KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDIS, VYKĘS KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE GRUODŽIO 14 D. 0

www.kamane.lt, 2012-01-02

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) 2011 m. gruodžio 14 d. posėdyje svarstė Kauno bendrojo plano koncepcijos projektines nuostatas (rengėjas-SĮ „Kauno planas“, užsakovas – Kauno m. savivaldybė).

 

Posėdžio dalyviai:

Projekto autoriai: Aldona Tatariūnienė, Kęstutis Zaleckis, Darius Plečkaitis, Jonas Sakalavičius, Gediminas Šinkūnas.                                                                                                                                                           

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Gedimonas Jurevičius, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, KPD Kauno TP vyr. specialistės  Loreta Janušaitienė ir Vilija  Skėrienė, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Šalnė, architektai: Gintautas Gabrilavičius, Nijolė Steponaitytė, Donatas Duoba, Migla Pelegrimienė, Vilius Paipalas, Giedrė Gudzinevičiūtė, Guoda Zykuvienė, Nerijus Kelmelis, Marius Ivaškevičius, Evalads Ramanauskas, Snieguolė Juodaitytė, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė.

Spaudos atstovai: Vereta Rupeikaitė ir Artūras Morozovas („Kauno diena“), Indrė Sesartė („Verslo žinios“)

Posėdžio pirmininkas: Evaldas Barzdžiukas.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

 

G.Šinkūnas: Mūsų susitikimo tikslas – sukaupti architektų, ekspertų nuomones, rengiant Bendrojo plano (BP) koncepciją. Šiemet pradėtas rengti Kauno BP. Plano rengėjai – Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“, UAB „Lyderio grupė“, UAB „Urbanistika“, atstovaujamos Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“. Nuo liepos mėnesio Kauno BP pradėtas rengti, o parengiamieji darbai prasidėjo praeitais metais. Jau baigėme tikrosios būklės analizę, tam naudojome naujausias informacines technologijas. Projekto vadovė – Aldona Tatariūnienė, prie projekto dirbo Byla, kuris šiandien negali dalyvauti dėl rimtų priežasčių.

A.Tatariūnienė: 2011 m. gegužės 4 d. buvo pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis. Kauno m. savivaldybė patvirtino darbų programą. Koncepcija turi būti paruošta iki 2012 m. gegužės, sprendiniai ruošiami nuo 2012 m. gegužės mėn. iki  2013 m. vasario mėn. Pasekmių įvertinimas – nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. gegužės mėn.

2013 m. spalio 28 d. darbas turi būti baigtas. Miesto aplinkos klausimus ruošia SĮ „Kauno planas“.

A.Tatariūnienė: Trumpai priminsiu Kauno plano vystymosi istoriją. 2003 m. gegužės 20 d. buvo paskelbtas paskutinis Kauno BP, kuris galioja iki 2013 m. Šį BP parengė SĮ „Kauno planas“.

Darbas vyko urbanizmo ir gamtinio karkaso derinimo principu. Jau įvykdyti du Kauno BP pakeitimai.

Monitoringas

. 2006 m. ir 2010 m. buvo įvykdyti BP pakeitimai. Gaila, kad iki 2010 m. realiai monitoringas ir priežiūra nebuvo vykdoma.

Kauno miestas kaip židinys formuoja arealą. Tai vienintelė Lietuvos apskritis, kuri nesiriboja su kitomis valstybėmis. Veiksniai: Karmėlavos aerouostas, logistikos mazgas, europinė vėžė, upių uostas ir kt. Buvo parengti 2500 teritorijų planavimo dokumentų. Vyko tankumo mažėjimas ir sklypų smulkėjimas.

Akivaizdus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Miestas plečiasi dviem būdais: papildant esamas gyvenamas teritorijas ir užstatant naujas. Miesto švietimo įstaigų dislokacija mažai keitėsi. Numatomas kultūros įstaigų steigimas periferijose, sporto bazių plėtra. Kaunas – kūrybinių technologijų koncentracijos centras. Nustatyti miesto centrai, kompoziciniai mazgai. Darbo vietos gali būti kuriamos visose miesto teritorijose. Parengti 9 specialieji planai esminės įtakos BP neturėjo. Plėtra vyko lėčiau, negu tikėtasi. Įgyvendinta mažoji sprendinių dalis, nes vyko neigiami demografiniai procesai, augimas per mažas. Eiga ir pobūdis vertinami iš dalies gerai, iš dalies patenkinamai.

E.Barzdžiukas: Kokios problemos kyla iš analizės? Mes norėtume išgirsti suformuluotas problemas.

G.Šinkūnas: Dabar socialinės aplinkos analizės dalies vadovas Jonas Sakalavičius (UAB „Lyderio grupė“) pristatys savo darbą.

J.Sakalavičius: Iš demografinių charakteristikų akivaizdi gyventojų mažėjimo tendencija. Mažėja visose zonose, išskyrus Smėlių rajoną, Romainius, Vaišvydavą, Rokus. Pensinio amžiaus gyventojų dalis didėja beveik visur, darbingo amžiaus žmonių mažėja. Vaikų iki 15 m. amžiaus didėja. Tendencija – jaunos šeimos su vaikais kraustosi į periferiją. Centre gyventojų kaita yra neigiama. Fredoje gyventojų kaita teigiama – 5,4%. Auga nepilnamečių nusikalstamumas, socialinių būstų poreikis. Studentų ir mokinių skaičius mažėja. Auga privačių klinikų skaičius, daugiausia – odontologinių.

E.Barzdžiukas: Kaip atliekama analizė?

J.Sakalavičius: Buvo prisirišta prie 32 miesto dalių, kiekvienoje dalyje atliekama analizė.

N.Blaževičienė: Ar yra palyginamoji analizė?

J.Sakalavičius: Kaip minėjau, kiekvienoje miesto dalyje buvo atliekama analizė. Analizė yra visumos, o ne atskirų dalių.

V.Stauskas: Kiek dabar yra Kaune gyventojų?

J.Sakalavičius: 321 000 gyventojų. Kiek realiai gyvena, neaišku.

G.Šinkūnas: Ankstesnis BP rėmėsi 0,5 mln. gyventojų prognoze.

N.Valatkevičius: 2008 m. buvo 420 000 žmonių. Kauno teritorija iki 2005 m. - 123 km2. Dabar, prisidėjus Romainiams, Sargėnams, Vytėnams, Vaišvydavai, Aleksotui, plotas padidėjo 34 km2. Dabar Kauno teritorija yra 157 km2 – padidėjo 1/3, o gyventojų sumažėjo 100 tūkst.

J.Kančienė: Ar buvo parengta socialinių paslaugų statistika?

J.Sakalavičius: Darželių ir mokyklų tinklo pertvarka yra vykdoma. Romainiuose poreikis auga. Pagerėjo paslaugų teikimas socialiai remtiniems, seniems žmonėms – slaugės iš seniūnijų važiuoja šį namus.

N.Stanionis: Kokia gyventojų prognozė?

J.Sakalavičius: Numatoma, kad iki 2025 m. gyventojų mažės, po to stabilizuosis.

G.Šinkūnas: Keičiasi gyventojų santykis tarp Kauno m. teritorijos ir Kauno rajono. Žmonės kuriasi individualiuose namuose. Migracija iš dalies vyksta dėl kokybiškesnės gyvenamos vietos – sąlygos gerėja.

D.Šarakauskas: Kaip vyksta socialinės infrastruktūros plėtimas?

G.Šinkūnas: Šias problemas iššaukia migracija. Tai vyksta privačių lėšų ir iniciatyvos sąskaita. Reguliuoti plėtrą trukdė ir žemės grąžinimo politika.

N.Valatkevičius: Noriu tarti kelis žodžius apie migracijos priežastis – kaimo vietovėse veikia visai kiti įstatymai. Kaime daug mažesni įvairūs mokesčiai. Suvienodinus įstatymus, migracija sumažės.

J.Sakalavičius: Migracija į rajonus nedidelė.

G.Šinkūnas: Dabar bus pristatoma

ekonominės dalies būklė.

D.Plečkaitis: 2011 m. Kaune buvo registruotos 2078 gamybinės įmonės. Pramonės teritorija užima 1318,4 ha. Yra 12 pramonės zonų, visos jos mažėja. Daugiausia pramonės yra Petrašiūnų seniūnijoje, Palemone yra apie 300 įmonių, kur dirba apie 13 tūkst. žmonių. Būtų tikslinga ten koncentruoti visą pramonę. Centre likę nedaug – „Stumbras“, „Sanitas“, „Volfas Engelmanas“.

Kaune yra 12 tūkst. įvairių įmonių. Jos išsidėsčiusios apylygiai, tik centre – tankiau. 2-6 įmonės – 1000 gyventojų visur, centre – 11 įmonių tenka 1000 žmonių. Didmeninė prekyba yra Naujasody, Eiguliuose, Dainavoje.

Paslaugų įmonių daugiausia centre.

N.Valatkevičius: Kiek yra darbo vietų?

D.Plečkaitis: Tiksliai pasakyti neįmanoma.

N.Valatkevičius: Jei įmonė registruota kitame mieste, tai ir mokesčiai eina į kitą miestą. Ar taip?

D.Plečkaitis: Taip.

L.Tuleikis: Pagrindinis rodiklis yra įmonių kiekis. Manau, daug svarbesnis – sukuriamo bendro produkto kiekis.

D.Plečkaitis: Paslaugų daugiausia sutelkta centrinėje miesto dalyje – 1000 žmonių tenka 11 įmonių.

G.Šinkūnas: Reikės sumodeliuoti centro struktūrą. Akivaizdu, kad Kaune sitis yra centre.

N.Blaževičienė: Kodėl dabar Petrašiūnuose formuojama pramoninė zona? Panemunės miškas yra labiausiai užterštas.

N.Valatkevičius: Dabar Panemunės miškas nėra taip užterštas, jūsų duomenys netikslūs.

G.Šinkūnas: Bus pristatytas

urbanistinių struktūrų potencialo vertinimas.

K.Zaleckis: Atsigauna erdvinio determinizmo tradicija. Tyrimo metodams būdingos augalinės geometrinės formos – fraktalinės struktūros. Bendri miesto ir fraktalo požymiai rodo miesto gyvybingumą. Užsieny šis metodas labai paplitęs. Yra 4 aspektai: pastatai, gatvės, želdynai, viešosios erdvės. Tokių teritorijų yra 29, skirtumai centre ir periferijoje yra dideli. Žaliakalnis turi vystymo potencialą. Viešosios erdvės – tos, kur gyvenimas gali vykti spontaniškai. Tai centras, sala, senamiestis.

N.Valatkevičius: Norėčiau patikslinimo, kas yra viešosios erdvės.

K.Zaleckis: Tai atviros erdvės, kur gali vykti stichiški renginiai.

A.Karalius: Ar Gertrūdos gatvė yra viešoji erdvė?

K.Zaleckis: Taip, išskyrus transportinę dalį.

N.Valatkevičius: Kuo skiriasi žalieji plotai nuo viešųjų erdvių?

K.Zaleckis: Sunku juos visai atskirti.

G.Šinkūnas: Perskaitysiu komentarą

apie susisiekimą.

Gatvių tinklas Kaune tankus ir leidžia tolygiai paskirstyti srautus. Visuomeniniu transportu vyksta 51% kelionių, 36% - automobiliais. Vidutinė kelionės į darbą arba mokyklą trukmė – 29,5 min., vakare atgal – 35 min. Prasčiausias susisiekimas su kitais miestais.

Realizuota tik 14% sprendinių. Pagrindinės problemos – per mažas visuomenės dėmesys, per mažas greitis, nėra vientiso dviračių tinklo ir kt.

L.Tuleikis: Transporto sąlygos Kaune prasčiausios iš visų Lietuvos miestų.

G.Šinkūnas:  Ir didžiausias gatvių nusidėvėjimo laipsnis.

N.Stanionis: Ar skaičiuojami transporto srautai?

G.Šinkūnas: Atlikti transporto srautų tyrimai, bet nebuvo, kaip numatyta BP sprendiniuose, sukurta duomenų bazė.

N.Valatkevičius: Jeigu darbai pradėti, bet nebaigti, kaip Europos pr. – parengtas detalusis planas, bet neįmanoma išpirkti žemės, ar tai reiškia, kad nepadaryta?

G.Šinkūnas:  Procentuotė tokia – 10% darbų įvykdyta, kai paklotas asfaltas, 30-40%, kai parengtas DP arba TP ir t. t.

E.Barzdžiukas: Prašau trumpai pristatyti, kokios nuostatose iškilo problemos.

G.Šinkūnas: Kai Vilniuje buvo rengiamas BP, buvo pristatyti trys koncepcijos variantai, pasirinktas vidurinis. Vilniuje buvo akcentuojama naujų rajonų urbanizacija.

Kauno BP koncepcinis brėžinys galioja 25 m., dabar reikia sumažinti apetitus. Pagal realią padėtį Kaunas atrodo daug kukliau – ar reikia satelitinių centrų, ar koncentruotis į esamą branduolį? Pagrindinis klausimas – kokia apimtimi plėstis?

E.Barzdžiukas: Ekspromtu sunku atsakyti. Gerai būtų gauti santraukas.

 

PASISAKYMAI

 

J.Merkevičienė: Elektroniniu paštu gavome išsamius Vaidoto Kuliešiaus ir Alvydo Steponavičiaus pasiūlymus. Perskaitysiu Steponavičiaus esmines rekomendacijas:

„Gyvename šalies urbanistinės plėtros įstatymdavystės permainų laikotarpį. BP rengimo taisyklės nebeatitinka naujai atsirandančių reikalavimų. Nėra architektūros ir urbanistikos įstatymų. Aplinkos ministerijos ir Architektų rūmų Lietuvos urbanistikos supratimas skiriasi. AM paruošta urbanistikos strategija apvaloka, nekonkreti, be pozicijos. Miestų savivaldybių urbanistinės plėtros valdytojams pakanka tik miestų teritorijų paskirties įvardinimo. Darnios, subalansuotos, gyvybingos miesto plėtros poreikis dažnai jiems nereikšmingas. Tuo tarpu ši sritis turėtų dominuoti savivaldos veikloje.

Miesto urbanistinės, t.y. visuomeninės socialinės, ekonominės, kultūrinės vizijos, sprendiniai savivaldybių  ruošiami atitrūkusiuose nuo urbanistikos esmės Strateginiuose planuose, pritaikytuose esamai savivaldybės kadencijai. Čia, deja, kartais pradeda dominuoti viešieji ryšiai, partinės reklamos, asmeninių ambicijų siekiai. Miestui tai ne į gera. Plėtroje atsiranda antraeilių, bet politiškai ryškių objektų statybos dominavimo pavojus. Pamirštami pirmaeiliai darnaus, nuoseklaus, ilgalaikio miesto vystymo dalykai, suponuojami lobistiniai interesai.

BP ruošimą reglamentuoja BP rengimo taisyklės. Tačiau nustatyti BP etapai neatitinka darnios miesto plėtros reikalavimų. Nėra svarbiausių BP projekto nuostatų įvardijimo. Teritorijų paskirties nustatymą, ko labiausiai reikalauja BP rengimo taisyklės, reikėtų palikti galutiniam SPRENDINIŲ etapui. Tai turėtų atsirasti savaime. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas plėtros KONCEPCIJAI, t.y. miesto sąvasties, išskirtinumo, gamtinių, istorijos-kultūros, urbanistinių, architektūrinių turtų nustatymui ir jų vystymo VIZIJAI.

Pradėti reikėtų nuo MIESTO VIZIJOS IR PLĖTROS PRIORITETŲ modelio sudarymo. Šį etapą reiktų, žinoma, vykdyti po miesto tikrosios būklės analizės. Miesto VIZIJOS kūrimui reiktų įjungti stipriausias miesto ir šalies visuomenės intelektualines pajėgas. Dalyvavimo formos gali būti įvairios: konferencijos, darbo grupės, konkursai. Nuostatos turėtų būti PATVIRTINTOS Koncepcijos etape, tuo garantuojant jų vykdymo tęstinumą BP sprendiniuose...“

L.Tuleikis: Norėdami iššaukti diskusiją, turėtumėte žinoti, ką norite iš mūsų gauti. Pateikus tokią plačią medžiagą, sunku konkretizuoti. Pristatymas neparuoštas. Manau, kad tokio sudėtingo klausimo aptarimui problematika turėtų būti pristatyta labai aiškiai, susistemintai.

Aš manau, kad nereikia prarasti miesto intensyvumo. Visuomenė, silpnėjant ekonomikai, nebegali tiek mokėti už ryšius. Miestas tuštėja, atsiranda vietos. Svarbu didinti komfortą, neprarasti miesto tankumo.

V.Stauskas: Nėra medžiagos apie laisvalaikį, turizmą. Gyventojų mažėja labiausiai daugiabučių kvartaluose. Klaipėdoje yra nekilnojamo turto įmonių pateikta analizė, reikia ir Kaune atlikti analizę.

R.Palys: Nepritarčiau beatodairiškai plėtrai į pakraščius. Centrą reikia koncentruoti ir tankinti, pritraukiant kuo daugiau įvairios paskirties įmonių. Tai turėtų būti polifunkcinės paskirties sukompaktinta teritorija. Mikrorajonus reikia  humanizuoti, sujungti su centru. Reikia inventorizuoti tai, kas Kauną išskiria – zoologijos sodas, Freda, Neries kairiojo kranto regeneracija ir t. t.

N.Valatkevičius: Kauno plane numatytos gairės, kaip mes būtume įtraukti į šią veiklą. Kitam kartui reikėtų pateikti  gaires su datomis, nes kiekvienam etapui skirtas aiškus laikas.

A.Karalius: Reikėtų iš ištisinio teksto pereiti prie punktų. Miesto ligos – savasties elementai ir vietos, kurios neveikia. Tokių neveikiančių viešųjų erdvių yra ¾. Reikia duoti kokybinį įvertinimą. Vertinant žaliąsias erdves, akivaizdu, kad Kaunas – krūmų sostinė.

N.Blaževičienė: Diskusijai reikėtų grafinę medžiagą pateikti aiškiai sluoksniuotą, kiekvieną kartą sluoksniuojant visais aptariamais aspektais, kuriuose išryškėtų prioritetiniai klausimai, tendencijos, prognozės ir t. t.

G.Prikockis: Sužinojau, kad rengiamas Kauno strateginis planas. Kodėl apie tai niekas neinformuoja?

Norėtųsi didesnio ryšio su architektūrine visuomene. Didžiausia problema – miesto ryšys su gyvenamaisiais rajonais, centro, žalumynų problema. Gal gali atsirasti miesto centro vizijos konkursas ar konferencija su konkrečia programa.

V.Stauskas: Dar kartą akcentuoju, kad reikia grafinėje dalyje rodyti ir Kauno gretimybes.

 J.Minkevičius: Siūlau panagrinėti Kauno situaciją Lietuvos BP mastu. Kas maitina miestus? Reikėtų lyginti ir su Šiaurės Europa, su Baltijos šalimis. Svarbu ne lokali situacija, o visos Lietuvos problematika, Kauno įaugimo į Lietuvą problematika.

R.Palys: Viršutinės šlaitų briaunos būtinai turi būti apjungtos apžvalgai.

L.Janušaitienė: Rotušės aikštė – be koncepcijos. Svarbu nukrauti transportą nuo centro. Aklavietė – Šaulių g. – Gertrūdos g. posūkis. Ar bus tunelis, ar ne – neaišku. Kėdainių tiltas „eis“ per Linkuvos įtvirtinimus. Neišspręsti dviračių takai.

V.Kuliešius (iš raštiško vertinimo): „Pritariu Alvydo pasiūlymams ir pastebėjimams. Lietuvos architektų rūmai, kurių veikloje tenka dalyvauti, nuolat teikia pasiūlymus tobulinti Teritorijų planavimo įstatymo projektą – įteisinti  architektūrinių-urbanistinių pasiūlymų stadiją, rengiant teritorijų planavimo dokumentus įteisinti konkursus geriausiai koncepcijai  (arba architektūriniams-urbanistiniams pasiūlymams) atrinkti, bei kaip priemonę urbanistinei kokybei pasiekti, tačiau vis naujose Įstatymo projekto versijose šių nuostatų nebelieka. Galbūt tai laikoma nereikalingais biurokratiniais kliuviniais, ilginančiais planavimo procedūros laiką, ir nereikalingu lėšų švaistymu. Manau, kad Įstatyme urbanistika turėtų būti apibrėžta kaip visuomenės (viešojo) intereso dalykas. Kol to nėra, taip pat reikėtų remtis Europos komisijos ir kitų Europos sąjungos struktūrų priimtais dokumentais, pavyzdžiui, Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija (2007), kurią tikriausiai daugelis jūsų skaitė ir kurios keletą ištraukų pacituosiu: „...Ilgalaikėje perspektyvoje miestai nebegalės atlikti socialinės pažangos ir ekonomikos augimo variklio vaidmens, jeigu mums nepavyks išlaikyti socialinės pusiausvyros miestuose ir aplink juos, užtikrinant jų kultūros įvairovę ir nustatant aukštą miestų dizaino, architektūros ir aplinkos lygį.“

„...Rekomenduojame Europos miestams apsvarstyti galimybę parengti visam miestui skirtas integruotas urbanistinio vystymo programas. Šios į įgyvendinimą orientuotos planavimo priemonės turėtų: besiremdamos dabartinės padėties analize, apibūdinti miestų ir rajonų pranašumus ir trūkumus; apibrėžti nuoseklius miesto teritorijos vystymo tikslus ir sukurti miesto viziją.“

„...Viešųjų erdvių kokybė, žmogaus sukurti miesto kraštovaizdžiai bei architektūros ir urbanistinis vystymas yra miestų gyventojams svarbūs gyvenimo sąlygų veiksniai. Šie „švelnieji“ vietos veiksniai svarbūs pritraukiant žinių sektoriaus įmones, kvalifikuotą ir kūrybingą darbo jėgą ir turizmui. Todėl, norint sukurti patrauklias į gyventojus orientuotas viešąsias erdves ir aukšto lygio gyvenamąją aplinką „Baukultur“, reikia didinti architektūros, infrastruktūros planavimo ir miestų planavimo sąveiką. „Baukultur“ reikia suprasti plačiausia šio žodžio prasme, kaip visų kultūros, ekonomikos, technologijų, socialinių ir ekologijos aspektų visumą, kuri daro įtaką planavimo ir statybos kokybei ir procesams. Tačiau šis požiūris neturėtų apsiriboti viešosiomis erdvėmis. Tokia „Baukultur“ reikalinga visam miestui ir jo apylinkėms. Miestai ir vyriausybės turi stengtis, kad jų įtaka būtų juntama. Tai ypač svarbu architektūros paveldo išsaugojimui. Istorinius pastatus, viešąsias erdves ir jų urbanistinę ir architektūros vertę reikia išsaugoti…“

G.Jurevičius (iš raštiško vertinimo): „Neaiški priežastis BP rengimui, nes situacija mieste išlieka tokia pati, kaip dabar. Be to, reikėtų įvertinti ir Kauno rajono BP sprendinius.“

N.Stanionis (iš raštiško vertinimo): „Manau, kad esamo BP modelio principiniai sprendiniai priimtini.“

G.Bernotienė (iš raštiško vertinimo): „Siūlau modelį: monitoringo duomenų aptarimas – privalumai ir trūkumai. Trūkumas būtų sunkiai keičiama susiklosčiusi situacija, mažiausiai apsaugotos bendro naudojimo teritorijos.“

J.Kančienė (iš raštiško vertinimo): „Ilgi, nekoncentruoti, neteikiantys apibendrinimų ir išvadų pasisakymai primena sovietinių laikų mokslines ataskaitas. Rengėjai net nepateikė galimų gairių. Mes nežinome rengėjų problemų.“

V.Merkevičius (iš raštiško vertinimo): „Analizė pakankamai išsami, bet trūksta transporto analizės, Kauno savasties išryškinimo, probleminių vietų nurodymo. Siūlau ir toliau ruošiant siūlymus vadovautis analizuotų 29 miesto teritorinių dalių vertinimo metodologija.“

D.Šarakauskas (iš raštiško vertinimo): „Labai didelė klaida nagrinėti miestą atsietai nuo rajono-infrastruktūros. Sprendiniai gali būti grindžiami neteisingomis išvadomis. Neaiškus darbo vietų skaičius, įmonių skaičius (ir „Akropolis“, ir kioskas – prekybos įmonės). Nagrinėjimas galimas tik platesniame kontekste. Viskas turi būti orientuota į kokybės gerinimą, tankinimą, optimizavimą, identitetą.“

E.Barzdžiukas: Mes norėtume žinoti, kokia miesto politika – ar plėsti teritorijas, ar ne. Mums reikia, kad rengėjas suformuluotų klausimus, į kuriuos nori gauti atsakymą. Įdirbis jau padarytas. Siūlome susisteminti problemas ir jas pateikti. Laukiame pasiūlymų ir jų formos.

G.Šinkūnas: Ačiū visiems, kurie išsakė savo nuomonę. Medžiaga patalpinta SĮ „Kauno planas“ tinklalapyje. Kviečiu aktyviai dalyvauti.

 

Parengė Evaldas Barzdžiukas ir Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*