KAUET posėdyje – bendrabučio Kaune fasado dažymo projekto ir Marijos radijo projektinių pasiūlymų aptarimas 0

www.kamane.lt, 2015-12-18

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio

 

1. Bendrabučio Studentų g. 71 Kaune fasado dažymo projektas. Autorė I.Šileikaitė. Užsakovas – Kauno technologijos universitetas.

2. Marijos radijo (Vilniaus g. 5, Kaune) planavimo ir užstatymo projektiniai pasiūlymai. Statinio architektai: Dalia Paulauskienė, Aurimas Ramanauskas, Džiugas Karalius (E.Miliūno studija). Užsakovas VŠĮ „Marijos radijas“.

 

Įvykusio 2015-12-16  Kauno architektų namuose

Protokolas Nr. 128

 

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: KTU rinkodaros ir komunikacijos direktorė Ornela Ramašauskaitė, Indrė Šileikaitė, Aurimas Ramanauskas, Dalia Paulauskienė, Džiugas Karalius.

KAUET nariai: Vilius Adomavičius, Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė-Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Meilė Nistelytė, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Antanas Tarnauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Miesto tarybos narė Ona Balžekienė, Marijos radijo administratorė Stasė Raščiuvienė, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, archeologas Vytautas Juškaitis, architektai: Audra Kaušpėdienė, Audrys Karalius, Stasys Juška, Paulius Naruševičius, Vytautas Miliūnas; Remigijus Toleikis.

Posėdžio pirmininkas: Vilius Adomavičius.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

 

1. BENDRABUČIO STUDENTŲ G. 71 KAUNE FASADO DAŽYMO PROJEKTAS. Autorė I.Šileikaitė. Užsakovas – Kauno technologijos universitetas.

 

V.Adomavičius: Seniūnijos architektė Daiva Kvizikevičienė kreipėsi į KAUET dėl bendrabučio fasado Studentų g. 71 dažymo projekto – prašė tarybos nuomonės dėl pasirinkto sprendimo ir išraiškos priemonių.

Prašau pristatyti projektą.

O.Ramašauskaitė: Šio projekto komanda: Linas Kaziulionis, Leonas Narkevičius ir aš. Projektui naudojamas da Vinčio kūrinio „Mona Liza“ fragmentų bei matematinių uždavinių derinys, papildytas ir technologiniais sprendimais. Šis kūrinys bus nutapytas, „išgaunant“ 3D efektą, Moną Lizą puoštų specialūs akiniai, pagaminti iš apšvietimo sistemos vamzdelių. Paveiksle pavaizduotas matematinių uždavinių derinys, kuris matomas tik apšvietus specialiais spinduliais. Tamsiuoju paros metu LED akiniai šviestų visą laiką, o išsprendus uždavinį ir nusiuntus atsakymą SMS žinute, imtų blykčioti.

Projekto tikslas – pasitelkiant inovacijas ir technologijas naujai ir interaktyviai pateikti vizualųjį meną, praplečiant plačiųjų masių tradicinio meno supratimo ribas.

Tai vienas iš KTU vykdomo didesnio projekto dalių, skirtų aktualizuoti tarpdiscipliniškumo svarbą ir pabrėžti meno ir technologijų sąveiką, naujų formų įtaką; aktyviai populiarinti tarpsritinį meną plačiosios auditorijos tarpe. Šiuo projektu būtų integruojamos šiuolaikinės technologijos, nes piešinys turėtų IT sprendimą, kurio pagalba praeivis galėtų įjungti piešinyje įmontuotas technologijas.

Projekto vieta – ant vieno iš nuo centro nutolusių, bet jaunimo aktyviai lankomų rajonų daugiaaukščio pastato išorinės sienos.

Dvi kitos projekto dalys jau įgyvendintos K. Donelaičio gatvėje. Rėmėjai prisidėtų prie šio projekto.

V.Adomavičius: Ar šis bendrabutis yra prie Baršausko gatvės?

O.Ramašauskaitė: Taip.

R.Miliukštis: Ar ateityje šioje zonoje numatoma daugiau tokių interaktyvių fasadų?

O. Ramašauskaitė: Kol kas ne.

A.Steponavičius: Kaip šis fasadas derės su aplinkiniais pastatais – ar yra vizualizacijų?

O. Ramašauskaitė: Vizualizacijos nėra.

V.Adomavičius: Manau, kad jums reikėtų parengti kelias vizualizacijas, kad galima būtų pamatyti, kaip projektas atrodys esamame kontekste.

A.Karalius: Kodėl pasitelkėte tokį nuvalkiotą Monos Lizos dekonstravimą?

O.Ramašauskaitė: Da Vinčį pasirinkome kaip vieną didžiausių visų laikų išradėjų. Kūrinys bus studentų miestelyje, kur jaunuomenė suvažiuoja iš periferijos – tai bus švietėjiška akcija: gatvės menas + technologijos.

V.Adomavičius: Prašome pateikti situacijos planą ir vizualizacijas su aplinkiniu kontekstu. Manau, vertinimą galime vykdyti virtualiai. Jei medžiagą atsiųsite šią savaitę, iki švenčių gausite rekomendacijas.

 

NUTARIMAS

1. Virtualiai peržiūrėjus BENDRABUČIO STUDENTŲ G. 71 KAUNE FASADO DAŽYMO PROJEKTĄ (Autorė I.Šileikaitė. Užsakovas – Kauno technologijos universitetas), projektui pritarti.

 

2. MARIJOS RADIJO (VILNIAUS G. 5, KAUNE) PLANAVIMO IR UŽSTATYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Statinio architektai: Dalia Paulauskienė, Aurimas Ramanauskas, Džiugas Karalius (E.Miliūno studija). Užsakovas VŠĮ „Marijos radijas“.

 

V.Adomavičius: Objektas svarstomas jau penktą kartą – du kartus svarstėme Kiaunių Marijos radijo projektą, jau trečią kartą Ramanausko, Paulauskienės ir Džiugo Karaliaus. Pateiksiu paskutinės apklausos elektroniniu būdu, vykusios nuo 2015-07-20 iki 2015-08-01, nutarimą:

Peržiūrėję MARIJOS RADIJO (VILNIAUS G. 5, KAUNE) PLANAVIMO IR UŽSTATYMO PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS, darome išvadas ir siūlome į jas atsižvelgti tolimesniame darbe:

1.1 - Urbanistinė komplekso struktūra priimtina (9 ekspertai).

1.2 - Manome, kad aklinai fasado plokštumai nereikėtų naudoti raudonų plytų mūro – geriau tinkas ar kita medžiaga, kontrastuojanti su Karčiamos architektūra (9 ekspertai).

1.3 – „Rozetė“ kaip ženklas dar nerado savo vietos ir mastelio (5 ekspertai).

1.4 - Fasado kompozicija dar nerasta, reikėtų tęsti paieškas (4 ekspertai).

1.5 - Privalu pateikti platesnį urbanistinį kontekstą – dėl santykio su istorinėmis gretimybėmis patikrinimo (3 ekspertai).

1.6 - Koplyčios tūris ir forma moderniame audinyje atrodo atsitiktiniai (3 ekspertai).

1.7 - Atsiverianti į trikampį kiemelį vidaus erdvė turėtų būti vieša (L.Janušaitienė).

1.8 - Pateiktas neišradingas, banalus, tarsi sovietinio tipo stambiaplokštis sprendimas, paremtas kraštutiniu geometriniu schematizmu, agresyviai įsiveržiančiu į subtilią senamiesčio aplinką. Vienintelė išeitis – atviras konkursas fasadui suprojektuoti. (J.Minkevičius).

KPD KTP raštas buvo visiems persiųstas – iš naujo jo viso neskaitysiu, akcentuosiu tik svarbiausias vietas:

„…nepateikėte esamos padėties fotofiksacijos, nepateikėte esamos padėties brėžinio, kuriame būtų sutartiniais ženklais sužymėti Jūsų tvarkomoje sklypo dalyje esantys išlikę autentiški saugotini elementai bei valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio (2017l) vertingosios savybės, nurodytos pagrindiniuose apskaitos dokumentuose bei ,,Kauno senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane“, gretimai esantys kiti paveldo objektai, jų teritorijos. Nepateikėte šių  autentiškų elementų išsaugojimo koncepcijos, neaprašėte Jūsų teikiamų projektinių sprendinių poveikio jiems.

Tikėtina, kad šie nagrinėjimai būtų pakoregavę Jūsų teikiamus projektinius pasiūlymus.“

„Todėl Jūsų projektiniuose sprendiniuose parodyta jungties vieta su saugomu 19 a. rūsiu yra atsitiktinė, nepriimtina (šio sprendinio įgyvendinimui turėtų būti išgriauta saugomo rūsio mūro dalis, neatsižvelgiate į esamo rūsio planinę struktūrą). Privaloma jau šio projekto apimtyje teikti ir II etapo projektinius sprendinius, nes jie gali koreguoti Jūsų siūlomo sklypo užstatymo vietas...“

A.Ramanauskas: Norėčiau parodyti fasado paieškas, pradedant nuo paskutinio pristatyto, kuris nebuvo smarkiai kritikuotas. Tuomet fasadas buvo padalintas į dvi dalis. Buvo siūlomi fasadų variantai:

- minimalistinis, su maksimaliai dideliais rėmais,

- lauke metalo konstrukcija, už jo – stiklas,

- laisva vitražo kompozicija,

- modernus „matricos“ sudalinimas, vienos dalys uždaros, kitos – atviros.

Galiausiai suabejojome dėl stiklinio fasado funkcionalumo – pietinė pusė, statinio įvaizdis, finansinė pusė.

Buvo nuspręsta, kad reikia aklinų plokštumų ir ėmėme ieškoti angų ritmo, santykio su gretimu statiniu.

Buvo pasiūlymas kurti kuklesnį fasadą, bet suteikti jam spalvų.

Bandėme pasiūlyti aliuziją į radijo aparatą. Siūlėme didesnes virtinas, kad būtų didesnis pražiūrimumas į kiemelio pusę. Turime daug angų kompozicijų variantų – su laisvesniu ir griežtesniu ritmu. Nusprendėme, kad piliastrai labiau tiktų naujamiesčio architektūrai.

Paskutiniame pasiūlyme kiemelis matomas per ažūrą. Architektūra kontrastuoja su aplinka. Manome, kad dideli solidūs stiklo lakštai padės siekti architektūrinės kokybės.

Projektuojamas sklypas didelis, yra išlikęs 19 a. rūsys, seno grindinio fragmentai. Kadangi senas grindinys yra pusę metro žemiau, negu dabartinis gatvės lygis, mes siūlome grindis tiek pat nuleisti.

Kaip ir anksčiau, siūlome trikampį kiemelį su koplyčia. Antrame etape galėtų atsirasti tolimesnis užstatymas šalia koplyčios. Dabar to padaryti negalima, nes projekto biudžetas kuklus. Projektuojamo pastato plotas – apie 550 m2.

Pagrindinis įėjimas – iš kiemelio pusės. Koplyčia – viešas pastatas – ir kieme galėtų funkcionuoti nepriklausomai. Papildomas įėjimas numatytas iš Vilniaus gatvės. Tuo atveju, jei pastatas būtų nuomojamas dviem klientams, į aukštus galima bus patekti atskirais įėjimais.

Pirmame aukšte numatyta administracija ir radijo patalpa. Akustikos specialistai pageidavo, kad įrašų studijų sienos nebūtų lygiagrečios.

Rūsyje numatytos techninės patalpos.

Antrame aukšte – 3 studijos, erdvė su darbo vietomis redaktoriams, operatorinė.

Palėpėje – posėdžių salė.

Kadangi kaimyninio namo ugniasienėje esantys langai yra įteisinti, teko projektuoti šviesos šulinį.

D.Paulauskienė: Manome, kad šiame kontekste stiklas yra per daug arogantiška priemonė, netinkamas pagal moralę ir biudžetą. Siekėme organiškos kompozicijos su atiku. Atikas lyg nusileido veidu ant žemės ir sukūrė kiemelį. Stiklo ažūras ieško bendrumų su atiku.

Šiuolaikinė bažnyčia keičiasi ir turėtų atsigręžti į žmogų, tokia ir architektūra.

 

KLAUSIMAI

 

G.Balčytis: Ar tikrai užtenka vienos laiptinės, jei pastatas administracinis?

A.Ramanauskas: Gaisrininkai leido.

V.Merkevičius: Prašau papasakoti apie apdailos medžiagas ir pasirinkimo motyvus.
 A.Ramanauskas: Apdaila – betoninės smėlio spalvos plytos, tokia pati ir koplyčios apdaila, kiemo grindinys raudonas.

R.Gudienė: Kodėl manote, kad langai ugniasienėje yra įteisinti?

A.Ramanauskas: Vadovavomės registrų centro pažymėjimu.

R.Gudienė: Mano žiniomis, vienas butas išpirktas specialiai statyboms.

S.Raščiuvienė: Neseniai gavome naują aparatūrą Marijos radijui – svajojame kuo greičiau ją patalpinti  naujame pastate. Mums priklauso 3 butai šalia esančiame name, apie langus nieko negaliu pasakyti.

J.Kančienė: Kokia stogo danga?

A.Ramanauskas: Tamsi skarda, kaip kaimyninio namo.

R.Miliukštis: Įdomu, kaip stogas užstoja atiką, prie jo artėjant?

A.Ramanauskas: Stogas pasuktas fasado atžvilgiu, jis labiau matomas iš Laisvės alėjos pusės.

R.Miliukštis: Ar buvo būtina stogą išpjauti?

A.Ramanauskas: Viskas puikiai matosi makete.

A.Kančas: Kaip paveldinis grindinys išsaugomas kiemelyje?

A.Ramanauskas: Parodyta pirmo aukšto plane.

A.Steponavičius: Grindinį galima eksponuoti po stiklu, smėlyje, galima ir demontuoti.

R.Gudienė: Grindinys yra vertingoji savybė, jis neperklojamas, neužstatomas.

L.Janušaitienė: Vertingųjų savybių negalima pažeisti, galima jas užlieti ir įrodyti, kad tai konservacija. Taip pat galima įrodyti, kad pamatas grindinio nepažeis. Būtinas išsaugojimas, eksponavimas nebūtinas.

 

PASISAKYMAI

 

N.Blaževičienė: Ilgos paieškos atvedė prie vieningo, nesuskaldyto tūrio, to ir buvo siekiama. Siūlyčiau kompoziciškai derintis ne su gretimu pastatu, bet su galinio frontono raudona – balta grafika, kuri daug aktyviau formuoja šią vizualinę erdvę.

Vizualizacijoje pateikta senamiesčiui kontrastuojanti betono ir stiklo kompozicija būtų teisingas kelias sprendimui vystyti, gal tik stiklo plokštumoms suteikiant daugiau plastiškumo. Būtent stiklo žaidimas, vidinio kiemelio erdvės atvėrimas – šio sprendimo pranašumai. Stiklo plokštumų kompozicijoje net įžiūriu kryžiaus ženklą. Manau, kad nereikėtų imituoti plytų, bent jau standartinių jų gabaritų – geriau tekstūruotos monolitinio betono plokštumos.

G.Janulytė-Bernotienė: Paskutinysis iš pateiktų variantų yra geriausias – individuali raiška, nėra primesto ritmo, nėra per daug stiklo plokštumų.

Nepriimtinas plytų mūras – mastelis ir spalva necharakteringi senamiesčiui. Apdaila primena dolomitą. Keista stogo kompozicija – kodėl stogas nedengia viso pastato? Tai suskaldo ir pastatą, ir valdą į dvi dalis. Karnizo liniją reikėtų tobulinti. Pastato planas nėra subalansuotas, senamiesčio kontekste labai išsiskiria koplyčios tūris – trūksta visumos ir racionalumo.

L.Janušaitienė: Kiaunių sprendimas šioje vietoje buvo abstraktesnis.

Pasiūlytos krypties nepripažįstu – labai svetima medžiaga, neįtikina stogas, vidaus kiemelis trukdo vystymui. Koplyčios idėja labiau literatūrinė.

Manau, šiam pastatui turėtų būti skelbiamas architektūrinis konkursas.

A.Kančas: Ieškojimai nebuvo labai vykę, bet paskutinysis variantas geras. Koplyčia kuria netikėtumą. Pritariu įdomiai urbanistinei struktūrai, išplanavimui, koplyčios formai, kiemelio erdvei. Fasadas iš plytų yra estetiškas, tikrai pavykęs. Įdomus ir tikslingas stogo nukirpimas, respektuojant frontoną.

J.Kančienė: Siūlomas variantas tikrai geriausias iš visų pateiktų. Metodas priimtinas – seno ir modernaus santykis. Vizualizacijoje matoma gera architektonika. Didelis privalumas – peršviečiamumas į karčiamą ir atiką. Abejoju tik, ar realybėje efektas išliks – atsiras langų skaidymas, perdangos, žaliuzės ir t. t.

Manau, prie tokios tektonikos netinka skardinis stogas – sienų apdailos ir stogo dangos medžiaga turėtų būti vieninga.

Kiemo grindinį gerai būtų užkonservuoti ateičiai, kiemo ir grindų negilinti.

V.Kuliešius: Architektų Astos ir Šarūno Kiaunių sprendimas buvo vieningas, o šiam pasiūlymui to trūksta. Moderniam sprendimui pritariu, bet fasadų tektonika turėtų rištis su vidumi. Neišspręsta stogo kompozicijos problema ties Karališkąja karčema – žvelgiant nuo Vilniaus g. sankryžos su Daukšos g. pusės stogo ir paties pastato kompozicija lieka chaotiška. Siūlau pratęsti stogo šlaitą ties Vilniaus g., sujungiant galinį kraigo tašką su pastato karnizo tašku Karališkosios karčemos pusėje.

Vestibiulis per mažas, poilsio patalpa be lango, evakuacija iš palėpės neišspręsta. Fasado tektonika per stambaus skaidymo.

V.Merkevičius: Kelias – modernaus pastato paieškos – teisingas. Svarbu rasti aklų sienų ir angų santykį. Siūlyčiau tęsti ažūriškumo paieškas – artėjant prie frontono fasadas galėtų tapti ažūriškesnis. Tai padėtų ir kiemelio respektavimui. Siūlyčiau nenaudoti plytų tektonikos, geriau – stambios betono plokštės. Nereikėtų medžiagomis taikytis prie kaimyninio namo.

R.Miliukštis: Grindinį kieme siūlau konservuoti, eksponuojant tik fragmentus po stiklu; kiemo altitudės nežeminti – tai neapsunkintų funkcinio sprendimo.

Neišspręstas rūsio panaudojimas – laiptai į rūsį turi būti pastato viduje, ne kieme. Be to, antro etapo statybos panaikintų laiptus.

Antro aukšto patalpų geometriją reikėtų supaprastinti.

Fasado sprendimas teisingas, nes nekartoja atiko ritmikos. Neišspręsta stogo forma – jį galima pratęsti, nebijant, kad užstos atiką. Betoninės plytos apdailai galėtų būti. Koplyčia kiek erzina.

J.Minkevičius: Pasiekta riba, nuo kurios galima pradėti dirbti. Koncepcija teisinga – naujas tūris senamiesčio aplinkoje. Šiuo atveju tai labai sudėtingas uždavinys.

Pateiktame fasade nepavykęs aklos plokštumos ir angų santykis, nors pats principas teisingas. Fasadas prie frontono atrodo per daug agresyviai. Nesutvarkytas stogas gali sugadinti visą kompoziciją. Manau, kad koplyčia per sunki emociškai – galėtų būti mažesnė.

Semantiškai turėtų būti išreikštas pastato turinys – Marijos radijas. Reikėtų siekti fasado monumentalumo.

M.Nistelytė: Projekto medžiaga pateikta visa, kūrybinės minties kelias iliustruotas vaizdžiai, pristatymas įdomus, tačiau nesimatė projekto autorių įsitikinimo, kad pateiktu projekto variantu kolektyvas neabejoja. Gal todėl ir visi KAUET nariai taip pat buvo rezultatu abejojantys.

Manau, kad pagrindinė sėkmės kliūtis yra pernelyg sureikšminta pastato Vilniaus g. 7 ugniasienė, kurioje yra įdomus tik 3 aukšto frontonas, kuris yra puikiausiai apžvelgiamas iš kitos gatvės pusės, kad ir stovint prie pastato Vilniaus g. 12. Fasade numatytos pražvalgos į visiškai neįdomią sieną, todėl tikėtina, kad jos tik menamos, be to, abejotina, ar natūroje pavyks išlaikyti neuždengtas iš vidaus langų plokštumas.

Susidarė įspūdis, kad pripažįstama, jog Marijos radijo pastatas turi būti mažiau reikšmingas, nei gretimo pastato siena. Siūlyčiau projektuoti pastatą, teigiant individualią formą, nes gausūs svarstymai įrodė, kad kontekstualus fasadas beveik neįmanomas.

Mano nuomone, reikėtų peržiūrėti projekto užduotį, ypač dėl koplyčios naudojimo, jos formos, vietos plane ir prieangio dydžio.

Tokios sudėtingos užduoties neprisimenu. Šis pastatas nei choristas, nei solistas. Visi pasisakymai skirtingi, sunku rasti bendrą vardiklį. Kaip autoriai galės mūsų išsakytais pasiūlymais pasinaudoti?

N.Stanionis: Projektiniams sprendiniams pritariu, turiu abejonių tik dėl grindinio.

Manau, kad projektas tobulėja ir turi būti tęsiamas. Linkiu autoriams sėkmės tolesniame darbe.

A.Steponavičius: Pasiūlymams pritariu su pastabomis:

- pirmo aukšto grindų lygis neturėtų būti žemesnis už Vilniaus gatvės lygį;

- pastato ir stogo kompozicija turėtų būti vientisa, stogą siūlyčiau pratęsti iki atiko;

- architektūra prie atiko turėtų būti ramesnė.

Pritariu ir džiaugiuosi.

A.Karalius: Pritariu Meilei – taryba turėtų siūlyti konkrečius kelius projektuotojams, o ne abstrakcijas. Projekte surastas gatvės tūris, kiemelis kaip uždara kvartalo erdvė, koplyčia, medžiaga, surastas stogo pavidalas ir siluetas. Reikėtų siekti ženkliškumo, per daug aktyvūs langai.

Taryboj turėtų būti nusakyti kertiniai mazgai.

A.Kaušpėdienė: Kiaunių projektas iš karto įgijo priešų ir draugų, autoriai buvo tikri dėl savo pozicijos. Darbas truko 1,5 metų. Jei meistrais pasitikim, tegu jie įgyvendina savo idėjas.

E. Miliūno grupės projektas neįgijo nei priešų, nei draugų. Pasirinktas kelias nėra baigtinis, paskutinė kompozicija geriausia iš visų pateiktųjų.

Jei abu kolektyvai atsirastų architektūriniame Marijos radijo konkurse, būtų ir naujų idėjų.

V.Adomavičius: Audringa taryba su trilerio elementais. Mano nuomone, pasiūlymai „dar gerokai padirbėti“ daugiau  retoriniai. Jie jau padirbėjo ir abi grupės – vieni geriausių Kauno architektūrinių biurų. Kita vertus, nekyla abejonių, kad darbas bus tęsiamas, atsižvelgiant  į tarybos pastabas.

Diskusija dėl konkurso vyksta ne laiku, vargu ar dabar metas eiti tokiu keliu, juolab, kad situacija nėra katastrofiška. Pati koncepcija teisinga. Ankstesnėse dvejose tarybose buvo džiaugiamasi kiemeliu ir urbanistine koncepcija. Fasado sprendimas priimtinas, siūlyčiau tik jį nutinkuoti.

M.Nistelytė: Aurimai, ar manai, kad tai jau galutinis sprendimas?

A.Ramanauskas: Pastatas nedidelis, kontekstas – labai sudėtingas. Manau, sprendimas dar ne galutinis.

R.Gudienė: Matau, kad archeologiniai tyrimai autoriams nieko nereiškia. Sprendinys primena Kordobos, o ne Kauno architektūrą. Kelias gal ir geras, bet sprendinys nesurastas. Neatsakyta į KPD KTP pastabas.

A.Steponavičius: Juk be KAUET yra dar dvi instancijos: darbo grupė prie mero ir vyriausias miesto  architektas.

R.Gudienė: Visiškai neatsižvelgta į gatvelę už sklypo nugaros. Sklype atsirado du kiemai. Manyčiau, autoriams reikia laikytis įstatymų, kaip ir visiems kitiems. O projekte to nematau. Bloga koplyčios vieta ir ji pati labai sureikšminta.

A.Karalius: Manyčiau, sakraliniai pastatai turi prioritetą prieš gyvenamuosius.

V.Adomavičius: Grįžo Gintaras – prašau pasisakyti.

G.Balčytis: Vizualizacija graži, bet makete viskas atrodo kitaip. Langų ritmika vizualizacijoje ir makete skiriasi. Manau, kad toks sprendimas gali būti, bet dėl rezultato nesu tikras. Pasiūlymui trūksta semantikos.

V.Adomavičius: Pastabos ir pasiūlymai bus užprotokoluoti ir perduoti architektams. Sėkmės tolesniame darbe.

 

NUTARIMAS

 

2. Peržiūrėję trečią kartą pristatytus MARIJOS RADIJO (VILNIAUS G. 5, KAUNE) PLANAVIMO IR UŽSTATYMO PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS (Statinio  architektai: Dalia Paulauskienė, Aurimas Ramanauskas, Džiugas Karalius (E.Miliūno studija). Užsakovas VŠĮ „Marijos radijas“), siūlome tolesniame darbe atsižvelgti į KAUET rekomendacijas  ir pastabas:

2.1- Pasiūlyto fasado koncepcijai pritariame. (8 ekspertai)

2.2- Pastato ir stogo kompozicija turėtų būti vientisa, stogą siūlytume pratęsti iki atiko. ( 6 ekspertai)

2.3- Sienos apdailoje nereikėtų imituoti plytų, bent jau standartinių jų gabaritų. (4 ekspertai)

2.4- Pirmo aukšto grindų lygis neturėtų būti žemesnis už Vilniaus gatvės lygį. (3 ekspertai)

2.5- Kiemo grindinį gerai būtų užkonservuoti ateičiai. (3 ekspertai)

2.6- Pastato planas nėra subalansuotas, senamiesčio kontekste labai išsiskiria koplyčios tūris – trūksta visumos ir racionalumo. (3 ekspertai)

2.7- Siūlytume  tęsti ažūriškumo paieškas – artėjant prie frontono fasadas galėtų tapti ažūriškesnis. (3 ekspertai)

2.8- Architektūra prie atiko turėtų būti ramesnė. (2 ekspertai)

2.9- Prie tokios tektonikos netinka skardinis stogas – sienų apdailos ir stogo dangos medžiaga turėtų būti vieninga. (J.Kančienė)

2.10- Neišspręstas rūsio panaudojimas. (R.Miliukštis)

2.11- Siūlyčiau peržiūrėti projektavimo užduotį. (M.Nistelytė)

2.12- Manau, šiam pastatui turėtų būti skelbiamas architektūrinis konkursas. (L.Janušaitienė)

 

Vilius Adomavičius

Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*