Jaunos tapytojos Eglės Ulčickaitės, pristatančios jau ketvirtą personalinę parodą „Laikinos vietos (kol manęs čia nebuvo)“, pagrindinė darbuose nagrinėjama tema išlieka ta pati – laiko tėkmė. Šį kartą grįždama prie sovietmečio vaizdavimo autorė (beveik) palieka nuošalyje personažus ir daugiau dėmesio skiria atmosferai, kurioje jie gyveno, dirbo ar leido laisvalaikį.