Vasaris

Sauver l’architecture de bois en Lituanie, seuls les Lituaniens le peuvent ; cependant, je ne m’exprime pas, en tant qu’autre, je vie ici. Mes idées peintes, défendent ce qui est beau et menacé. L’architecture ce très bel art, inscrit les cultures dans les paysages. Au Musée d’Ethnologie, les maisons sont en bois. L’architecture de bois signe la Lituanie. Les gestes architecturaux par lesquels ces édifices ont été façonnés sont d’une grande dignité. Le bois, ses formes, ses couleurs ont fait et font ce pays singulier. La Lituanie s’étend des châteaux de bois de Kernave aux constructions de bois actuelles: églises, synagogues, immeubles, maisons, fermes et granges.

Išgelbėti medinę architektūrą Lietuvoje gali tik lietuviai, tačiau nekalbu kaip pašalietis – aš čia gyvenu. Mano tapyba idėjiniu požiūriu gina tai, kas gražu ir kam iškilo grėsmė. Architektūra – be galo gražus menas, įkomponuojantis kultūrą gamtovaizdyje. Etnologijos muziejuje namai mediniai. Medinė architektūra – tarsi Lietuvos parašas. Architektūriniai potėpiai, kuriais šie pastatai buvo „nutapyti“ – tokie orūs. Medis, jo formos ir spalvos darė ir tebedaro Lietuvą nepaprasta šalimi. Lietuva yra regėjusi ir medines Kernavės pilis, ir šiuolaikinius medžio statinius: bažnyčias, sinagogas, daugiabučius, privačius namus, fermas ir kluonus.

Styles régionaux, classicisme, baroque, rococo et art nouveau, nourrirent la grammaire de cette architecture. Dans les quartiers de bois, ornements, colonnes, frontons, balcons, portes, escaliers extérieurs, parties métalliques (grilles, auvents, toits, tourelles) sont les fruits d’une ingéniosité au gout certain. Les couleurs vives, des façades et des détails, sources de joies, diaprent l’hiver.

Depuis dix ans, fenêtres, portes et fausses planches en plastique, bétons aglomérés et briques recouvrent le bois, comme une plaie que l’on souhaite cacher. Les maisons se coiffent de toitures grotesques elles disparaissent, enveloppées, mal restaurées ou brûlées. Seule une vingtaine de ces maisons sont protégées à Kaunas, autant dire rien.

Regioniniai stiliai, barokas, klasicizmas, rokoko ir art nouveau įkvėpė ir puoselėjo pagrindines šios architektūros taisykles. Kvartalai, kuriuose vyrauja medinė architektūra, pasižymi išradingumu – čia gausu ornamentų, kolonų, frontonų, balkonų, durų, išorinių laiptų ir metalinių detalių – pinučių, stogelių virš durų, stogų, bokštelių. Gyvos fasadų ir detalių spalvos – tikras džiaugsmo šaltinis, puošiantis ir marginantis žiemą. 

Jau dešimtį metų plastikiniai langai, durys, dirbtinės lentos, presuotas betonas ir plytos dengia medį tarsi žaizdą, kurią norima paslėpti. Namai užsimaukšlina keistus, groteskiškus stogus, jie dingsta, yra uždangstomi, prastai restauruojami ar sudeginami. Tik apie dvi dešimtys tokių namų Kaune yra saugojama, o tai yra -- beveik nieko.

Qu’est-ce qui est menacé au juste? Des œuvres, d’architectes et d’ingénieurs tels que : Landsbergis-Žemkalnis, Kudokas, Finkelstein, Vizbaras, des castelets de bois comme ceux de Panemune, des presbytères à colonnades, certaines églises, des synagogues à Ziezmariai, Alanta, Kurkliai …des quartiers qui symbolisent le renouveau culturel qui mena en 1918 à l’indépendance, des quartiers en bois tels ceux de Kaunas lorsqu’elle fut capitale, des quartiers de bois de Vilnius, des fermes, de jolies petites villes et villages (…) en somme l’âme elle-même de ce pays.

Kam gi iš tikrųjų gresia pavojus? Tokių architektų ir inžinierių kaip Landsbergis-Žemkalnis, Kudokas, Finkelsteinas, Vizbaras kūriniams, medinėms Panemunės pilaitėms, klebonijoms su kolonomis, kai kurioms bažnyčioms, sinagogoms Žiežmariuose, Alantoje, Kurkliuose, kvartalams, simbolizuojantiems kultūrinį atgimimą, 1918 metais atvedusį į nepriklausomybę, mediniams kvartalams buvusioje sostinėje Kaune, mediniams Vilniaus kvartalams, sodyboms, gražiems mažiems miestams ir miestelius, kaimams... kitaip tariant – pačiai šalies dvasiai.

Il suffirait d’une loi, d’une directive pour protèger les maisons de bois; que l’on classe certains quartiers : Panemunė, Žalakalnis, Sančiai, Viliampolė (à Kaunas, et autant de quartiers de Vilnius) que l’on favorise la réfection dans le style, pour que le massacre cesse. On parle de classer Žalakalnis, il faut agir! Il est possible de favoriser l’usage du bois par l’impôt, la détaxe. Comptons sur nos ressources: protégeons! L’U.N.E.S.C.O ou l’Europe aideront peut etre, si on les sollicite, le bois est écologique, c’est la mode. Nous éviterons les taxes écologiques à venir, en valorisant ce matériau, répandu, peu cher, pratique, naturel, sobre, propre, isolant. Le bois, est l’avenir. Il faut restaurer, construire même, des maisons traditionnelles, de vraies maisons lituaniennes, avec un peu d’astuce moderne qui ne se voit pas. L’esprit est la propriété de qui s’en empare. Combien belle serait une Renaissance de bois. La Lituanie deviendrait une petite Italie de bois. Pourquoi l’Italie est-t-elle si douce? Pourquoi la ville de Sienne est-t-elle si belle? Vieilles ville, vieilles églises, rues tordues... Dans les pays scandinaves, des villes de bois anciennes, sont conservées avec soin. Dans vingt ans, la Lituanie sera une destination touristique, s’il  reste des choses particulières à y voir.

Užtektų vieno įsakymo ar direktyvos, skirtos medinių namų išsaugojimui. Reikia, kad kai kurie kvartalai būtų paskelbti kultūriniu paveldu: Panemunės, Žaliakalnio, Šančių, Vilijampolės kvartalai Kaune ir tiek pat kvartalų Vilniuje, sudaryti palankias sąlygas jų remontui, restauracijai tokiu pačiu stiliumi, ir jų naikinimas liautųsi. Kalbama apie Žaliakalnio paskelbimą kultūriniu paveldu, taigi, reikia veikti! Visai įmanoma paskatinti medžio naudojimą sumažintais mokesčiais, muitais. Pasikliaukime savo ištekliais ir saugokime šį paveldą! UNESCO ar Europa galbūt padės mums, jeigu jų paprašysime, medis juk ekologiškas, tai madinga. Mes išvengsime būsimų ekologinių muitų, atskleisdami tikrąją statybinę šios plačiai paplitusios, nebrangios, praktiškos, natūralios, kuklios, švarios, izoliuojančios medžiagos vertę. Medis – tai ateitis.

Reikia restauruoti ir statyti tradicinius namus, tikrus lietuviškus namus, su trupučiu šiuolaikinių gudrybių, kurių nesimatytų. (...) Koks gražus būtų šis medinis renesansas! Lietuva taptų mažąja medine Italija. Kodėl Italija tokia miela? Kodėl Sienos miestas toks gražus? Senamiestis, senos bažnyčios, vingiuotos gatvės... Skandinavų šalyse senoviniai mediniai miestai rūpestingai saugojami. Po dvidešimties metų Lietuvą lankys turistai, jei joje išliks jai būdingų, savitų dalykų.

Je souhaite souligner l’importance de publications remarquables, celles des professeurs Nijole Lukšionyte et Algė Jankėvičienė qui défendent cette architecture; l'ouvrage sur les Synagogues du Docteur Marija Rupeikienė; et le livre Medinis Kaunas dont Andrius Surgailis a pris les photographies

Mon travail diffuse la culture lituanienne, en valorisant certaines formes d’habitat. Je peins l’architecture de bois, c’est ce qu’il y a de plus singulier ici ; si elle disparaît, je peindrai autre chose. Mais, si elle disparaît, de l’architecture la plus lituanienne qui soit, ne resterons que quelques images, peintures, photographies; des témoignages en somme et de la nostalgie. Depuis peu, je vois dans Žalakalnis des maisons de bois, repeintes ou restaurées, il y en a sur Ausros, sur Jankos et ailleurs..L’une d’elles est presque parfaite, le toit même est typique. L’espoir prend forme…Je suis un peintre démocratique, je peins à l’huile d’après nature, les lieux, les piétons, les animaux et les plantes. Je peins ce que je vois, et pense ce que je peins dans la joie vive, le regard porté vers l‘avenir.

Norėčiau pabrėžti puikių publikacijų šia tema svarbą – dėstytojų Nijolės Lukšionytės ir Algės Jankėvičienės, ginančios šią architektūrą, daktarės Marijos Rupeikienės darbą apie sinagogas ir knygą „Medinis Kaunas“, kurios nuotraukų autorius – Andrius Surgailis. Dėkoju Rimantui Giedraičiui, kuris man leido čia eksponuoti savo kūrinius ir Birutei Strakšienei, kuri vertė šį tekstą.

Savo darbu prisidedu prie lietuviškos kultūros skleidimo, atkreipdamas dėmesį į kai kuriuos vertingus pastatus. Aš tapau medinę architektūrą, tai, kas joje nepaprasta ir savita. Jei ši architektūra išnyks, tapysiu kitus dalykus. Bet jeigu ji išnyks, iš šios itin lietuviškos architektūros liks tik keli vaizdai, paveikslai, fotografijos, liudijimai ir nostalgija. Paskutiniu metu matau Žaliakalnyje perdažytų ar restauruotų medinių namų – Aušros, Jankaus gatvėse, taip pat ir kitur. Vienas jų – beveik tobulas, su charakteringu stogu. Taigi, viltis įgyja pavidalą...

Esu demokratiškas tapytojas, tapau aliejiniais dažais iš natūros įvairias vietas, pėsčiuosius, gyvūnus ir augalus. Tapau tai, ką matau ir apmąstau tai, ką tapau su gyvu džiaugsmu ir žvelgdamas į ateitį.

Iš prancūzų kalbos vertė Birutė Strakšienė

Redakcijos prierašas: (Kaune gyvenančio prancūzų dailininko G.Vuillardo tapybos paroda „Medinė architektūra ženklina Lietuvą“ sausio 29 d. atidaryta Kaune, Senamiesčio klube (Vilniaus g.34). Daugiau apie tai – http://www.kamane.lt/lt/naujienos/daile/dnaujiena1525

Parodos nuotraukos:

Daugiau dailininko darbų: https://www.paveikslai.lt/lt/dailininkai/gilles-vuillard/