis: Matau du galimus būdus: minimalų ir maksimalų. Minimalus - užkonservuoti autentišką mūrą. Maksimalus - visą pilį atstatyti pagal analogus. Drauge atgaivinti senamiestį, atkūrus gyvybingą objektą.
Nepritariu naujosios dalies, statomos virš autentiško mūro, mūrijimui iš plytų. Laikausi nuomonės, kad, norint suteikti pastatui aktualumo ir patrauklumo visuomenės akyse, reikia patalpų. Jas galima suformuoti atkuriant visą hipotetinį pilies tūrį. Tai būtų tūrio įvaizdis, kuriame plytų liktų tik esamoje dalyje. Visa kita - iš šiuolaikinių medžiagų. Galima būtų uždengti ir kiemą.

R.Palys: Tai sudėtingas klausimas. Tauta nori pilies, bet reikėtų pasitikėti specialistais. Sovietmečiu buvo atliktas didelis darbas. Dabar jau stovi sovietmečio butaforija, negalime sau leisti dar vieno netikro sluoksnio. Manau, kad visą pilį iš senovinių medžiagų atstatyti netikslinga dėl duomenų stokos. Pristatytas variantas nėra nei šiuolaikiškas, nei “senoviškas”. Esu prieš pseudoarchitektūrą - butaforijai nepritariu. Siūlyčiau net nuardyti sovietinį mūrą ir lengvomis moderniomis medžiagomis atkurti visą pilies siluetą ir erdvę, viduje rengti kultūros renginius.
Manau, reikėtų platesnių diskusijų.

G.Prikockis: Man su tokiomis problemomis tenka susidurti tiesioginiame darbe - laikausi konservacinės pozicijos. Pilies reikšmė - ne tik autentikos buvimas, bet ir naujos tautos auklėjimo svarba. Sovietiniai stogeliai ant pilies sienų daug metų klaidino ir kauniečius, ir miesto svečius.
Manau, kad Mikšio pasiūlytas variantas priimtinas. Antrasis etapas turi būti aiškus - tai piliavietės be vandens atkūrimas. Parko sukūrimas iš piliavietės – graži iniciatyva. Turi vykti aktyvus gyvenimas, todėl funkcija labai svarbi.
Pasiūlyta apšvietimo sistema man atrodo per daug drastiška. Siūlyčiau pašviesti senąją dalį, siluetą, žolę. Pasigendu aplinkos tvarkymo pasiūlymų. Kelia abejonių konservavimas betonine plokšte. Mūro uždengimas turėtų būti tobulinamas.

R.Raslavičius: Pritariu autorių pozicijai aiškiai atskirti autentiškas pilies liekanas nuo atkuriamo bokšto tūrio. Turėtų būti naudojamos modernios priemonės ir medžiagos, išlikusių sienų fragmentus siūlyčiau konservuoti. Rekomenduočiau, neliečiant virš esamų sienų “atkuriamų” tūrių, šiame etape apsiriboti bokšto atstatymu ir daugiau dėmesio skirti piliavietei sutvarkyti - gynybiniams grioviams atkurti, prieplaukai suformuoti. Didelių išorinių laiptinių įrengimas kelia abejonių.

A.Steponavičius: Norėčiau prisidėti prie tų, kurie daro įtaką miestiečių nuomonei. Visapusiškai pritariu šiam projektui, nes jis nebaigtinis - priartėjimas prie Neries, prieplaukos sutvarkymas duos didelį efektą. Tarp apvalaus ir kvadratinio bokšto siena galėtų būti ažūrinė, o toliau, kaip sakė kolega Palys, reikėtų spręsti moderniomis priemonėmis. Jei apsauginiame griovyje atsirastų vanduo, pilis turėtų gražų atspindį. Ir dabartinis vaizdas svarbus - jis jau įaugęs į kauniečių atmintį. Pirmenybę teikiu susiformavusioms tradicijoms - operai ir operetei erdvėje prie Jurgio bažnyčios. Jei stoge atsirastų naujų elementų, būtų pozityvu.

G.Bernotienė: Nesutarimai tarp miestiečių ir profesionalų kyla iš gerų paskatų. Pirmiausia būtina išsiaiškinti projekto esmę ir pavadinimą. Planšetuose vartojamas pavadinimas “atstatymas” nėra tikslus, nes atstatoma pilis yra nepažinus objektas. Tikslesnis terminas “atkūrimas” jau susietas su kūrybos procesu:
autentikos išsaugojimu konservavimo būdu;
pilies komplekso visumos atkūrimu;
pilietinės – kultūrinės misijos vykdymu: miesto renginiais, ekspozicijomis, tyrimais ir t.t.;
urbanistinio-architektūrinio ansamblio svarba miesto siluetui.
Einant pasirinktu keliu pilies mistifikuoti negalima - autentikos ir naujos kūrybos kelias turi būti akivaizdžiai atskirtas. Atstatymui siūlyčiau naudoti žemės architektūrą, vandens architektūrą, principą “žolė – takas - šviesa”. Ženklo - simbolio sukūrimas - vietos dvasios, o ne senos materijos atgaivinimas.
Svarbu ateinančias kartas supažindinti su šios vietos dvasia. Mes ginčijamės tik dėl materijos, dėl dvasios - ne.

N.Blaževičienė: Atkūrimas, atstatymas visais aspektais yra nauja statyba. Svarbiausiu Kauno pilies atkūrimo aspektu laikyčiau maksimalų autentikos išsaugojimą ir eksponavimą moderniomis priemonėmis, kaip autentikos ir šiuolaikinės architektūros visumą. Pateiktas pasiūlymas yra gana kompromisinis, turėtų įtikti visiems. Pritariu K.Mikšio pateiktai vizijai, kaip tolimesnei projekto plėtros krypčiai.

L.Tuleikis: Suprantamas daugumos kauniečių noras atstatyti pilį. Aš manau, kad visi restauracijos etapai turi teisę gyvuoti - tai istorijos ženklai. Pritariu siekiui atvesti į šią vietą visuomenę ir atkurti pilies dvasią. Taip pat pritariu autoriaus scenarijui suaktyvinti piliavietės, kaip viešosios erdvės, vaidmenį. Jei reikėtų atkurti pilies silueto fragmentus, siūlau tai daryti iš lengvesnių medžiagų, kurių negalima būtų supainioti su autentiška pilies medžiaga. Nepritariu piliavietėje jokiems veiksmams, kurie keltų grėsmę autentikos išsaugojimui.
Svarbiausia – sutvarkyti piliavietę visuomenės poreikiams, o ne atkurti tūrius.

V.Dičius: Išklausęs kalbų, nematau nei moralinio, nei materialaus pagrindo piliai atstatyti. Yra keli įmanomi būdai: konservuoti autentiką arba elgtis racionaliai - sukurti piliai funkciją. Kitas būdas – idėja, kurią galima išreikšti. Žmonės nori rasti savo istorijos atgarsius. Keista, kad mažai kas kalba apie piliavietę - ji suteikia daugiau informacijos, nukelia į praeitį. Nekartokite vilniečių klaidų - nekurkite muliažų.

G.Blažiūnas: Pateikta gera medžiaga, net pavydu. Savo laiku Vilniuje dėl Valdovų rūmų atstatymo kovėsi G.Baravykas ir A.Nasvytis, bet nepakankamai. Dabar tai iš esmės naujas statinys ant senų pamatų, kurie statybos metu buvo gerokai išgriauti. Tas kelias neperspektyvus, juo einant išnaikinama išlikusi autentika. Gaila, kad nematau piliavietės pritaikymo sprendimo. Reikėtų tam skirti daugiau dėmesio. Ji suteiks piliai gyvasties.

G.Klimavičius: Projektas parengtas metodiškai teisingai. Visas pasaulis nuėjo į priekį, o mes norime mokytis tik iš savo klaidų. Pateiktam projektui visiškai pritariu, tik siūlyčiau ieškoti drąsesnių sprendimų. Raudonos plytos - kompromisas ir be čerpinio stogo. Funkcija labai svarbi.

G.Čaikauskas: Siūlau nekartoti profesinių ir socialinių klaidų. Dalis visuomenės nori atsišviežinti. O gal dabar nereikia nieko statyti? Arba statyti viską arba dalį, kaip pristatyta projekte. Jei visuomenė nori matyti visą atstatytą pilį, reikėtų ginčytis ne dėl plytų ar metalo. Svarbiausia – sutvarkyti piliavietę.
Toks objektas kaip pilis - prabangos reikalas. Investicija į prestižą, viziją.

S.Misevičius: Pastangos sukurti memorialą istorijai sveikintinos. Yra 3 restauracijos, jos aiškiai įskaitomos ir matomos tiek siluete, tiek medžiagiškume. Svarbu integruoti teritoriją į miestą. Piliavietė turi būti patraukli ir prieigomis, ir gerove. Pasirinktam būdui pritariu.

R.Mikaitis: Esu paskirtas kuruoti šį projektą ir noriu padėkoti visiems diskusijos dalyviams. Siūlomas kompromisinis variantas, kad iš Vilijampolės matytųsi raudona spalva ir siluetas. O tūriai galėtų būti ir stikliniai. Gaila, kad einame tradiciniu keliu - pirma pastatas, paskui aplinka. Iš Norvegijos ekonominės erdvės gavome žodinį pažadą, kad numatytos lėšos piliavietės plėtrai, tiltui per fosą statyti.

G.Prikockis: Atrodo, pasisakė visi užsirašę svečiai ir dalyvaujantys ekspertai. Šį kartą nesunku apibendrinti nuomones. Du Kauno ekspertai, A.Miškinis ir R. Palys, nelabai konkrečiai išsakė abejones dėl pasirinkto būdo. V.Dičius taip pat neišsakė aiškaus pritarimo. Visi kiti ekspertai pritarė pilies atstatymo techniniam projektui ir plėtros krypčiai. Daugiausia pastabų buvo dėl nepakankamo dėmesio piliavietės plėtrai, stogo estetikos, funkcijos stygiaus.

Posėdžio protokolas bus paskelbtas “Kamanės” tinklalapyje, nutarimas - Lietuvos architektų sąjungos tinklalapyje.

NUTARIMAS

1. Pateiktam projektui „Kauno pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu atkūrimas” (Techninio projekto pasiūlymai. Organizatorius - Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius. Projektuoja KPRPI ir UAB ”P.A.R.Y.Ž.I.U.S”, projekto autorius - Kęstutis Mikšys) ir tolesnės plėtros principams pritarti. Rekomenduoti projektuojant atsižvelgti į šias ekspertų pastabas:
1.1. Siūlome daugiau dėmesio skirti piliavietei sutvarkyti: gynybiniams grioviams atkurti, prieplaukai suformuoti. Svarbiausia – sutvarkyti piliavietę visuomenės poreikiams (9 ekspertai).
1.2. Rekomenduojame pilies silueto fragmentus atkurti iš lengvesnių medžiagų, kurių negalima būtų supainioti su autentiška pilies medžiaga (4 ekspertai).
1.3. Siūlome tobulinti bokšto išraišką, ieškoti šiuolaikiškumo ženklų (3 ekspertai).
1.4. Rekomenduojame tobulinti pilies funkciją (3 ekspertai).
1.5. Manome, kad nereikia atstatyti didelių plotų – tik tiek, kiek būtų galima panaudoti visuomeninei paskirčiai (3 ekspertai).
1.6. Siūlome atkurti piliavietę be vandens. Parko sukūrimas iš piliavietės – graži inciatyva. Čia turi vykti aktyvus gyvenimas, todėl funkcija labai svarbi ( 2 ekspertai).

 

DRAUGIJOS "PILIS" NARIO RIMVYDO ŽILINSKO PAREIŠKIMAS

ATSAKYMAS Į DRAUGIJOS “PILIS” NARIO RIMVYDO ŽILIUKO 2009-09-05 PAREIŠKIMĄ

 

Parengė Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*