Džiazas ir virtuvė 0

Eleonora Skaistgirytė
www.kamane.lt, 2014-05-21

Beveik visą mėnesį (balandžio 9 d. - gegužės 2 d.) Panemunės bibliotekos lankytojai galėjo susipažinti su dailininkės Indrajos Raudonikytės paroda „Virtuvėje – tik merginos“. Kaip išduoda menininkės parodos dosjė, daugelis darbų atlikti derinant klasikinės ir skaitmeninės grafikos technikas. Parodoje taip pat buvo eksponuojami trys darbai iš ankstesnio Indrajos kūrybinio etapo, sukurti 2002 metais, naudojant klasikines grafikos technikas – lino raižinį ir monotipiją. Trys grafikos lakštai iš ciklo „Džiaze tik merginos“ ne tik puikiai įsikomponuoja į parodos idėjinį audinį, bet ir intencionaliai sujungia du menininkės kūrybos etapus, kuriuose pinasi tradicinio ir šiuolaikinio meno raiškos priemonės.

Kūrybinis I. Raudonikytės kelias prasidėjo anksti: menininkė baigė Kauno dailės gimnaziją, privačiai mokėsi tapytojo Jono Maldžiūno studijoje, įgijo taikomosios grafikos magistro laipsnį VDA Kauno fakultete, o nuo 1993 metų dalyvauja grupinėse parodose, įvairiuose projektuose, konkursuose.

Parodos pavadinimas „Virtuvėje – tik merginos“ tyliai sufleruoja kūrybinę idėją, išsikristalizavusią iš asmeninių patirčių ir apmąstymų. Kodėl virtuvė asocijuojasi su moteriškumu, ką ji reiškia parodos autorei? Kodėl būtent merginos ir virtuvė?

Visuose darbuose matoma moteriška figūra: vienur fragmentuota, išeinanti iš kūrinio ribų; kitur – klūpanti, sėdinti, susigūžusi, tupinti; beveidė, anonimiška, nusigręžusi nuo žiūrovo, atsukusi jam nugarą. Kūriniuose visi objektai apvesti juodu kontūru, kuris išryškina ir abstrahuotas merginų figūras. Vaizduojamos moterys yra neindividualizuotos, ir mes negalime matyti jų veidų, įskaityti (ar bent nuspėti) juose slepiamų emocijų. Labiausiai stebina, jog figūros, užpildžiusios erdvę ir užėmusios daugiau nei pusę kūrinio, yra permatomos. Nors kūnai apnuoginti išoriškai, apie vidinį pasaulį ir jame verdančias aistras galime spręsti žvelgdami į per skaidrias figūras prasišviečiančius daiktus, virtuvės rakandus.

Visuose kūriniuose derinamos ryškesnės ir neutralesnės, pastelinės, šiltų žemės tonų spalvos, o gal tiksliau sakyti – spalvų blokai, vienas nuo kito atskirti juoda linija. Virtuvė – pakankamai intymi erdvė, kurioje karaliauja skirtingi elementai: ugnis, vanduo, medis bei aštriais prieskoniais pakvipęs oras. Aiškūs kontūrai, vingiuojanti nepertraukiama linija, kartkartėmis suplonėjanti ar sustorėjanti, įrėmina ir apibrėžia vaizduojamų objektų ribas, vėliau perauga į brūkšnių rezginį, štrichą, kuris pabrėžia metalo, audinio, medžio tekstūrą.

Nors darbų paviršiai plokšti, atlikti su kompiuterinei grafikai būdingu preciziškumu ir išbaigtumu, kitaip nei tradicinės dailės ar grafikos kūriniai, negalime užčiuopti visų linijos atspalvių ir niuansų. Vis dėlto tai, kad kūriniai atlikti žmogaus, o ne šalto ir bejausmio kompiuterio, išduoda apgalvotai paliktos štrichavimo žymės, sukeliančios dviprasmiškus jausmus: skaitmeninėmis technologijomis sukurtas atvaizdas palieka jautrios žmogiškosios kūrybos pėdsaką. Pro subtiliai modeliuojamas merginų figūras prasišviečia buitinės detalės: keptuvės, puodai, krosnis, virdulys, natiurmortą primenantis dubuo su vaisiais, pavasario ženklai – žaliais laiškais pasipuošęs svogūnas, alijošius, rozmarinas... Ką jai – dailininkei, motinai, verslininkei – reiškia ši namų vieta? Kaip vis greitėjančiame amžiuje gyvenančiai užimtai moteriai pavyksta suderinti visus vaidmenis? To noriu paklausti pačios Indrajos...

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie eksponuojamų darbų atlikimo techniką? Kodėl pasirinktas būtent toks formatas?

–Paveikslai atspausdinti skaitmeninės spaudos būdu. Sąmoningai pasirinktas toks paprastas ir modernus būdas, kūrinius paverčiantis kone plakatais. Tai lyg ir paaiškina, kodėl pasirinktas toks kūrinių formatas. Darbo eigoje mąsčiau apie galimybę atspausdinti šiuos paveikslus šilkografijos būdu, tačiau jie būtų praradę plakatiškumą ir nereprezentuotų šiuolaikinio gyvenimo tempo (šilkografijos spaudos technologija reikalauja daug ilgesnio proceso ir sudėtingos spaudos įrangos, lyginant su skaitmenine spauda).

Kurdama paveikslus kompiuteriu, naudojau skaitmenizuotus piešinius, pieštus paprasčiausiu grafito pieštuku ant popieriaus. Dėl skirtingo jų minkštumo, parinkus tam tinkantį piešinio paviršių, galima išgauti vis kitokį linijos charakterį. Kurdama eskizus, naudojau frotažo techniką, fotografiją, fotokoliažą. Piešiant moters figūras – savo pačios aktų nuotraukas.

Nors paveikslai atrodo preciziškai švarūs, piešti tarsi viena linija, neatkeliant rankos nuo popieriaus lapo, jie yra ne vienų darbo metų rezultatas.

Parodos idėja atsirado netikėtai ar palaipsniui, kartu su kūrybiniu procesu?

–Parodos pavadinimą pasirinkau norėdama sujungti ankstesnę kūrybą su šių dienų darbais. Jei prieš daugiau nei dešimt metų mano gyvenime buvo daug veiksmo, improvizacijos („Džiaze tik merginos“), tai šiandien turiu aiškias gaires, tikslus ir siekius („Virtuvėje – tik merginos“). Norėjosi kitaip pažvelgti į moters buitį, kasdienį gyvenimą. Virtuvė man – tai laboratorija, kūrybinė dirbtuvė ir slėptuvė. Galbūt tokia VIRTUVĖS samprata susiformavo vaikystėje, kai su tėvais gyvenome senelių namo palėpėje. Toje pačioje erdvėje buvo ir šeimos virtuvė su valgomuoju stalu, ir keramikos dirbtuvė, kurioje buvo kuriami keramikos plastikos darbai, žiedžiami puodai, lipdomi papuošalai...

Kodėl parodai pasirinkote tris kūrinius iš ciklo „Džiaze tik merginos“? Kas jungia šiuos du kūrybos etapus?

– Ciklą „Džiaze tik merginos“ sudaro trys pagrindiniai kūriniai – lino raižiniai. Kiti darbai yra variacijos ir eksperimentai su koloritu, klišėmis, grafikos technikomis, išlaikant tą pačią siužeto liniją. Vos sukūrusi ciklą „Džiaze tik merginos“, žinojau, kad jis turės tęsinį. Mintys ir eskizai vis guldavo į eskizų albumus, aplankus, todėl kūrybinis procesas truko daugiau nei dešimt metų. Esu tikra, kad šie kūriniai atrodytų visai kitaip, jei būčiau paskubėjusi, pabaigusi anksčiau ir pateikusi žiūrovui. Jie būtų eklektiški, daugiasluoksniai, vyrautų fotokoliažas. Surinkus daug vaizdinės medžiagos, vyko gryninimas, brandinimas. Panašiai, kaip darant vynuogių vyną: nuėmus derlių, laukia ilgas procesas, kol turėsime galutinį produktą – subrandintą, išlaikytą gėrimą.

Kaip sekasi suderinti kelis skirtingus vaidmenis: menininkės, motinos, dėstytojos, grafikos dizainerės ir verslininkės (Indraja yra reklamos agentūros „A. I. Grafika“ direktorė)? Kurį atlikdama jaučiatės geriausiai? Kuris teikia didžiausią kūrybinį/asmeninį pasitenkinimą?

–Kartais susigriebiu, kad per daug gyvenime užsibrėžiau, nes liaudies išmintis teigia: „kas tinka viskam, netinka niekam.“. O visą kitų pareigų sąrašą galėčiau apibūdinti paprastai: esu dailininkė-grafikos dizainerė, pragyvenanti iš savo profesijos (pati ieškau užsakovų, su jais bendrauju; kai turiu didesnį darbų srautą – dalinuosi su kolegomis; taip „netyčia“ tapau „verslininke“), o „laisvalaikiu“ savo patirtimi dalinuosi su VDU studentais. Dėstyti universitete sutikau todėl, kad noriu grąžinti skolą. Turėjau puikių dėstytojų Kauno dailės gimnazijoje, VDA Kauno fakultete. Gyvenime sutikau daug puikių žmonių, kurie su manimi pasidalijo žiniomis ir patirtimi. Dabar, manau, pati esu sukaupusi pakankamai žinių, kad galėčiau dalintis su jaunąja karta.

Ką kurtumėte, jei didžiausią laiko dalį galėtumėte skirti vien meninei veiklai? Kokie tolimesni kūrybos planai?

– Šiandien aš vis dar „sergu“ tapyba. O jei reikėtų rinktis grafikos techniką, tikriausiai prioritetą teikčiau lino raižiniui. Labai patiko eksperimentuoti su popieriaus gamyba, jungti rankų darbo popierių su kartono raižiniais. XXI amžius mums suteikia galimybę jungti daugiau meno sričių viename kūrinyje, todėl pasaulyje klesti į rėmus nespraudžiantys tarpdisciplininiai menai. Artimiausioje ateityje planuoju itin moderniomis technologijomis dar kartą atspausdinti visą ciklą „Virtuvėje – tik merginos“. Kūriniuose bus galima pajusti spaudos tūrį, paveikslai įgis kitą vertę ir svorį. Taip pat esu surinkusi daug fotografijų iš plenerų, kelionių, buities, todėl norėčiau rasti erdvę ir jas pristatyti visuomenei.

Ačiū už pokalbį.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*