Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (III dalis) 2017-10-27
Abiejų Tautų Respublikos mecenatystėje kunigaikštienė Izabelė Čartoriska atliko svarbų vaidmenį, kolekcionuodama įvairius su tėvynės ar pasaulio istorija susijusius reliktus. Daugelis sukauptų eksponatų buvo ne tik išsaugoti ateičiai, bet kartu iliustravo XVIII–XIX a. visuomenės požiūrį į kultūros paveldą. Deja, nors turtingi meno rinkiniai artimi Lietuvai, mūsų istoriografija tam neskiria dėmesio, o Pulavų ir Krokuvos Čartoriskių muziejus tautiečiai lanko gana vangiai, leisdami toliau vešėti kultūriniams stereotipams.
Respublikos mecenatė – Izabelė Fleming-Čartoriska (I dalis) 2017-09-01
Pažinti šalies istoriją geriausiai padeda iškilių asmenybių biografijos, kurių šiandien Lietuvoje, deja, beveik nepublikuojama. Todėl straipsnių cikle koncentruojamasi į vieną garsiausių LDK giminių – Čartoriskius – ir atskleidžiama lietuvių skaitytojams menkiau žinomos, tačiau XVIII–XIX a. kultūrinei veiklai nusipelniusios Izabelės Fleming-Čartoriskos (1746–1835) biografija.
Mes esame romėnai?.. (I dalis) 2017-05-10
Kodėl vienoms tautoms mitų reikia labiau nei kitoms? Ir kaip laikui bėgant mitas transformuojasi pats bei keičia besivystančią valstybę? Būtent apie tai bus kalbama straipsnių cikle, kurio tikslas – atskleisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės virsmą į europinę valstybę per tautinių mitų (Gedimino sapno bei lietuvių kilmės iš romėnų teorijos) prizmę.
Mažieji dvariškiai 2017-03-31
Tūkstančius metų fiziškai kitokie žmonės lengviau įsiliedavo į diduomenės erdvę. Liliputai mėgavosi specifine teise būti šalia monarchų per oficialias ceremonijas, nes savo mažu ūgiu išaukštindavo valdovą ir vizualiai pabrėždavo jo didingą poziciją. Kai kuriose visuomenėse liliputus gerbė, kitose žemino, o trečiose abu veiksniai gyvavo drauge. Kad ir kaip ten būtų, jų statusas buvo išskirtinis. Tad orientuodamasis į ryškesnius atvejus, pristatysiu dvaro liliputų gyvenimą tiek Abiejų Tautų Respublikoje (ATR), tiek ir visame pasaulyje.
Simbolinės antspaudų mados (II dalis) 2017-02-03
Antspaudų istorija yra stilių ir skonių mikroistorija. Tyrinėdami juos sužinome, kaip žmogus nuolat fiksavo savo estetinį skonį, tuo pačiu išlaikydamas pagarbą nuolankumui. Ir nors antspaudas prarado sakralias funkcijas, vis dėlto išliko lygiai toks pat charizmatiškas.
Simbolinės antspaudų mados (I dalis) 2017-01-11
Saugumas – vienas esminių žmogaus išlikimo poreikių. Civilizacijos aušroje kariuomenės ir miesto įtvirtinimai apgindavo tik nuo didesnių pavojų, o kaip apsaugoti asmeninį turtą, individas turėjo rūpintis pats. Tam puikiai tiko antspaudai. Taigi straipsnių cikle bus pristatyta pasaulio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudų raida bei pašto, kaip institucijos, kelias Abiejų Tautų Respublikoje.
Šviečiamojo amžiaus moterys: Marija Teresė Tiškevičienė 2016-05-16
Iki XVIII a. moteris, norėdama pasireikšti kaip menininkė arba politikė, privalėjo apversti pasaulį aukštyn kojomis. Pagrindinės jos pareigos sukosi aplink namų židinį, tačiau neperžengė kasdienybės ribų. Tad kodėl Švietimo amžiuje papūtė „emancipacijos“ srovės, prieštaraujančios Genujos humanisto Oktaviano Fregozo (Ottaviano Fregoso, 1470–1524) įsitikinimui, „esą moterys itin netobulos būtybės, kilnumu nė iš tolo negalinčios lygintis su vyrais?“
