Miesto posėdžiai

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio

1. Dėl Kauno burmistro Jono Vileišio paminklo

2. Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos 1 etapo pristatymas. Parengė MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ ir „MASH Studio VOF“

įvykusio 2017-04-12 Kauno architektų namuose

Protokolas Nr.135

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Martynas Marozas, Živilė Šimkutė, Egidijus Kasakaitis.

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Loreta Janušaitienė, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Antanas Tarnauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus architektė Kristina Krikštanaitė, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė, paminklo Jonui Vileišiui užsakovų atstovas Arūnas Povilas Paliulis, architektai: Audrys Karalius, Linas Tuleikis.

Posėdžio pirmininkas: Nerijus Stanionis

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.1.            DĖL KAUNO BURMISTRO JONO VILEIŠIO PAMINKLO

J.Merkevičienė: Perskaitysiu raštą, gautą iš Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškaus:

Mūsų, kaip ir Dailininkų sąjungos, prašo pateikti savo vertinimą. Dailininkų sąjunga savo vertinimą jau pateikė.

A.P.Paliulis: Aš atstovauju lietuvių bendruomenei, gyvenančiai Amerikoje. Mes už savo surinktas lėšas norime iki 100-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių Kauno rotušės aikštėje pastatyti klasikinį paminklą vienam iš nepriklausomos Lietuvos šviesulių – Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. Jo kabinetas buvo rotušėje, todėl norime, kad jo paminklas stovėtų šalia rotušės, Rotušės aikštėje. Esame jau surinkę 80 000 eurų. Įsipareigojame surinkti tiek, kiek reikės mūsų sumanymui įgyvendinti.

R.Gudienė: Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius nutarė neprieštarauti paminklo pastatymui, bet siūlo atsižvelgti į pastabas:

„1. Nesurasta vieta Kauno mieste. Tai buvo šiuolaikinio ir modernaus miesto kūrėjas, dėjęs visas pastangas sukurti Kauną, lygiavertį kitoms Europos sostinėms. O rotušė yra tik pastatas, kuriame buvo burmistro darbo vieta.

2. Skulptūros komponavimas Rotušės aikštėje kelia abejonių. Argumentas, kad jis niekam netrukdys, yra netinkamas meniniam objektui. Siūloma vieta nepririšta prie jokio loginio objekto – nei pastato (Kauno rotušės), nei prie menamos ašies (rotušė – Vilniaus g.). Skulptūros autoriams reikėtų giliau išanalizuoti šią jautrią urbanistinę erdvę bei paruošti pagrįstą vietos parinkimą.

3. Skulptūros aukštis / dydis. Suprantame, kad klasikinės skulptūros standartais naudojamas 1,5 karto figūros didinimas. Tačiau perskaičius projekto aprašymą susidaro įspūdis, jog J. Vileišis turėtų būti žmogus, einantis iš darbo. Tokiu figūros didinimu tikrai nebus perteikta betarpiškumo emocija, objektas pareikalaus savo erdvės aikštėje, kuri ir taip yra labai ribota.“

R.Miliukštis: 2015 m. buvo pataisyti nuostatai dėl skulptūrų statymo derinimo su Dailininkų sąjunga ir KAUETu. Tai buvo ydingas sprendimas.

KAUETas dabartinės valdžios yra visiškai ignoruojamas, reikia kaip nors su tuo kovoti.

R.Stanionis: Kadangi projekto medžiaga nepateikta skaitmeniniu formatu, ją galima pamatyti tik popieriniame egzemplioriuje. Planuojame medžiagą nuskenuoti ir nusiųsti mūsų ekspertams. Mums reikia nuspręsti, ar dėl pastatymo vietos pasisakyti šiandien, ar peržiūrėjus projektą. Kas už tai, kad dėl vietos pasisakytume šiandien?

Dauguma balsavo „už“, taigi pasisakykime.

A.Tarnauskas: Manau, kad Rotušės aikštė yra per daug eksploatuojama: Valančius, Maironis ir kitos skulptūros. Tiek Valančius, tiek Maironis nusipelno geresnių pastatymo vietų. Nepalaikau per jėgą statomų naujų skulptūrų – reikėtų rasti kitą vietą.

R.Miliukštis: Remiantis kauniečių apklausos rezultatais, iš trijų vietų buvo pasirinkta Rotušės aikštė. Rotušės aikštės sutvarkymo konkurso autoriai šiam paminklui taip pat pritarė.

G.Prikockis: Dailininkų sąjunga pritarė plastikai, vieta kelia klausimų. Neatrodo, kad tai tinkama vieta, nebent demontavus fontaną, nes aikštėje per daug akcentų. Siūloma pastatymo idėja – Vileišis eina namo – suponuoja, kad jis paskęs žmonių sraute, nes tai pagrindinė trasa. Smarkiai abejoju.

R.Palys: Joną Vileišį įsivaizduoju moderniame Kaune. Kaunas nėra turtingas plastikos menu – kitoje vietoje miestą praturtintų, o čia prapuls. Jo vieta prieškario moderniame Kaune. Dabar vėl madingas realizmas plastikoje, bet gal ne visada reikia sekti madą.

Noriu pabrėžti, kad miesto valdžios politika KAUETo atžvilgiu yra nepriimtina.

J.Minkevičius: KAUETo ekspertai yra oficialiai išrinkti per LAS KS rinkimų konferenciją. O Kauno valdžia sukuria naują architektų grupę, nepripažindama KAUETo. Išrinkti kolegos ignoruoja mūsų tarybą, mieste veikia oligarchiška spaudimo sistema – tai nepriimtina. Su ekspertų taryba oficialiai nesiskaitoma. Tokia padėtis nebegali tęstis.

Puiku, kad tokiai asmenybei kaip Jonas Vileišis bus statomas paminklas. Ta idealistų karta ir pastatė Lietuvą. Mes ją „nususinom“ per 27 metus. Paminklo projektas parengtas. Vieta – Rotušės aikštėje, kur Maironis užpečky, Valančius užkištas taip, kad gėda. Juk Mindaugas ir Valančius – kertinės Lietuvos asmenybės.

Reikėtų klausimą spręsti iš esmės – peržiūrėti visų Kauno paminklų pastatymą ir sudaryti programą, o klijuoti žymių žmonių paminklus prie to, kas yra, nesolidu ir nepatriotiška. Siūlau peržiūrėti bent jau Rotušės aikštės ir Laisvės alėjos paminklus ir priimti sisteminį sprendimą.

R.Miliukštis: Nuo mūsų priklauso, ar skulptūra atsiras, ar ne. Maketas jau atliktas masteliu 1:1 iš plastiko, vėliau bus nulieta iš bronzos. Siūlyčiau maketą panešioti po Rotušės aikštę ir natūroje pažiūrėti, kaip skulptūra komponuosis.

V.Merkevičius: Rotušės aikštė jau dabar prisodrinta. Manau, kad paminklo vieta – naujamiestyje, kurį ši asmenybė kūrė.

L.Janušaitienė: Mes nesilaikome principų, kuriais vadovaujantis mieste turėtų būti statomos skulptūros. Tai turi vykti konkurso keliu – plastika plius urbanistinis vietos parinkimas.

N.Blaževičienė: Kai Rotušės aikštėje vyksta renginiai, čia stovinčios skulptūros tampa nebereikalingos ir net trukdo. Gal burmistro paminklas galėtų stovėti centrinėje aikštės dalyje?

Manyčiau, kad pagaliau būtų galima išnaudoti vietą – važiuojant iš senamiesčio į Laisvės alėją, privažiuojame spaudos kiosko galinę dalį. Dažnai apie tai galvoju ir manau, kad šioje ašyje galėtų atsirasti koks nors akcentas.

E.Barzdžiukas: Pritariu, kad Rotušės aikštėje paminklas pasimes, ypač žmonių srautuose. Aikštėje jau dabar per daug veiksmo. Kiekviena skulptūra turi turėti savo aurą.

L.Tuleikis: Teko dalyvauti dviejuose Rotušės aikštės konkursuose. Rasti čia vietą skulptūrai – didžiulė problema. Su Valančiaus paminklu pasielgta labai nesolidžiai.

Labai džiaugiuosi privačia iniciatyva, bet architektūrinis paminklo pastatymas netinkamas. Aikštės parteryje su tokia daugybe funkcijų beveik neįmanoma rasti vietos naujai skulptūrai.

Manyčiau, naujamiestis – daug geresnė vieta.

Keli žodžiai apie ekspertų tarybą. Sąjungos pirmininkė tarėsi su Kauno skyriaus valdyba, ar sąjungos nariai turėtų dalyvauti naujoje mero taryboje. Buvo nuspręsta, kad gali. Galima būtų pakartotinai kreiptis į valdybą, paaiškėjus, kad KAUETui nebebus deleguojami jokie architektūriniai projektai.

A.Karalius: Su p. Paliuliu jau diskutavome paminklo pastatymo klausimu, bet mūsų nuomonės greit išsiskyrė. Jonas Vileišis pastatė Kauno naujamiestį, kuris vienintelis iš Baltijos krašto miestų gali atsidurti pasaulio paveldo sąraše.

Projekte kuriama anekdotiška situacija – Jonas Vileišis eina į viešąjį tualetą. Judanti skulptūra galėtų atsirasti Laisvės alėjoje. Ypač toje vietoje, kur Laisvės alėja susikerta su Vasario 16-osios gatve. Galėtų sau žygiuoti kaip Dolskis, galbūt Donskis, kiti tarpukario ir dabarties veikėjai. Tokių skulptūrų Laisvės alėjoje galėtų būti ir daugiau. Taip būtų parodyta daug didesnė pagarba žmogui, negu Rotušės aikštėje, kur jis greičiau būtų pažemintas, negu pagerbtas.

Prašau užsakovų išgirsti ir mūsų poziciją – siūlau gelbėtis tokiu būdu.

A.P.Paliulis: Labai ačiū už pastabas. Šis projektas buvo sugalvotas prieš metus. Mūsų nuomone, konkursas nėra būtinas, jei bus statoma iš privačių lėšų. Stebime, kaip Vilniuje jau 8 metus konkurso būdu yra bandoma pastatyti paminklą broliams Vileišiams. Kauno auklėtiniai nori padaryti tai, kas nepavyko Vilniuje.

G.Prikockis: Gal susipažinę su projekto medžiaga galėtume pasiūlyti vietą paminklui? Tai būtų pozityviau, negu vien neigti pasiūlytą projekto autorių vietą.

R.Gudienė: Jei bus pateiktas tik neigiamas KAUET atsakymas dėl paminklo vietos ir niekas nepasiūlyta, tai bus dar viena vinis į KAUETo karstą.

A.Karalius: Neužmirškite, kad Laisvės alėja talpi, gali daug priimti.

VIRTUALŪS PASIŪLYMAI, PATEIKTI SUSIPAŽINUS SU PAMINKLO JONO VILEIŠIUI PROJEKTU:

G.Janulytė-Bernotienė: Visiškai palaikau R.Gudienės nuomonę: Rotušės aikštė yra išskirtinės svarbos ir labai svarbus jos dalių, elementų tarpusavio kalbos principas – to siekėme konkursuose, rinkdami labiausiai aikštės vienovę pabrėžiančius variantus. Pastačius „dovanotas“ skulptūras, nors jos prieš tai turi būti vieningai dailės ir architektūros ekspertų įvertintos, kaip tinkamos, aikštės tolesnio formavimo klausimas gali pasidaryti suprantamas taip: kas ką turime, tas tą nešame.

L.Janušaitienė: Skulptūrai Rotušės aikštėje nepritariu, nes neatitinka konteksto.

Kaune yra Vileišio aikštė, saugoma valstybės ir įrašyta į KVR, kur, regis, jam ir tiktų būti, tik turinys jos kiek kitoks nei tarpukaryje...

P.S.: Dėl Laisves al. – žvelgčiau santūriau dėl „prisotinimo“ istorinėmis figūromis, kad nepasiektume galimo cirko ribos... Vasario 16-osios g. pasirodė įdomi versija.

V.Kuliešius: Mano nuomone, siūlomas skulptūrinis sprendimas kelia pernelyg dviprasmiškų asociacijų, o jo plastika primena XIX a. pabaigą. Manau, reikėtų šiuolaikiškos išraiškos. Loretos siūloma vieta lyg ir būtų tinkama, bet viena dilema – aikštė yra Petro Vileišio, o siūlomas paminklas – Jonui Vileišiui. Galbūt, tinkamesnė vieta būtų Vienybės aikštėje, radus tinkamą santykį su Karo muziejaus sodelio kompleksu.

M.Nistelytė: Kad nesikartočiau, visiškai pritariu labai motyvuotoms Dailininkų sąjungos pastaboms dėl Jono Vileišio paminklo vietos projekto.

Kauno rotušėje jau yra paminėtas J. Vileišio atminimas, įrengus burmistro kabinetą. Iš dalies pritariu ir „Statybų pilotui“, kad Kauno Senamiestis – su tarpukariu sietinas bene mažiausiai. Neįtikina ir argumentas, jog Rotušės aikštėje buvo paties J. Vileišio kabinetas – čia buvo kabinetai daugybės Kauno vadovų, kurie su senąja Kauno dalimi yra susiję daug labiau. Laikinosios sostinės burmistras pirmiausia asocijuojasi su didžiule Laikinosios sostinės urbanistine ir infrastruktūrine plėtra, jos didžiuliu architektūriniu progresu. Centrinio pašto rūmų kaimynystė dar galėtų būti svarstoma, (...) paminklo pastatymo problemos galbūt neliktų, jei jau turimai skulptūrai būtų pasirinkta ne tokia svarbi ir ne tokia didelė Kauno erdvė. Gal – artimiau susijusi su paties J. Vileišio gyvenimu, sprendimais. Ieškant vietos reikėtų apsvarstyti „tarpukario“ miesto kampelius – Žaliakalnį, V. Putvinskio gatvę, Kauko laiptus ar pan.

Mano nuomone, reikėtų susikaupti ir rasti dovanotam paminklui ir J. Vileišio asmeniui prideramą vietą.

V.Merkevičius 1. Dar vienas paminklas Rotušės aikštėje, kur yra daug kitų paminklų, būtų klaida;

2. Paminklo vieta aikštėje yra atsitiktinė, skulptūrą statyti šioje erdvėje yra labai rizikinga;

3. Rotušėje buvo tik. J. Vileišio darbo vieta, o nuveikti darbai (pastatai, nauja inžinerinė infrastruktūra) buvo Naujamiestyje, todėl ten ir galėtų būti rasta vieta skulptūrai.

4. Pritariu kolegų Blaževičienės ir Tuleikio siūlymams skulptūrą statyti Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios g. sankirtoje.

N.Stanionis: Graži iniciatyva, kurią palaikau. Manau, kad paminklas Kauno burmistrui Jonui Vileišiui tikrai gali būti pastatytas ir tai būtų geras pavyzdys privačioms iniciatyvoms. Noriu padėkoti žmonėms, kurie imasi tokių iniciatyvų. Tačiau siūlau keisti paminklo statymo vietą.

Manau, kad paminklo vieta yra visiškai netinkama ir atsitiktinė. Man atrodo, kad paminklas „nukritęs“ į Rotušės aikštę ir neturi jokių ryšių nei su aplinka, nei aplinka jį priima.

Manau, kolegų siūlyta vieta Laisvės alėjoje prie Vasario 16-osios gatvės būtų daug geresnė. Laisvės alėja – tinkama vieta paminklui ir jis čia rastų savo erdvę, čia daug geriau tiktų. Galėtų būti vos ne bet kuri Laisvės alėjos vieta ir, man atrodo, tai nebūtų atsitiktinė vieta einančiai skulptūrai. Siūlau iniciatoriams pakeisti paminklo statymo vietą ir, manau, rezultatas bus labai geras.

A.Steponavičius: Žymiausias (kol kas) miesto meras – burmistras Jonas Vileišis – nusipelnė būti pagerbtas dėl miesto inžinierinės infrastruktūros modernizavimo. Sunku jį įsivaizduoti miesto viduramžių dalyje. Tokių miesto įžymybių, kaip Ekscelencija, tarpukaryje buvo daugiau. Siūlau dabartiniam merui pavesti šmaikščiam ir intelektualiam architektui paruošti Naujamiesčio centro (Laisvės al. ir Daukanto g. sankirtos) erdvės kauniečių įportretinimo klauzūrą. Jokiu būdu neorganizuoti konkurso. Šalia sėkmingai prisikėlusio D. Dolskio galėtų atsirasti daugiau „Metropolio“, „Konrado cukrainės“, „Božegraikos“, „Monikos“, „Versalio“ (ir t. t.) lankytojų. Kunigų, poetų, menininkų, valdininkų. Tų, kurie sirpo ir sirpino Kauno tarpukario pasaką. Tai prisiglaudęs prie liepos, tai prisėdęs ant konkės pakopos, gal lipantis iš kolektoriaus geležinis kaunietis sudarytų unikalią erdvę miesto svečiams, miestelėnams, o ir miesto menininkams numalšinti troškulį. Ten matau ir J. Vileišį. 

NUTARIMAS

1. Aptarę KAUNO BURMISTRO JONO VILEIŠIO PAMINKLO pastatymo vietą ir virtualiai susipažinę su paminklo projektu, rekomenduojame:

1.1 - Palaikome šią gražią iniciatyvą ir jos iniciatorius. Manome, kad paminklas Kauno burmistrui Jonui Vileišiui tikrai turi būti pastatytas ir tai būtų geras pavyzdys privačioms iniciatyvoms.

1.2- „Laikinosios sostinės burmistras pirmiausia asocijuojasi su didžiule Laikinosios sostinės urbanistine ir infrastruktūrine plėtra, jos didžiuliu architektūriniu progresu.“ Todėl manome, kad Jonui Vileišiui skirtas paminklas turėtų atsirasti naujamiestyje, o ne Rotušės aikštėje (8 ekspertai):

A.- Vieta Laisvės alėjoje prie Vasario 16-osios gatvės būtų tinkama. Paminklas čia rastų savo erdvę. Laisvės alėjoje einančiai skulptūrai galėtų tikti vos ne bet kuri vieta. Šiuo pėsčiųjų traktu naujamiestyje galėtų žygiuoti ir kiti tarpukario ir dabarties veikėjai. (4 ekspertai)

B- Galbūt tinkamesnė vieta būtų Vienybės aikštėje, radus tinkamą santykį su Karo muziejaus sodelio kompleksu. (1 ekspertas)

C- Kaune yra Petro Vileišio aikštė, saugoma valstybės ir įrašyta į KVR, kur regis jam ir tiktų ten būti, tik turinys jos kiek kitoks nei tarpukaryje... (1 ekspertas)

D- Ieškant vietos reikėtų apsvarstyti „tarpukario“ miesto kampelius – Žaliakalnį, V. Putvinskio gatvę, Kauko laiptus ar pan. (1 ekspertas)

1.3- Būtų galima Jono Vileišio skulptūrai paieškoti vietos Rotušės aikštėje, natūroje nešiojant maketą, kurio mastelis 1:1. (R.Miliukštis).

1.4- Siūlau peržiūrėti bent jau Rotušės aikštės ir Laisvės alėjos paminklus ir priimti sisteminį sprendimą. (J.Minkevičius)

1.5- Paminklų statymas mieste turi vykti konkurso keliu – plastika plius urbanistinis vietos parinkimas. (L.Janušaitienė).

2. STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS 1 ETAPO PRISTATYMAS. Parengė MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ ir „MASH Studio VOF“.

Ž.Šimkutė: Antrą studijos etapą pristatome, vos tik jį parengę. Mums būtų labai naudinga darbinė diskusija su KAUET nariais, kad būtų galima padiskutuoti prieš baigiant rengti naujienlaiškį.

Antrojo etapo tema – viešosios erdvės regeneracijos prioritetai, susisiekimo sistemos gairės ir erdvinis Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų vystymas. Svarbus klausimas: kas gali atsirasti Steigiamojo Seimo aikštėje?

METODOLOGIJA.

Atspirties taškai:

-Siekti atkurti istorinio užstatymo ribas ir statinius;

-Dabartinis eismo intensyvumas – maksimalus, ateityje bus mažinamas;

-Siūlant pokyčius gatvėms, didelis dėmesys skiriamas dviratininkams, pėstiesiems, viešojo transporto naudotojams;

-Alternatyva tranzitiniam eismui per senamiestį – Kėdainių tiltas;

-Viešoji erdvė Steigiamojo Seimo aikštėje privalo išlikti.

PRIORITETAI:

-Regeneracija, vadovaujantis tvaraus vystymo principais;

-Senamiesčio fragmentacijos mažinimas;

-Teritorijos pasiekiamumo gerinimas;

-Priemonės viešosios erdvės gyvybingumui gerinti;

-Intervencijos, skatinančios negyvybingų sklypų regeneraciją.

Susisiekimo sistemos prioritetai:

-Dėmesys visoms judėjimo rūšims;

-Techninių parametrų mažinimas;

-Faktinio greičio mažinimas;

-Dviračių ir pėsčiųjų takų integracija;

-Nutrūkusių ryšių atkūrimas;

-Automobilių stovėjimo vietų apkrovimo sumažinimas kapiliarinėse gatvėse.

PRIORITETAI: VIEŠOJI ERDVĖ IR TERITORIJOS VYSTYMAS.

Kaune viešųjų erdvių yra daug, Steigiamojo Seimo aikštė yra pačiame centre. Būtinos intervencijos, skatinančios viešosios erdvės gyvybingumą, siekiant miestietiškos aikštės mastelio. Aikštėje erdvė turėtų būti naudojama racionaliai, esant mišrioms – lanksčioms funkcijoms.

Pateiktame Kauno viešųjų erdvių žemėlapyje žaliai nuspalvintos erdvės, pritaikytos rekreacijai; rudai nuspalvintos – istorinės aikštės, kur organizuota veikla gan aiškiai reglamentuojama ir ribojama, mėlynai – religinės, geltonose verda miestietiškas gyvenimas.

Dauguma gerų viešųjų erdvių, nesvarbu ar tai centrinė miesto aikštė, ar paprastas rajono parkelis, pasižymi keturiomis kertinėmis savybėmis:

-jos yra gerai pasiekiamos ir jungiasi su kitomis svarbiomis erdvėmis;

-jos yra patogios ir kuria gerą įspūdį;

-pritraukia žmones dalyvauti įvairiose veiklose;

-skatina socializaciją, kur žmonėms norisi sugrįžti.

Steigiamojo Seimo aikštė, deja, pasižymi tik viena šių savybių – yra gerai pasiekiama ir jungiasi su kitomis viešomis erdvėmis.

Šiais metais, vieną kovo mėnesio dieną, mes stebėjome aikštę – ji buvo tuščia, kai tuo tarpu Laisvės alėjoje buvo daug žmonių. Aikštė gan didelio ploto – apie 4000 m2. Bet ten daug dulkių ir triukšmo – ji nėra patraukli ir gyvybinga.

Tikslas – padaryti ją gyvą, žaismingą ir lanksčią, neformalią, skirtą miestiečiams.

Norime aikštėje užtikrinti senamiesčio mastelį, apsaugą nuo transporto, pasiekiamumą, įvairias veiklas, skatinti bendravimą ir pritaikyti įvairiems poreikiams.

Mūsų tikslas – sukurti traukos tašką.

Pateikiame įvairių viešųjų erdvių palyginimą: su Beestenmarkt aikšte Delfte, Delfto rotušės aikšte Delfte, Rembranto ir Dam aikštėmis Amsterdame, Schouwburgplein aikšte Roterdame, Talino rotušės aikšte, Gento turgaus aikšte.

Beestenmarkt aikštė Delfte – buvęs galvijų turgus, dabar lanksti, pritaikoma įvairiems metų laikams, išskirta erdvė kavinių terasoms, renginiams.

Gento turgaus aikštė – antrinė miesto viešoji erdvė, dabar lanksti, pritaikoma įvairiems metų laikams, išskirta erdvė kavinių terasoms, renginiams, paviljonas skirtas pavasario turgui.

Siūlomi planavimo įrankiai: aiškios ribos, gyvybingo aikštės perimetro didinimas, geros kokybės įrenginiai, lengva priežiūra, praktiška mažoji architektūra, neformalus planas, miestiečiai – aikštės savininkai.

SUSISIEKIMO SISTEMA

Dabar senamiestis yra suskilęs į tris dalis.

Sistemos problemos:

-                 Esamos sankryžos techniniai parametrai esamam eismo intensyvumui yra pertekliniai;

-                 Sankryžoje yra nuolatos pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, vairuotojai esant dideliam eismo srautui negali greitai orientuotis, pasirenkamas nesaugus greitis, ypač ne piko metu;

-                 Atkarpa su sankryža nėra pritaikyta didėjančiam dviratininkų srautui, šaligatviai siauri ir prastos kokybės;

Analizavome esamus srautus, bet maksimalaus pralaidumo, nurodyto Bendrajame plane, negavome, todėl kreipėmės į transporto skyrių. Gavome vienos savaitės vasario 20-26 d. mėnesio filmavimo kamerų medžiagą. Nustatėme, kada būna pikas, koks realus intensyvumas. Duomenys Bendrajame plane labai skiriasi nuo realybės. Sankryža projektuota 5800 aut./val. pralaidumui, o gautas aktualus pralaidumas 4664 aut./val.

Per šią sankryžą pravažiuoja daug visuomeninio transporto priemonių, bet nusprendėme čia kol kas nesiūlyti įrengti stotelės.

GREITIS IR EISMO JUOSTOS PRALAIDUMAS

Kuo siauresnis važiuojamos juostos plotis, tuo atsargesnis vairuotojas. Kuo didesniu greičiu važiuoja vairuotojas, tuo mažesnis matymo laukas.

Nustatėme pažeidėjus, degant raudonam signalui. Dažniausiai degant raudonam šviesoforui vairuotojai važiuoja piko metu. Nesaugios situacijos susidaro, apsisukant Šv. Gertrūdos gatvėje ir sankryžoje.

Išvada: sankryža nėra saugi, juostų pločiai pertekliniai – būtina siekti saugumo.

Sankryžos transformavimo kriterijai:

-optimizuoti susisiekimo sistemos naudojamą plotą;

-sukurti sąlygas susisiekimo sistema dalintis visiems jos dalyviams;

-pasiūlyti sankryžos transformacijos parametrus, tenkinančius šios dienos poreikius su galimybe ją optimizuoti ateityje;

-atgautą plotą naudoti teritorijų gyvybingumui gerinti.

Transformuota sankryža taps pralaidesnė – aiškesnė pati sankryža. Projektuojamas didesnis pralaidumas. Susiaurinus važiuojamąją dalį, liks daugiau vietos pėstiesiems, dviračiams ir viešai erdvei. Šviesoforų fazių liks tiek pat, kiek buvo.

L.Janušaitienė: Ar ne per daug pėsčiųjų perėjų?

M.Marozas: Stengėmės įrengti kuo daugiau.

Ž.Šimkutė: Atgautas plotas sudaro 1640 m2. Humanizavus gatves, bus jaukiau po jas vaikščioti.

VYSTYMO GAIRĖS:

-viešai prieinamas pirmas aukštas;

-kuriama gyvybinga viešoji erdvė;

-mišrios programos teritorija;

-pastatai kompaktiški, jų planai lankstūs;

-skatinama vieša ir privati partnerystė;

-vystymas – senamiesčio mastelio;

-gatvių profiliai pėstiesiems ir dviratininkams užtikrina nenutrūkstamą judėjimą;

-teritorija vystoma, vadovaujantis universalaus dizaino principais;

-nauja programa papildo egzistuojančią senamiesčio programą;

- viešoji erdvė atribojama nuo intensyvaus transporto eismo.

Siūlome tris aikštės vystymo scenarijus: A, B ir C.

Var. A - užstatymas aikštėje tik laikino pobūdžio, gretimybės iš dalies perimetriškai užstatomos.

Var. B- siūlomas perimetrinis užstatymas Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių, gretimybes taip pat užstatant perimetriškai.

Var. C – perimetrinis užstatymas siūlomas tik nuo Šv. Gertrūdos gatvės, kitą aikštės dalį paliekant tolimesniam vystymui. Visais atvejais mokyklos salę siūloma statyti mokyklos sklype.

Daugiafunkciniai pastatai gali būti šių funkcijų: privačios ir komercinės, visuomeninės ir komercinės, privačios ir visuomeninės ir komercinės arba privačios ir visuomeninės.

Pateikiame daugiafunkcinių pastatų pavyzdžių palyginimą.

DABARTINIS AUTOMOBILIŲ STATYMAS GATVĖJE

Aikštės gretimybėse, kapiliarinėse senamiesčio gatvėse, statoma 233 automobilių. Artimiausiose Steigiamojo Seimo aikštės gatvelėse ir jos prieigose – 103 automobiliai.

Jei mokyklos sporto salė būtų naudojama ir miesto reikmėms, reikėtų rezervuoti 60 automobilių statymo vietų.

Požeminėje automobilių aikštelėje po aikšte telpa 249 vietos. Daugiaaukštėje automobilių aikštelėje kituose sklypuose – 101 automobilis aukšte arba 49 automobiliai aukšte, paliekant 700 m2 plotą kiekviename aukšte.

KLAUSIMAI

R.Miliukštis: Ar jums nekliūva aikštės pavadinimas?

Ž.Šimkutė: Pavadinimas įpareigoja, bet manome, kad istoriškai tai svarbus pavadinimas.

R.Gudienė: Mes kreipėmės į vertinimo tarybą, kad būtų apsispręsta dėl aikštės pavadinimo.

N.Blaževičienė: Pirmose schemose rodėte, kad galimas geras ryšys su Laisvės alėja. Kokiomis priemonėmis to sieksite?

Ž.Šimkutė: Praplatinsime šaligatvį ir humanizuosime gatvės profilį. Pirmas pastatų aukštas turi būti gerai pasiekiamas, tai užtikrins komercijos gyvybingumą.

A.Karalius: Kol kas ryšys su Laisvės alėja tik teorinis.

R.Gudienė: Pateikti trys aikštės užstatymo variantai. Ar norite, kad apie juos pasisakytume? Be to, per praeitą pristatymą buvo kalbėta, kad reikia atstatyti J. Jablonskio gatvelės perimetrinį užstatymą, o šiandien vėl nieko nerodoma.

Ž.Šimkutė: Pristatome tą pačią medžiagą, kaip per susitikimą su ekspertais. 

G.Prikockis: Koks studijos tikslas?

Ž.Šimkutė: Urbanistinis-architektūrinis konkursas.

A.Karalius: Ar bus pateikta schema, pagal kurią vyks konkursas?

M.Marozas: Rengiame analizę, kad nebūtų „iš piršto laužiama“, kas šioje aikštėje galėtų būti. Mes apibrėšime galimybių spektrą su funkcine programa.

N.Stanionis: Kaip suprantu, miestas prašo nustatyti, ką čia būtų galima projektuoti. Paskui ieškos būdų tuos planus įgyvendinti.

E.Kasakaitis: Skatiname bendrai ruošti variantą D, kurio užstatymas jums priimtinas.

Ž.Šimkutė: Reikia šiuos parametrus patikrinti viso miesto mastu.

L.Tuleikis: Norėčiau išgirsti smulkiau apie funkcijų paskirstymą aukštuose. Kas ta privati funkcija?

E.Kasakaitis: Kalbėdami apie privačią funkciją, mintyse turime gyvenamąją.

Ž.Šimkutė: Galimybių studija apima ir gretimas teritorijas. Studijos tikslas platesnis, nei sąlygų parengimas.

A.Karalius: Ar požeminė automobilių aikštelė po neužstatytomis Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos sankryžos teritorijomis negalėtų atlikti automobilių paskirstymo vaidmens?

Ž.Šimkutė: Mes analizavome šį pasiūlymą – tai labai sudėtinga ir labai brangu, nes reikia iškelti komunikacijas. Apie tai diskutavome su transporto darbuotojais.

A.Karalius: Požeminė sankryža reikalinga tam, kad sumažintų antžeminės sankryžos apkrovimą.

L.Tuleikis: Kodėl nebandėte užstatyti tik su viešąja funkcija?

Ž.Šimkutė: Neradome tokios funkcijos, kuri užimtų visą aikštę.

A.Karalius:Visuomeninė funkcija aikštę atgaivintų. Tačiau ji turėtų būti unikali ir nesidubliuoti su kitomis Kauno viešosiomis erdvėmis. Nacionalinį Architektūros ir dizaino muziejų (centrą) matau kaip idealų variantą šioje erdvėje. Ore jau 7 metus kabo valstybinės valdžios pritarimas tokiam objektui iš esmės, tačiau Vilnius neranda muziejui vietos... Kaunas galėtų išnaudoti šią situaciją rezultatyviam proveržiui, ypač, turint mintyse Europos kultūros sostinės 2022 statusą ir UNESCO pripažinimą.

Norėčiau pasiteirauti, ar nebuvo jokio socialinio užsakymo?

E.Kasakaitis: Tik mokyklos sporto salė.

PASISAKYMAI

E.Barzdžiukas: Manau, sąlygose turėtų būti aiškiai parašyta, ar turi likti Steigiamojo Seimo aikštė. Nereikėtų konkurso dalyviams primesti konkretaus aikštės vystymo scenarijaus. Aikštę galima būtų apželdinti, gal įrengti atvirą turgų.

Kiek suprantu, gretimybėms užstatyti nėra realaus pagrindo. Netikiu šios vietos vystymo galimybėmis.

N.Blaževičienė: Aikštės teritorijoje vystymo scenarijų padiktuos poreikiai. Palaikyčiau variantus su galimybe formuoti perimetrinį užstatymą Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir J. Jablonskio gatvėse (Var. B+). Siūlyčiau formuoti aikštės erdvę ir siekti vizualaus bei funkcinio ryšio per Prezidentūros sodelį ir Vilniaus gatvę su naujamiesčiu ir Laisvės alėja. Labai teigiamas sprendinys būtų Šv. Gertrūdos gatvės išklotinę tarp aikštės ir Laisvės alėjos pritaikyti pėsčiųjų poreikiams.

Konkurso pasiūlymai turėtų įvertinti galimybę teritoriją formuoti ir panaudoti čia ir dabar – laikino panaudojimo funkcijoms.

L.Janušaitienė: Aikštė ir turgavietė – skirtingi pavadinimai ir duoda skirtingas kryptis konkursui. Galimybių studija atsakė į daug klausimų. Tos dykvietės kampuose gali būti sutvarkytos, miesto valdžiai pasikvietus investuotojus. Jau vien atstačius užstatymą pagal Šv. Gertrūdos gatvę, arterijos būtų pravalytos.

Manau, kad tai ne aikštė, o turgavietės vieša erdvė. Svarbu, kad vieša erdvė išliktų. Pagal senamiesčio semantiką būtų tikslinga ištiesinti posūkį ir užstatyti perimetru.

Manau, kad įgyvendinus gyvenamąją funkciją, aikštė taps kiemu, o ne vieša erdve.

V.Merkevičius: Puiki galimybė panagrinėti šią vietą – reikia provokuoti, aiškintis ir jungti gretimybes. Aikštės pavadinimo nebijau, nes net iš trijų pusių atkūrus perimetrinį užstatymą, erdvė išlieka.

Konkursas tam ir skelbiamas, kad atsirastų nauji sprendimai. Manau, kad buvusią sankryžą reikėtų atstatyti. Gretimybės turėtų būti nagrinėjamos, ypač sankryžos užstatymas. Jau konkurso medžiagoje turėtų būti nuostata apie įvykdymo etapiškumą. Sąlygose turėtų būti nurodyti uždaviniai, todėl receptų neturėtų būti – tą reikėtų palikti konkurso dalyvių vaizduotei.

Pritariu Audrio pasiūlymui dėl nacionalinio architektūros muziejaus atsiradimo aikštėje.

R.Miliukštis: Manau, būtų teigiama mažinti spindulį Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių kampe. Studijoje turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad didinamas aikštės plotas.

Manau, kad aikštės pavadinimas – problema, nes jis atsitiktinis, nelabai susijęs su vieta.

Nepritariu 4a. pastatui sankryžoje. Palaikyčiau B variantą su perimetriniu J. Jablonskio gatvės užstatymu. Manau, šiuo atveju aikštės pavadinimas nebetektų prasmės. Pavadinimas neteisingas, jį reikėtų taisyti.

Palaikyčiau Karaliaus idėją dėl Nacionalinio architektūros muziejaus statybos Kaune, Steigiamojo Seimo aikštėje. Vilniečiai vietos neranda, o Kaunas šiuo klausimu gali Vilnių aplenkti.

Vis tik nereikėtų pamiršti tunelio po Ąžuolų kalnu idėjos. Kėdainių tiltas išspręs tik dalį transporto problemų. Gi Šauklių gatvės panaikinimo regeneruojant dalį suardytos senamiesčio struktūros Kėdainių tiltas negali išspręsti.

J.Minkevičius: Studijoje išnagrinėtos galimybės, esama padėtis, akcentuoti pagrindiniai dalykai.

Siūlymas atgauti dalį važiuojamosios dalies ploto įmanomas perspektyvoje, bet teorinis. Ar tai pagerina aikštės funkcinį gyvybingumą? Tokiu atveju mokykla neturi perspektyvų augimui, yra dar labiau izoliuojama.

Manau, požeminė automobilių aikštelė būtų reikalinga tada, jei aikštėje atsirastų svarbi visuomeninė funkcija. Jai pritarčiau. Labai svarbus prieinamumas. Svarbiausia yra žmogus, o prieinamumo sąlygos nepagerėja.

Manau, antrojo studijos etapo darbai atlikti.

R.Palys: Keista, kad iki šiol Kėdainių tilto projektas niekam nerodomas.

Labai gerai, kad suhumanizuoti sankryžos parametrai. Gal tai ne aikštė, o tik teritorija.

Manau, kad perspektyvinė tunelio jungtis ir toliau išlieka aktuali. Labai sunku spręsti apie ryšius be tunelio.

Manyčiau, kad konkursas šiuo metu neaktualus.

G.Prikockis: Atliktas labai didelis darbas, kuris parodė, kiek šioje vietoje yra nežinomųjų.

Ar čia vieta aikštei?

Ar čia vieta visuomeninei paskirčiai?

Ar čia vieta gyvenamajai, komercinei paskirčiai?

Galimybių studijos rengėjai man aiškiai įrodo, kad neišsprendus transporto klausimų, čia urbanistinis konkursas būtų vykdomas ne laiku, todėl nereikalingas. Birštono gatvė buvo išplatinta tikslingai.

Bet kokios intensyvios statybos miesto teritorijoje, kuri vadinama aikšte, man atrodo keistos. Nė vienas aikštės vystymo variantas neprimena senamiesčio semantikos. Siūlau palikti ateičiai kaip rezervuotą teritoriją.

Aikštė turi likti aikšte. Galėtų būti aikštės pertvarkymo konkursas su nedidele programa.

Pėstieji turi turėti ryšį iš aikštės su Laisvės alėja – turi atsirasti šaligatviai.

N.Stanionis: Studijos medžiaga išsami, tačiau sukėlė abejonių. Manau, kad konkursui būtina tiksliai įvardinti eismo reorganizavimo galimybes. Tai būtina, kad konkursas turėtų tęsinį. Be to, būtini kultūros paveldo tyrimai.

Šiandienė ekonominė situacija mums neleidžia gaminti tokio produkto kaip Rygoje arba Taline.

Pritariu A varianto vystymo krypčiai. Manau, šiuo metu aikštė galėtų būti užstatoma laikinais pastatais.

A.Tarnauskas: Susiaurinčiau konkurso programą. Tunelio statybai jau buvo pasiruošta, metodiškai griaunant užstatymą. Į šiuos klausimus šiandien atsakyti negalime.

Pritarčiau sumažintos apimties A variantui, be gretimo užstatymo. Tai būtų kuklus etapinis sprendimas. Siūlyčiau aikštę naudoti ir mokyklos reikmėms ir siekti, kad ji išlaikytų laisvos teritorijos statusą.

M.Marozas: Po galimybių studijos miesto valdžia nuspręs, ar architektūrinis-urbanistinis konkursas reikalingas, ar ne.

A.Karalius: Manau, kad tunelio įrengimas, atkertant miestą nuo senamiesčio yra didžiausia nesąmonė.

Steigiamojo Seimo aikštė – kritinė vieta. Užduokime programą – susiaurinti eismo juostas, fiksuoti kampą, vystyti „U“ formos užstatymą. Taip sumažinsime transporto greitį, aikštę užstatysime.

Pasisakyčiau už aikštės vietovardžio išsaugojimą. Dabar čia dykra. Tokia ir liks, jei nebus užstatymo nuo agresyvaus transporto.

Reikia remtis atlikta analize – nuveiktas didelis darbas. Tai bus programa be užsakovo, nors labai siūlyčiau pamąstyti apie architektūros muziejaus idėją. Visuomeninė funkcija aikštę atgaivintų.

L.Janušaitienė: 40 m. sprendžiama problema, kaip senamiestį grąžinti į senamiestį. Iš tunelio reikėtų estakadų išvažiavimui. Gal būtų siekiamybė atsitraukti nuo tokios strategijos.

Noriu palaikyti Audrio idėją. Reikia provokuoti, iškelti problemas. Manyčiau, kad perimetrinis užstatymas gali būti vykdomas naudojant laikinus paviljonus.

L.Tuleikis: Ačiū už pristatymą – įspūdinga transporto analizė. Jokie transporto darbuotojai tokių siūlymų nepateiks – atrodo įtikinamai. Būtų puiku grįžti prie humaniško miesto parametrų. Manau, kad vystymo scenarijuose turėtų būti nurodoma, ne kaip, o ką vystyti. Galimybės:

- kaip senamiesčio struktūra,

- semantinė aikštė,

- ar nereikia išsaugoti ypatingos vietos ir kurti viešojo intereso erdvių? Architektūros muziejus galėtų tapti tuo viešuoju interesu.

Galėtų atsirasti bendrabučiai, derinami su viešuoju interesu. Lituanikos kvartalas galėjo tapti tokia traukos vieta, deja, dabar jau prarasta.

Manau, konkursas yra būtinas. Taip bus mažiau grėsmės, kad visa teritorija nebus atiduota verslo interesams, kaip Vienybės aikštė.

Ž.Šimkutė: Pirminis mūsų tikslas buvo parodyti galimas susisiekimo sistemos pokyčių gaires. Mums šis modelis atrodo veikiantis, tačiau yra teorinis ir turi būti patikrintas miesto kontekste. Studijos esmė – proceso dalis, galimybė diskutuoti įvairioms pusėms.

A.Karalius: Turime labai retą atvejį, kai problemos sprendžiamos būtent tokiu būdu. Turime tuo džiaugtis.

NUTARIMAS

2.Išklausę STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS 1 ETAPO PRISTATYMĄ (parengė MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ ir „MASH Studio VOF“), rekomenduojame tolesniame darbe atsižvelgti į šiuos pastebėjimus:

2.1- Palaikytume variantus su galimybe formuoti perimetrinį užstatymą Birštono, Šv. Gertrūdos ir J. Jablonskio gatvėse (Var. B+). (5 ekspertai)

2.2- Pritariame A varianto vystymo krypčiai. Manome, aikštė galėtų būti užstatoma laikinais pastatais. (4 ekspertai).

2.3- Palaikome Audrio Karaliaus pasiūlymą dėl Nacionalinio architektūros muziejaus atsiradimo aikštėje. Visuomeninė funkcija aikštę atgaivintų. (4 ekspertai)

2.4- Labai teigiamas sprendinys būtų Šv. Gertrūdos gatvės išklotinę tarp aikštės ir Laisvės alėjos pritaikyti pėsčiųjų poreikiams. (3 ekspertai)

2.5- Manome, kad užstatant aikštę reikėtų apsispręsti dėl jos pavadinimo. (3 ekspertai)

2.6- Pagal senamiesčio semantiką būtų tikslinga ištiesinti posūkį ir aikštę užstatyti perimetru. (3 ekspertai)

2.7- Manome, kad užstatant aikštę turėtų keistis jos pavadinimas. (3 ekspertai)

2.8- Svarbu, kad vieša erdvė išliktų. (3 ekspertai)

2.9- Siūlytume aikštę naudoti ir mokyklos reikmėms bei siekti, kad ji išlaikytų laisvos teritorijos statusą. (2 ekspertai)

2.10- Neišsprendus transporto klausimų, aikštės urbanistinis konkursas būtų skelbiamas ne laiku, todėl nereikalingas. Siūlome palikti ateičiai kaip rezervuotą teritoriją. (2 ekspertai)

2.11- Sąlygose turėtų būti nurodyti uždaviniai, todėl receptų neturėtų būti – tą reikėtų palikti konkurso dalyvių vaizduotei. (2)

2.12- Jau konkurso medžiagoje turėtų būti nuostata apie įvykdymo etapiškumą.

(2 ekspertai)

2.13- Kėdainių tiltas išspręs tik dalį transporto problemų. (2 ekspertai)

Nerijus Stanionis

Jūratė Merkevičienė