Yra klaidingai tikinčių, esą kalba – lingvistinių ženklų sistema. Ir yra žinančių, kad ji – tai amžių vaikas, kurį pamažėle auginame patys; kalba – tai tautos ryšys su vėju, žolynais, jausmu, žmogaus su žmogumi, kalba – ne tai, kas duota, nes kalba kilo iš mūsų. Kiekvienoje šnekoje girdėti tauta, girdėti istorija, viltys, nuoskaudos.
