Gyvename vadinamos takiosios modernybės laikotarpiu, kai tikslas turėti yra tolygus tikslui būti. Vienur vartotojiškas gyvenimo tempas pasiekia zenitą „juodaisiais penktadieniais“, pas mus jis tampa modifikuota atmaina – „Jamam“ dienomis. Taip ir sukamasi nuolatiniu tempu, kai nėra laiko tikėjimui, atradimams, pasvarstymams; jei manysime, jog Zygmuntas Baumanas teisus, tai reikš, kad tarpstame puantilistiniame laike, kuris panašus „į iššvaistytų galimybių kapines: puantilistiniame universume vilčių labai aukšti ankstyvų mirčių, abortų ir persileidimų rodikliai.“
