Kaip ir kiekvienais metais, didžiausias vasario įvykis Kauno parodų gyvenime – geriausio kūrinio rinkimai. Kritikuojami, peikiami, bet vis tiek lankomi gausiau negu kitos Kauno paveikslų galerijos parodos. Pakartosiu organizatorių ypač pabrėžiamą jos demokratiškumo principą: pernai sukurtus kūrinius laisva valia išsirenka ir atneša patys dailininkai, paveikslams netaikomi jokie žanro, temos, meninės vertės apribojimai, o parodos lankytojai turi teisę balsuoti už labiausiai patikusį darbą. Deja, šis principas vis pakiša koją parodos kokybei: į ekspozicijų sales „prasmunka“ nemažai menkaverčių, neprofesionaliai atliktų darbų.
