Kauno miesto bendrojo plano aptarimas 3
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio
Kauno miesto bendrojo plano aptarimas
Organizatorius – Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius. Rengia SĮ „Kauno planas“, UAB „Lyderio grupė”, UAB „Urbanistika”.
Įvykusio 2013–09–23 Kauno architektų namuose
Protokolas nr.101
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Dovilė Dimidavičiūtė, Aldona Tatariūnienė, Gediminas Šinkūnas, Alvydas Steponavičius (SĮ „Kauno planas“), Jonas Sakalavičius (UAB „Lyderio grupė), Nijolė Steponaitytė Evaldas Ramanauskas (paveldosauginė dalis), Jonas Sakalavičius (socialinė, ekonominė dalis).
KAUET nariai: Neringa Blaževičienė, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, savivaldybės tarybos narė Ona Balžekienė, Edita Šalni (SĮ „Kauno planas“), Migla Pelegrimienė (KOWI Lietuva).
Posėdžio pirmininkas: Dalius Šarakauskas.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
KAUNO MIESTO BENDROJO PLANO (BP) APTARIMAS
Organizatorius – Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius. Rengia SĮ „Kauno planas“, UAB „Lyderio grupė”, UAB „Urbanistika”.
J.Merkevičienė: Rugsėjo 17d. Žalgirio arenoje įvyko vieša diskusija „Kokią ateitį mums projektuoja Kauno Bendrasis planas“. Bendrame KAFe ir KAUET renginyje dalyvavo 13 mūsų ekspertų. Diskusijos metu buvo pristatytas BP ir recenzentas Mindaugas Pakalnis išsakė savo pastabas. Aptarimas neįvyko, nes baigėsi numatytas laikas.
Šiandien gavome rašytinę Pakalnio recenziją ir norime aptarti svarbiausią Kauno dokumentą. Surengėme šį svarstymą pirmadienį, nes trečiadienį– rugsėjo 25d.– jau įvyks viešasis svarstymas savivaldybėje.
Pradžiai perskaitysiu recenzijos išvadas:
„Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniai iš esmės atitinka pagrindinius bendriesiems planams keliamus urbanistinės struktūros formavimo reikalavimus, tačiau nėra pabaigti, ir, atsižvelgiant į šio dokumento ypatingą svarbą antro pagal dydį Lietuvos miesto tolesnei raidai, taip pat įvertinant būtinybę atsižvelgti į įvykusius įstatyminės bazės pokyčius, yra tikslintini ir tobulintini.
Pagrindinės sprendinių tolesnio tobulinimo rekomendacijos:
1. Teritorijos reglamentavimui naudoti bendrųjų planų detalizavimo lygmenį atitinkančias funkcines zonas vietoje žemesniųjų planavimo dokumentų sprendiniams taikytinų teritorijos naudojimo tipų;
2. Papildyti išorinės struktūros dalį sprendiniais, nusakančiais miesto regiono plėtros principus;
3. Pasiekti, kad pagrindiniame brėžinyje reglamentuojami miesto urbanistinė struktūros vystymo principai atitiktų bendro plano koncepcijoje nustatytas gaires:
3.1. diferencijuoti mišraus užstatymo teritorijas išryškinant miesto mišrius centrus, juos atskiriant nuo kitų mišrių teritorijų, kurių UI reikšmė turėtų būti mažesnė nei šiuo metu nurodyta;
3.2. diferencijuoti vidutinio ir mažo užstatymo intensyvumo teritorijas atskiriant mažo užstatymo intensyvumo teritorijas ir vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijas;
3.3. išlaikant bendrojo plano kaip konceptualaus dokumento lygmenį vengti pernelyg didelio reglamentavimo fragmentiškumo;
4. Pasiekti, kad pagrindiniame brėžinyje nustatomi teritorijų naudojimo ir užstatymo reglamentai integruotų kitų bendrojo plano dalių nustatytus apribojimus ir sprendinius (ypač miesto savitumo išsaugojimui, paveldo ir gamtinių struktūrų apsaugai svarbius apribojimus);
5. Išanalizuoti tikslingumą į bendrojo plano sprendinius integruoti pagrindinių miesto funkcinės ir fizinės struktūros raidą nustatančių specialiųjų planų sprendinius, atitinkančius bendrojo plano lygmenį – aukštybinių pastatų išdėstymo SP, didžiųjų prekybos centrų išdėstymo SP ir kitus;
6. Brėžiniuose įvardinti naujai siūlomų kultūros paveldo objektų teritorijų saugotinus urbanistinės struktūros elementus ar pateikti nuorodas į tekstinę dalį;
7. Išanalizuoti kvartalinės renovacijos galimybes bei principus, nurodyti teritorijas, kurioms būtina (ar rekomenduojama) parengti kompleksinius renovavimo planus, aptarti tokios renovacijos principus ar alternatyvas;
8. Papildomų reglamentų (didesnis priklausomųjų želdynų kiekis, papildomi reikalavimai viešosioms erdvės) pagalba formuoti gamtinius elementus palaikančias tinklines struktūras;
9. Numatyti socialinės infrastruktūros, lokalių bendruomenių ir kultūros centrų poreikį ir kūrimo galimybes;
10. Aiškinamajame rašte ir brėžiniuose (arba – tikslingiau – atskirame brėžinyje) nurodyti sprendinių įgyvendinimo prioritetus.
11. Išskirti tvirtinimui teikiamus bendrojo plano sprendinių brėžinius (neteikti tvirtinimui esamą padėtį atspindinčių, tačiau reglamentų nenustatančių analitinių brėžinių)
12. Struktūrizuoti ir kompaktizuoti tvirtinimui teikiamą bendrojo plano tekstinę dalį, paliekant joje bendrojo plano lygmenį atitinkančius sprendinius;
13. Parengti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, privalomų ar rekomenduojamų parengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sąrašą.”
Šiandien pirmininkauja Dalius Šarakauskas – suteikiu jam žodį.
D.Šarakauskas: Manau, reikėtų suteikti žodį projekto rengėjams. Kaip vertinate recenzento pastabas ir kaip ruošiatės į jas atsakyti?
G.Šinkūnas: Iš esmės recenzento pastabos yra geros ir praturtino mūsų patirtį, nors ne su visomis sutinkame. Recenzentas priekaištavo, kad pateikta per daug tekstinės medžiagos, bet praktika rodo, kad tam tikra beletristika yra reikalinga.
D.Dimidavičiūtė: Pastabos priimtinos. Manau, kad joms pataisyti reikėtų kokių 2 mėnesių.
N.Valatkevičius: Daugelį tų klausimų jau esame tarpusavy aptarę. Daug kas sietina su nauju teritorijų planavimo įstatymu ir poįstatyminiais aktais. Daug Mindaugo Pakalnio siūlymų galima tiesiogiai pritaikyti : spec. planai turi būti įkomponuoti į BP, pagal naują įstatymą BP turi būti parengtas M1: 2000, tuomet išnyks baltos vietos esamame plane.
2 mėnesių laikotarpis taisymui nėra labai gerai. Nemanau, kad pastabos tokios esminės, kad nebūtų galima apsiginti. Pvz:. siūlomas intensyvumas sąmoningai pateikiamas būtent toks. Ne visai aiškios pastabos dėl užstatymo prie vandens. Aš siūlyčiau priimti ne visas recenzento pastabas.
D.Šarakauskas: Jei jau recenzentas nelabai suprato BP projektą, reiškia, kad jis yra labai painus. Gyvybiškai svarbu, kad jis būtų optimizuotas, kad galima būtų jį lengvai suvokti. Į skaičiukus kištis norime mažiausiai. Dokumentas turi būti suprantamas ir po naujo įstatymo.
N.Valatkevičius: Mums reikia, kad SĮ „Kauno planas” pataisytų BP ir pritaikytų jį naujam teritorijų planavimo įstatymui.
D.Šarakauskas: Ar yra klausimų rengėjams? Jei nėra, pradedam pasisakymus.
PASISAKYMAI
A.Steponavičius: Blogai tai, kad naujasis įstatymas skirtas DP, o ne BP rengimui. Mes pateikiam tokią produkciją, kokios reikalauja naujasis įstatymas. A.Gučas yra pasakęs, kad urbanistika yra sustingusi politika. Miesto vystymas turi būti numatytas miesto strateginiame plane, kurį deja rengia ne urbanistai. Kauno strateginio plano visiškai neįmanoma pritaikyti BP–ui. Kaune vystomi tik piariniai objektai, o gyventojų poreikiai užmiršti. BP–e turi būti pateikta strategijos eiga, kurios tikslas – įtikti gyventojams. Būtina sprendinių hierarchija. Mes turim atstovauti pirmiausia miesto, miestiečių ir tik tada miesto svečių interesus. Kauno centre yra 8 aukštosios mokyklos, pusė Laisvės alėjos pėsčiųjų – studentai. Galime sekti Oksfordo pavyzdžiu – vystyti studentų bendrabučius. Pvz. KTU bazėje galėtų įsikurti Kembridžo filialas. Tai būtų prestiziška ir konceptualu.
Nors esu įrašytas į autorių sąrašą, man neaiški tiltų statybos eiga. Kuris tiltas bus sekantis? Miesto masteliu labai svarbi jungtis tarp Žaliakalnio ir Vilijampolės. Neaiškūs principai, pagal kuriuos galima užstatyti upių pakrantes. Manau, Brastos kvartale tvoros bus suleistos į upę. Vieningas krantinių įrengimas yra būtinas.
Kaune yra dvigubai daugiau želdynų, negu reikalauja normatyvai. Jie daug kur trukdo. Manau, viena iš Kauno vertybių yra užstatyti šlaitai. Ne visi šlaitai turi likti neužstatomi. Šlaitai nebūtinai turi būti apaugę mišku – bent jau piliakalnių medžius reikėtų atiduoti biokurui.
Manau, kad planą reikia taisyt pagal M. Pakalnio pastabas.
N.Stanionis: Man atrodo, kad šis BP mažai skiriasi nuo ankstesniojo. Pozityvu, kad atsirado polifukciškumas. Ankstesnis BP turėjo daugiau išeities duomenų – įdomu, ar buvo patikslinta šio BP analizių bazė.
Apie daugiabučių renovaciją – tikėjausi, kad bus paanalizuota, ar fasadų šiltinimas išgelbės situaciją, ar ne. Tai vieni iš svarbiausių klausimų, kaip ir dėl krantinių bei žalių plotų.
Manau, reikia papildyti reglamentus, siekiant pabrėžti miesto identitetą, nurodyti daugiabučių kvartalų teritorijų pertvarkymo analizės būtinybę (ar pakanka fasadų apšiltinimo). Papildyti BP ir pataisyti pagal recenzento pastabas.
G. Prikockis atsiuntė savo komentarą: „Pristatyme labai gerą įspūdį padarė apibendrintos analizės : želdynų sistemos, užstatymo tankumo, intensyvumo, užliejamų teritorijų. Kiek tai įtakojo sprendinius, nesugebėjau taip smulkiai įsigilinti. Tikiuosi sprendiniai pagristi atliktais tyrimais.
Pritariu recenzento išsakytoms pastaboms. Ir teikiu tam tikras pastabas papildomai.
Bendrasis planas aiškiai orientuotas 10 metų perspektyvai. Šioje vietoje, manau, praslydo dalis ilgalaikių miesto interesų – Kauno miesto tolesnei perspektyvai reikalingos bendramiestinės svarbos teritorijos:
- Gatvių, tiltų, viadukų, tunelių, naujų transporto rūšių trąsos. Ar tik vienas Kėdainių tiltas bus reikalingas miestui po 20 ar 50 metų; ar tikrai beveik 100 metų gyvavusi Birštono trąsos tunelio idėja jau galutinai palaidojama?
- Bendramiestinės svarbos objektų teritorijos. Tai kongresų ir parodų komplekso, koncertų rūmų, miesto stadiono, savivaldybės, autobusų stoties, upių transporto keleivinės stoties vietos parinkimas ir rezervavimas.
- Interesų derinimas su Kauno rajono savivaldybe dėl transporto koridoriams prognozuojamų teritorijų. Pateiktose analizėse matėme geležinkelio trąsų siūlymus. Ar tiktai palaidota ir ateityje neperspektyvi automagistralės Vilnius – Klaipėda iškėlimo iš administracinių Kauno ribų idėja? Jau dabar vilniečiai važiuodami į pajūrį papuola į Kauno pinkles ir automagistrale važiuoja kaip miesto gatve.
R.Palys: Pateikto BP trūkumai:
1. Nėra upių krantinių (pakrančių) įsisavinimo koncepcijos.
2. Upių pakrantės parodytos kaip esama padėtis – t.y. ištisai žalios, kas neleidžia planuoti apstatymo arčiau upių krantų.
3. Nėra numatyta visuomeninių centrų ir ryšių su miestu palei krantus.
4. Neries upė palikta be koncepcijos – krantų apstatymas, kairysis krantas– ar žalias, ar galimas užstatymas. Sąjungos aikštė labai apleista – kokia jos ateitis?
5. Nėra parodyta tunelio, estakados, nei tilto ties Birštono gatve. Senamiesčiui tunelis būtinas– Gertrūdos gatvė būtų puikus Laisvės alėjos tęsinys. Dabar Laisvės alėja neturi pabaigos, tik sąsmauką.
6. Nėra sprendinių šlaitų apželdinimo apsaugai, šlaitų viršutinei briaunai, jų apstatymo pobūdžiui, aukštingumui. Kokia šlaitų briaunos apsaugos zona? Turėtų būti viešas takas, dviračių takai.
Šlaitai gali būti įvairūs. Visai išnaikinus medžius, šlaitai gali pradėti šliaužti. Medžiai daro aukštesnio šlaito įspūdį. Šlaitai gali būti ir apstatyti kaip Žaliakalny ar Aleksote. Kiek užstatymas gali priartėti prie šlaitų?
7. Mažai spręsti viršutininių terasų ryšiai su žemutinėm terasom ir jungtys su miestu.
8. Šiaurės – rytų zonoje galimas tankinimas, gatvių visuomeninimas, kas kurtų miestiškumą, naikintų pramonines dykras.
9. Neparodyta centrinė Kauno laivų prieplauka, kanalas bei įlanka ties A.Sprindžio pėsčiųjų tiltu. Tai Kauno išskirtinumo nesuvokimas.
10. Neaiškus miesto ir turistinio geležinkelio likimas.
Sutinku, kad reikia ne kurti prestižinius pastatus, o kelti miesto gyventojų aptarnavimo lygį.
Yra daug taisytinų vietų– būtinai reikia tobulinti.
J.Minkevičius: BP – tai prognostinis dokumentas, architektas pastatomas į pranašo vietą. Jis turi atitikti svajones ir išsivystymo lygį. Aš į Kauną žiūriu kaip į Lietuvos centrą. Kaunas turi išlaikyti savo savitumą derinyje su gamtiniu karkasu.
Esminis uždavinys – gera miestiečių savijauta. Šitas BP nekelia sau tokių uždavinių – nėra aiškios politikos, tik susitaikymas su esama situacija. Dabar mieste darosi nepatogu gyventi.
Tiltų problema kuo toliau, tuo darosi aštresnė. Tiltų estetinis poveikis miestui yra labai stiprus. Jie kuria miesto veidą, ypač Kaune. Brastos tiltas užkirs vaizdą į santaką. Manau, toks tiltas galėtų būti tik laikinas – pvz. pontoninis. Jei pabloginsim miesto situaciją, sumažinsim gėrį sieloje ir pablogės žmonių savijauta.
Šiame BP trūksta bendros Kauno vizijos.
V.Merkevičius: 1. Pasigendu miesto BP strategijos, vystant ir kuriant visuomenines erdves (pakrantės, salos, žalieji plotai, upės ir pan.)
2. Kokie prioritetai, eiliškumas, planuojant tiltų statybą, gatvių tiesimą per artimiausius 10 metų?
3.Turėtų išlikti Birštono tunelio idėja.
4.Daugiabutės sovietinės statybos gyvenamosios teritorijos turėtų būti skirstomos į renovuojamas ir perstatomas iš naujo, pvz. Biržiškos kvartalo „chruščiovkės”.
5. Pakrantės miesto centre turi būti urbanizuotos (suvisuomenintos), o ne „žalios”.
6. Dviračių trasose pasigendu siūlymų įrengti keltuvus šlaituose, pvz. Laisvės al.– Vytauto parko kalnas.
V.Kuliešius: 1. Siūlau akceptuoti M.Pakalnio pasiūlymą dėl miesto metropolinio arealo, miesto regiono dydžio, miesto regiono pocentrių nurodymo sprendiniuose, miestas nėra uždaras darinys, reikėtų parodyt bent jau Kauno rajono gretimybes. Juk žmonės važinėja dirbti į Kauną (ir iš Kauno) ir iš kitų regionų ar net valstybių (pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir pan., manau, tai – ir Europos valstybėms būdingas reiškinys). Negalima mechaniškai remtis tik momentiniais skaičiavimais, nes, pavyzdžiui, turizmo srautai neretai priklauso nuo įvairių subjektyvių veiksnių – ekonominės situacijos,transporto kompanijų verslo strategijos ir kitų sunkiai prognozuojamų dalykų.
2.Manau, kad reikia orientuotis ne į miesto mažėjimą, bet pateikti sprendinius, kurių pasekmėje žmonės būtų pritraukiami į miestą ( pagal prof. K.Zaleckio anksčiau išsakytą teiginį– „miestas – tai žmonės ir įvykiai, vykstantys miestuose”):
2.1.Greitojo transporto įvedimas į miesto centrą.
2.2. Socialinės infrastruktūros vystymas.
2.3. Gyvenamosios infrastruktūros vystymas (nuomojami butai reikalingiems specialistams, bendrabučiai studentams).
3. Vadovautis Leipcigo Europos tvariųjų miestų chartijos nuostatomis – tik kokybiška architektūra ir urbanistika, aplinkos kokybė daro teritoriją įdomią žmonėms. Į jas atvyksta žmonės gyventi, dirbti, poilsiauti, turizmo tikslais. Miestas turi pritraukti asmenybes.
BP turi ne tik remtis esamom tendencijom, bet įtakoti progresyvų miesto vytymąsi.
J.Kančienė: BP pristatyme dominavo esamos būklės konstatavimas, pagrįstas analize. Koncepcijos ir siūlymų neišgirdau. Toks įspūdis, kad visos jėgos išeikvotos analizei, o kūrybai nebeliko. Analizė buvo atlikta, bet jos pritaikymo nemačiau. Mūsų ekspertų pasisakymuose buvo iškelta daug problemų ir pasiūlymų. Pritariu M.Pakalnio recenzijai. Manau, rengėjams reikėtų kviestis šį gabų urbanistą konsultantu, kad BP nepaskęstų smulkmenose ir pateiktų visumą.
S.Juškys: Buvo pristatytos detalės, bet neišgirdau vizijos. Miesto intensyvinimas BP neatsispindi. Pagrindinės miesto trasos – Savanorių pr., Juozapavičiaus g., Tvirtovės al., Verkių g., Europos pr. turėtų ryškiai išsiskirti. Gyvenamieji rajonai – Brastos teritorija, Žemieji Šančiai prie Nemuno turėtų būti pažymėti kaip intensyvaus vystymo teritorijos. Išlieka tiltų (ar Brastos ar HES tiltas pirmas), krantinių klausimai. Dėl užliejamų teritorijų– neaišku, ar galima ką nors statyti, jei taip – tai ką, jei ne – reikia tai rodyti.
Šiame BP matau ne urbanistinę viziją, o politikų lūkesčius.
Puikus prof. J.Minkevičiaus pasisakymas.
G.Jurevičius: 1.BP turi numatyti miestiečių gyvenimo gerinimo strategiją.
2. BP turi akcentuoti naujus miestą kuriančius faktorius.
3.Gyvenimo kokybės gerinimas pirmiausia turi būti numatytas labiausiai apleistuose rajonuose – Vilijampolėje, Šančiuose, Aleksote.
4.Reikia numatyti strategiją, kaip gerinti miesto įvaizdį formuojančias arterijas – Veiverių g., Raudondvario pl., Savanorių pr.
N.Blaževičienė: Bendruoju planu išsamiai išnagrinėta esama situacija, tačiau sunkiai įžvelgiamos perspektyvos, raidos aspektai, miesto gyventojų prioritetai, prognozuojamas vartojimo laipsnis, sezoniškumas. Ryškiai trūksta žaliojo miesto karkaso vystymo koncepcijos. Neaiški šlaitų užkrūminimo politika. Dabar šlaitai paversti nuotekų valymo ir išverstų medžių vieta.
Nemanau, kad SĮ „Kauno planas” pakankamai pajėgi viena patobulinti Kauno BP.
G.Bernotienės pastabos iš atsiųsto teksto:
Pasiūlymai:
- BP rengimo tikslai turi būti labiau strateginiai, negu taktiniai.
- Pagrindiniai sprendiniai dažnai fiksuoja esamą padėtį, tuo kartodami buvusio BP klaidas.
- Reikėtų susieti BP tikslus su ES investicijų kryptimis, bent artimiausiems 5–7 metams ir padėti savivaldybei formuoti strateginius investicinius projektus.
- Nedelsiant suderinti – susieti BP su ruošiamu Naujamiesčio paveldosauginio reglamentu.
Problemos: 1. Kodėl nesimato esminių šilumos tiekimo alternatyvų šilumos tiekimo specialiajame plane? Kokia savivaldybės politika?
2. Sodų bendrijų palikimas centriniuose miesto rajonuose, nors realiai užstatymo morfotipas yra pasikeitęs (pvz. bendrija prie Baršausko gatvės).
3. Svarbių transporto magistralių sankryžų nekonkretumas – nežinia, ar užteks pažymėtų teritorijų toms sankryžoms įrengti ( pvz. prie Vilijampolės tilto, Prancūzų g. – Studentų, – Baršauskog.)
4. Ar visai pamiršta tunelio vizija?
5. Atskirų mažų lopelių įterpimas, kuris nesudaro vientisos vietovės koncepcijos („Prisma” prie Vilijampolės tilto – teritorija neturi nei pradžios, nei pabaigos). Visai nesuprantama teritorijos prie Studentų– Baršausko gatvių ties KTU fakultetu paskirtis.
6. Specialios – konservacinės – paskirties aerodromo teritorija turėtų būti labiau detalizuota, leidžiant užstatyti kai kurias buvusias istorines vietas. Būtų puiki vieta EXPO Kaune.
7. Perimti specialiai veiklai valstybinių miškų teritorijas, kurios yra recidyvinės (atsitiktinės).
8. Kauno identiteto formavimas – kaip jį formuoti, ar suprasti, kaip saugotinų objektų sąrašą?
9. Žaliųjų žiedų mieste pabrėžimas – tai susisiekiančios žaliosios parkų – miškų teritorijos.
D.Šarakauskas: Kaip miestas trauksis? Juk teritorija išlieka tokia pati. Kurias vietas reikia išsaugoti? Tuo pačiu siekti gyvenimo kokybės.
Reikia diferencijuoti tikrai svarbius sprendinius, kurie bus pateikti M1: 2000.
Pakrančių yra daug, reikia išskirti reprezentacines vietas, kitas atiduoti tvarkyti savininkams. Jei tikėti N.Valatkevičiaus pasakymu, kad didelė dalis pastabų iš tikrųjų yra išspręstos, tai gal Jūs tiesiog nesugebėjote BP pristatyti.
D.Šarakauskas: Ar rengėjai tikri, kad BP taisymui užteks 2 mėnesių?
N.Valatkevičius: Miesto koncepcija buvo pristatyta – atsisakyta tolesnių centrų, bus vystomas tik miesto centras. Įdomu, kad Kaune dieną dirba 450 000 žmonių, o naktį miega tik 307 000. Kaip su aplinkinėm savivaldybėm?
Reikia laikytis įstatymo. BP daug aprašymų, kaip naudotis, ne viskas pristatyta pagrindiniame brėžinyje.
D.Šarakauskas: Aš manau, kad M.Pakalnio teiginys, kad esminė informacija turi būti pristatyta pagrindiniame brėžinyje – teisinga. Įdomu, ar egzistuoja mechanizmas , kaip sukoordinuoti Kauno miesto ir Kauno rajono BP.
N.Valatkevičius: Manau, dviejų mėnesių taisymui turėtų užtekti.
J.Kančienė: Manyčiau, kad SĮ „Kauno planas” turėtų pasisamdyti Mindaugą Pakalnį konstruktyviai pagalbai.
G.Šinkūnas: Mes mažai dalyvaujam, priimant politinius sprendimus. Norėčiau paramos dėl tunelio po Ąžuolų kalnu įtraukimo. Visa medžiaga didžiąja dalimi yra parengta.
D.Šarakauskas: Teiginys dėl tunelio bus įtrauktas prie nutarimo pastabų. Ar balsuosime dėl nutarimo?
A.Steponavičius: Siūlau nutarimą ” Pritarti Kauno BP taisymui pagal recenzento ir KAUET pastabas”.
D.Šarakauskas: Balsuosime: ”Kas už tai, kad SĮ „Kauno planas” pakoreguotų Kauno BP, atsižvelgiant į recenzento Mindaugo Pakalnio ir KAUET pastabas”?
D.Šarakauskas: „Už” balsavo 10 ekspertų. Kas susilaikė?
Susilaikė 1 ekspertas (A.Steponavičius).
D.Šarakauskas: Posėdy dalyvauja 11 tarybos narių, todėl aišku, kad prieštaraujančių nėra – nutarimas priimtas.
NUTARIMAS
1. Apsvarstę KAUNO MIESTO BENDRĄJĮ PLANĄ (Organizatorius – Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius. Rengia SĮ „Kauno planas“, UAB „Lyderio grupė”, UAB „Urbanistika”) ir išnagrinėję Mindaugo Pakalnio recenziją, siūlome organizatoriui pratęsti BP rengimo terminus ir rekomenduoti rengėjui koreguoti Kauno Bendrojo Plano (BP) sprendinius, atsižvelgiant į recenzento ir KAUET pastabas (recenzija pridedama):
1.1 – BP turi ne tik atspindėti esamas tendencijas, bet įtakoti progresyvų miesto vytymąsi.
1.2 – BP turi numatyti miestiečių gyvenimo gerinimo strategiją, pirmiausia turi būti numatytas labiausiai apleistuose rajonuose – Vilijampolėje, Šančiuose, Aleksote. Reikia nurodyti daugiabučių kvartalų teritorijų pertvarkymo analizės būtinybę (ar pakanka fasadų apšiltinimo).
1.3 – Reikia numatyti strategiją, kaip gerinti miesto įvaizdį formuojančias arterijas – Veiverių g., Raudondvario pl., Savanorių pr.
1.4 – Siūlome papildyti reglamentus, siekiant pabrėžti miesto identitetą, numatyti strategiją, kaip gerinti miesto įvaizdį formuojančias arterijas – Veiverių g., Raudondvario pl., Savanorių pr.
1.5 – Reikėtų susieti BP tikslus su ES investicijų kryptimis, bent artimiausiems 5–7 metams ir padėti savivaldybei atitinkamai formuoti miesto strategijas.
1.6 – BP sprendinius būtina suderinti su ruošiamu Naujamiesčio paveldosauginio reglamentu.
1.7 – Būtinas bendramiestinės svarbos objektų vietos parinkimas ir rezervavimas bei interesų derinimas su Kauno rajono savivaldybe dėl transporto koridoriams prognozuojamų teritorijų. Neaiškus tiltų, viadukų, tunelių, naujų transporto rūšių trasų eiliškumas. Negalima laidoti beveik 100 metų gyvavusios Birštono g.tąsos – tunelio po Ąžuolų kalnu idėjos.
1.8 – Nėra upių krantinių (pakrančių) įsisavinimo koncepcijos. Upių pakrantės parodytos ištisai žalios, kas neleidžia planuoti apstatymo arčiau upių krantų. Nėra numatyta visuomeninių centrų ir ryšių su miestu palei krantus. Siūlome centrinę Kauno laivų prieplauką grąžinti į kanalą ties A.Sprindžio tiltu.
1.9 – Viena iš Kauno vertybių yra užstatyti šlaitai. Ne visi šlaitai turi likti neužstatomi. Mažai spręsti viršutinių terasų ryšiai su žemutinėm terasom ir jungtys su miestu.
1.10 – Šiaurės – rytų zonoje galimas tankinimas, gatvių visuomeninimas, kas kurtų miestiškumą, naikintų pramonines dykras.
1.11 – Pasigendame greitojo transporto įvedimo į miesto centrą.
1.12 – Neaiškus socialinės ir gyvenamosios infrastruktūros vystymas.
1.13– Dviračių trasose pasigendame siūlymų įrengti keltuvus šlaituose, pvz. Laisvės al.– Vytauto parko kalnas.
1.14 – Glumina sodų bendrijų palikimas centriniuose miesto rajonuose, nors realiai užstatymo morfotipas yra pasikeitęs.
1.15 – Specialios – konservacinės – paskirties aerodromo teritorija turėtų būti labiau detalizuota, leidžiant užstatyti kai kurias buvusias istorines vietas.
Dalius Šarakauskas
Jūratė Merkevičienė