Tapatumo svarba Kauno miestui 6
2015 metai kultūriniu aspektu Kaunui buvo itin palankūs. Balandžio mėnesį tarpukario modernizmo architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas, o gruodžio mėnesį Kaunui skirtas UNESCO dizaino miesto statusas. Kadangi Kaunas su savo tarpukario modernizmo architektūra siekia būti įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, praėjusių metų pasiekimai šiek tiek priartino miestą prie šios vizijos.
UNESCO daugiausia asociacijų kelia dėl savo veiklos kultūros paveldo srityje. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktos 4 pasaulinės reikšmės Lietuvos vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. Reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše puikuojasi kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės. Dokumentinio paveldo sąraše taip pat yra kelios su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos. Tai – „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro XVI–XX a. kolekcija. Toks pakankamai gausus lietuviško paveldo kiekis UNESCO sąrašuose rodo, kad lietuvių istorija ir kultūra jau yra pripažįstama pasauliniu lygmeniu.
1945 m. įkurta Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization – UNESCO) yra specializuota agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo, plėtojant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse[1]. Be kitos savo įvairiapusės veiklos, 2004 m. UNESCO įkūrė Kūrybinių miestų tinklą, kurio tikslas – miestų galėjimas dalytis mintimis ir geriausiomis patirtimis, taip stiprinant miestų ne tik kultūrinę, bet ir socialinę bei ekonominę sritis. Globalizacija paskatino miestus pereiti nuo gamybos prie paslaugų, kurios dažnai paremtos vien kūrybiniu potencialu[2], todėl miestams būtina kooperuotis bent jau kultūriniu lygmeniu ir taip išsaugoti savo galimybes. UNESCO kūrybinių miestų tinklas turi šias kategorijas: muzikos, literatūros, kino, amatų ir tautodailės, dizaino, medijos ir kulinarijos. Miestas, norintis tapti šio tinklo dalimi, išsirenka savo stipriausią kūrybinę sritį, kurią turi motyvuotai pagrįsti. Dažniausiai pasirinkta sritis atspindi miesto tapatumą, ir, gavus kūrybinio miesto statusą, ta sritis dar labiau aktyvinama ir stiprinama. Taip pat miestui būtinas atvirumas naujoms idėjoms, įvairiapusis tobulėjimas ir iniciatyvūs bendruomenės nariai, palaikantys kūrybingumą. Šiuo metu UNESCO kūrybinis tinklas apima 116 miestų iš 54 šalių. Norint tapti šio UNESCO kūrybinių miesto tinklo dalimi reikia, kad kompetentinga miestui atstovaujanti komanda pateiktų paraišką su išsamiu aprašu apie miesto ekonominę, socialinę ir kultūrinę padėtį. Taip pat motyvuotai argumentuotų, kodėl miestas pretenduoja būtent į tokią kategoriją[3].
2015 m. vasarą į UNESCO kūrybinių miestų tinklą buvo pateikta paraiška, kurioje prašoma suteikti Kaunui dizaino miesto statusą. Norint pretenduoti į šį statusą, miesto aplinkoje turi vyrauti dizainas, susijęs su kita sritimi, pavyzdžiui, architektūra, interjeru ir eksterjeru, urbanistika ir pan. Dizaino miestas turi plėtoti veiklą, susijusią su dizainu (mokyklos, studentų, moksleivių dirbtuvės, festivaliai, parodos, mugės). Kadangi šiuo metu Kaunas kultūros paveldo erdvėje nuolat minimas UNESCO kontekste, Kauno miesto savivaldybės tuometinio Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus bei Kultūros paveldo skyriaus darbuotojams atradus kvietimus teikti paraišką ir prisijungti prie UNESCO kūrybinių miestų tinklo, kilo idėja užpildyti ją. Paraišką rengė Kauno m. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus Kultūros ir meno poskyrio vyriausiasis specialistas Gediminas Banaitis.
Iniciatorių pastangos nenuėjo veltui ir Kaunas gavo šį statusą. Jis miestui suteiktas už siekius pradėti naująjį „aukso amžių“ kūryboje. Šia sąvoka labai dažnai apibūdinamas tarpukario laikotarpis, kai Kaunas klestėjo architektūros, interjerų ir kūrybos srityse. 1919–1940 m. Lietuvos menininkai savo veikla siekė tiek save, tiek valstybę įteisinti ir įprasminti Europoje kūrybine-menine prasme. Viena iš pagrindinių to priemonių buvo architektūra. Būtent savo tarpukario architektūra Kaunas garsėja iki šiol. Kauno modernizmas apima ne tik pastatus, bet ir juose atsispindintį tautinės savimonės stiprinimą, nes pastatų puošyboje vyravo tautinis stilius. Etnografiniais motyvais buvo puošiami pastatų interjerai ir eksterjerai. Kadangi tautinės savimonės skatinimas globalizacijos ir šiuolaikinės pasaulį apėmusios migracijos kontekste tampa vis svarbesnis, galima drąsiai teigti, kad tarpukario menininkų keltos idėjos aktualios ir šiandien. Dizaino miesto statuso suteikimas Kaunui sugrąžins kūrybiško miesto įvaizdį.
Miestas, gavęs šį statusą, įgyja ir daugiau įvairių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, kitaip jam gresia pašalinimas iš Kūrybinių miestų tinklo. Vienas svarbiausių įsipareigojimų – ataskaitų, kurios labai svarbios, norint užtikrinti naudą, pateikimas apie pasikeitimus mieste, tapus tinklo dalimi[4]. Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Andriana Filinaitė pasakoja, kad „Kaunas turės aktyviau skatinti kūrėjų rezidencijų programas, didinti Kauno tarptautinį žinomumą, sukurti vieningą ir išsamią informacinę sistemą, skirtą Kauno tarpukario modernizmo architektūros populiarinimui, kurti tinkamą infrastruktūrą, kuri užtikrintų miesto kūrybiškumo matomumą. Taip pat kuriama „Kaunas – Creative City“ strategija. Pagrindinis siekis – pradėti naują Kauno „aukso amžių“ kūrybos ir meno srityje, kurti modernų Kauną su menininkų rezidencijomis, tarptautinių mainų programomis, užtikrinančiomis lavinimąsi dizaino ir architektūros srityje, atsigręžiant į Kauno tarpukario modernizmo architektūros paveldą, kuris pretenduoja tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.“
Vienas įdomesnių projektų – Kauno turizmo informacijos centro ir VšĮ „Gražinkime Kauną“ organizuojama ekskursija „Kaunas – dizaino miestas“. Jos metu bus lankomi pagrindiniai tarpukario modernizmo objektai, tačiau esminis ekskursijos akcentas – galimybė praverti kauniečių, kurie gyvena tarpukario namuose ir išsaugojo unikalų tarpukario interjerą, duris. Tokia ekskursija turėtų sukelti nemenką susidomėjimą, nes tai – unikali galimybė pamatyti istorinius reliktus dabartinėje aplinkoje, atliekančius savo funkciją, o ne dūlančius muziejuose. Be to, tai rodo gyventojų suvokimą apie tarpukario palikimo vertę ir norą tuo pasidalyti tiek su vietiniais, tiek su miesto svečiais. O ir pačius lankytojus apims žmogiškas smalsumas pažvelgti į kitų gyvenamą aplinką iš arti.
Egzistuoja dar viena problema – Kaunas neturi savo ryškaus „veido“. Tapatumas miestui yra labai svarbu, nes tik dėl jo jis išsiskiria iš kitų miestų. Plačioji visuomenė, ne kauniečiai ir ne kultūros paveldo atstovai, dažniausiai Kauną sieja su „Žalgirio“ krepšinio komanda. Tai gilias, nuo sovietmečio laikų atėjusias, šaknis turinti asociacija, kuri driekiasi jau per kelias kartas. Tačiau tai nėra tikrasis miesto tapatumas, kurį turi sudaryti istorijos, kultūros ir socialinės sritys. Be abejo, tapatumą formuoja ir patys miesto gyventojai, priimdami save kaip to miesto dalį ir toliau plėtodami veiklą tapatumo išsaugojimui ir stiprinimui. Lietuvos miestams kol kas dar sunku išryškinti savo savitumus, kadangi sovietmečiu vyko atvirkštinis procesas ir buvo stengiamasi miestus suvienodinti. Renkantis UNESCO kūrybinių miestų tinklo sektorių, kuriame norėtų puikuotis, miestas jį rinktis privalo atsakingai, nes tai turės įtakos tapatumo plėtotei. Pastaraisiais metais tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek AUTC (Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro) vykdoma veikla Kauno tarpukario modernizmo atžvilgiu prisideda prie kiek kitokio Kauno įvaizdžio formavimo. Įvairios ekskursijos, transliuojamos ir per nacionalinę televiziją[5], išleistas architektūros gidas, rengiamos paskaitos ir kt. prisideda prie to, kad pamažu Kaunas imamas sieti su ypatinga tarpukario laikotarpio architektūra.
Kauno įtraukimas į UNESCO kūrybinių miestų tinklą miestui atneš ne tik apčiuopiamos materialinės naudos, bet ir išryškins miesto tapatumą, kuris šiais laikais toks svarbus. Galbūt taip, kaip dabar Vilnių siejame su Gedimino pilimi ir Lietuvos istorija, Kauną siesime su įspūdingais europinio lygio modernizmo pastatais, kurie yra ne ką mažiau svarbi mūsų istorijos ir kultūros dalis.
______________
[1] Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija [interaktyvus], [žiūrėta 2016-01-20]. Prieiga per internetą: http://www.unesco.lt/apie/unesco.
[2] Štuopytė E., UNESCO kūrybinių miestų tinklų poveikis miestų tapatumui, Santalka: Filosofija, Komunikacija, 2013, t. 21, nr. 2, p. 98–109.
[3] Creative Cities Network [interaktyvus], [žiūrėta 2016-01-20]. Prieiga per internetą: http://en.unesco.org/creative-cities/.
[4] Štuopytė E., ten pat, p. 102.
[5] „Atspindžiai“: modernusis tarpukario Kaunas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/televizija/anonsai/18641/atspindziai_modernusis_tarpukario_kaunas.