“JIE NORI MANO VARDU PALAIDOTI LIETUVĄ” 0
Taip ką tik išleistoje dramaturgo ir prozininko Gedimino Jankaus dramoje “Kybartų aktai” sako Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Knyga bus pristatoma Istorinėje prezidentūroje Kaune.
Dramoje per pagrindinių herojų –prezidento Antano Smetonos ir buvusio pirmojo šalies ministro pirmininko Augustino Voldemaro dialogus atskleidžiami dramatiški 1940 m. birželio 15-osios įvykiai. Drama yra reikšminga istorinėje nacionalinėje dramaturgijoje dėl gvildenamų visuomeninių vertybių prasmės, praeities ir dabarties aktualijų sąsajų, istorijos rekonstrukcijos kūrybos erdvėje. Kūrinyje atskleidžiama daug iki šiol nutylimų aplinkybių, keliami lemtingo apsisprendimo, atsakomybės prieš tautą ir istoriją, herojaus ir visuomenės konflikto klausimai visuotinai reikšmingų įvykių kontekste. Istoriniai faktai ir duomenys kūrybiškai įsilieja į dramos dialogus.
„Gedimino Jankaus kūryboje (ne tik dramaturgijoje) nėra postmodernizmui patrauklaus liguistumo, nužmogėjimo, fiziologinio natūralizmo, realistinio vienpusiškumo. Net tragiškiausiomis akimirkomis jo personažai lieka suvokiantys savo vertę ir atsakomybę ne tik žmonėms, bet ir juose slypinčiai paslapčiai, neigiančiai mūsų laikinumą. Pjesės kompozicija nesaistoma įprastomis taisyklėmis, personažai laisvai pereina iš esamojo laiko erdvės į buvusiojo erdvę. Taip atveriama galimybė žiūrovui (skaitytojui), jau žinančiam, kas atsitiko tautoms, nustumtoms po tironų Stalino ir Hitlerio giljotina, suvokti tragedijos, prarijusios milijonus gyvybių, priežastis ir pasekmes. Gediminui Jankui pavyko atlaikyti didžiulį faktologijos slėgį ir sutelkto blogio braižomos Lietuvos likimą atskleisti nuolat klausiant ir įsiklausant į atsakymus – nejaugi Istorijos labirintuose ir aklavietėse yra vien teisieji ir neteisieji?“ - sako vienas pirmųjų pjesės skaitytojų ir vertintojų poetas Robertas Keturakis.
“Galbūt ši mano drama, paremta daugybe perskaitytų amžininkų liudijimų, memuarų, dokumentų, paskatins visuomenę atidžiau ir atsakingiau vertinti pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antanos Smetonos elgesį tragiškomis 1940 m. birželio dienomis, suabejoti dešimtmečiais brukamu niekinančiu, netgi karikatūrišku požiūriu į Antaną Smetoną. Jo apsisprendimas trauktis iš Lietuvos buvo nulemtas nenoro savo parašu palaidoti Lietuvos nepriklausomybę, ką buvo priversti padaryti tuometiniai Latvijos ir Estijos prezidentai, – sako knygos autorius Gediminas Jankus. – Viliuosi, kad keičiantis visuomenės požiūriui, pagarbiau vertinant pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento atminimą, A. Smetonos palaikai kada nors bus sugrąžinti į Lietuvą. Juk 1944 m. po tragiškos žūties jo palaikai Klyvlendo kapinėse buvo priglausti tik laikinai, iki Lietuva bus laisva. Toks metas jau atėjęs.”