Tarptautinio mados festivalio „Apkalbos“ štrichai 2017-05-16
Neseniai Kaune praūžė Dizaino savaitė, kurios metu pristatyta nemažai įvairiausių architektūros, dizaino, taikomojo meno ir mados renginių. Jau ne pirmi metai vienu iš šios savaitės akcentų tampa mados festivalis „Apkalbos“. Tad ruošiantis kitų metų jubiliejiniam, dvidešimtajam „Apkalbų“ pasirodymui, pravartu priminti šio, o kartu ir kitų Lietuvos mados renginių istoriją.
Ar Kauno autobusų stotis tikrai vykusi? 2017-02-24
Visgi, net ir šis, atrodytų, visiškai eilinis (tiek funkciškai, tiek architektūriškai) pastatas neša gerą žinią visuomenei, jog architektūra, kaip meno rūšis, atskirta nuo statybos, yra verta visuomenės dėmesio, nes ji miesto įvykyje išgrynina mus supantį politinį, socialinį kontekstą, parodo, koks yra mūsų visų kūrybinis potencialas ir kiek esame nusiteikę kurti dabartį bei ateitį.
Absoliutaus bendrumo iškodavimas, arba tautinio kostiumo idėja 2016-12-21
Man patinka tautinio kostiumo idėja. Ir ne todėl, kad tai sutampa su valstybės šimtmečio proga, o tai lyg ir suponuotų reprezentacinį, todėl nelabai prasmingą veiksmą. Man patinka, kad gilumine prasme (nemanau, kad ir patys idėjos autoriai apie tai susimąstė) ši idėja parodo, kad mes tikrai esame pakankamai panašūs. Mūsų gyvensena yra valdoma to paties principo. O principas paprastas – mums būtinas bendrumo jausmas su kitais, su praėjusiu ir su ateisiančiu laiku.
Menas šiandien – Laimingojo princo akivaizdoje 2016-07-11
Kas yra menas šiuolaikinėje kultūroje, mūsų visuomenėje? Pokalbis su etnologe, įvairių kultūros ir kultūrų – tradicinės ir šiuolaikinės, etninės ir populiariosios – aspektų tyrėja, humanitarinių mokslų daktare, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, daugelio kultūrinių projektų eksperte ir koordinatore Giedre Barkauskaite.
Paminklinės idėjos – Antanui Smetonai ir Jonui Basanavičiui atminti 2016-04-27
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje yra numačiusi nemažai priemonių, tarp jų – pastatyti Vilniuje paminklus Jonui Basanavičiui ir Antanui Smetonai. Norėtųsi tarti žodį dėl paminklų, kuriuos pastatyti, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, – „mūsų garbės reikalas“.
Kaune sklandanti vietos dvasia 2016-04-08
Miesto įvaizdį formuoja įvairūs simboliai – tokie kaip architektūros statiniai ar viešos miesto erdvės: parkai, kavinės, restoranai, kultūrinės vietos. Tačiau tokie materialūs objektai įgauna prasmę ir ypatingą atmosferą tik dėl pačių vietos gyventojų. Kitaip sakant, šiems objektams ypatingos reikšmės suteikia genius loci.
Jacques’as Lipchitzas: nuo kulto objekto iki atvaizdo 2016-02-25
Būtų klaidinga manyti, jog J. Lipchitzo skulptūra yra sakralinė. Religinis pagrindas skulptoriaus darbuose ir gyvenime glūdi ne temų ir siužetų, o pamatinės kūrybos sampratos lygmenyje. Skulptūra kaip daiktas, todėl niekad nevirsta atvaizdu, nes už šios materijos slypi, paryžietiškai kalbant, įkvėpimas ir mūzos, o mąstant religiniu požiūriu – tvarka, darbas ir kūryba.
Jonava – Europos kultūros sostinė 2022. Kodėl? 2016-02-15
Jei jau statyti Bilbao, tai statyti ne Vilniuje, ne Kaune ir net ne Klaipėdoje. Jį reikia statyti Tauragėje, Mažeikiuose ar Alytuje. Jei jau egzistuoja ši pachazūchos fiesta, o ji egzistuoja gyvybingai, tegul ji bent atneša naudą ten, kur jos labiau reikia. Už Jonavą!
„Fluxus“ lietuviškumas 2016-02-01
Fluxus – tai „antikinė“ amato meistrystė, kurios formos – kūrėjų gyvenimai, performansai ir ready-made daiktai – atitiko taisykles, nustatytas šio senamadiškai naujo „amato“ pradininko Jurgio Mačiūno. Lietuvos ūkininko aplinka – tai menas kaip amatas iki modernizacijos, o Fluxus – tai tradicinės lietuviško kaimo tvarkos reminiscencija ir atsisakymas modernizuotis, priešinantis keturių šimtmečių europinei meno tradicijai.
Grąžinkime auksakalius į Kauno širdį 2016-01-26
Neseniai rašiau apie „gardo architektūrą“ Kauno senamiestyje. Tai būdas išvaryti auksakalį be teisės grįžti, priversti jį persikelti į Dainavos ar Šilainių rajoną ir taip prarasti didžiausią dalį per amžius kurtos vertės miestui. Todėl aš net labai nudžiugau, perskaitęs naujieną, jog senosios arklių pašto stoties pastatas turėtų virsti biurų pastatu ir ten egzistavęs Ryšių muziejus nustos veikti. Nieko neturiu prieš muziejų, bet išgyvenant fenomeną, kai miestų istorinės dalys tampa pavalgyti ir išgerti skirtais „skansenais“, 15 dirbančių informatikų tame pastate atrodys esą tikrieji auksakaliai.
