„Esu ekstazių žmogus”, – ne kartą yra prisipažinęs Alfonsas Andriuškevičius. Tačiau užvis labiausiai jis mėgsta sakytis „esąs taip parašytas”. It būtų grynų gryniausias tekstas, parašytas, žinoma, ne jo paties. Tad nenuostabu, kad tekstuose, kurie vis dėlto parašyti ar pasakyti paties A.A., šis ekstatiškas komponentas juste juntamas: tekstai įtraukia, užburia, flirtuoja, šmaikštauja, paradoksaliai šokiruoja, juose niekada nestinga intrigos.
