Toks elgesys, kai architektūros paveldo objektus leidžiama sugriauti iki fasadinių sienų likučių, akivaizdžiai parodo Lietuvoje vis dar gajų fasadizmą. Šiuo atveju svarbi tik pastato išorė, perteikianti senąsias architektūros formas, o autentiškų konstrukcijų, vidinę struktūrą lemiančių perdangų bei sienų, medinių grindų ir kitų originalių medžiagų reikšmė architektūros paveldui vis dar neįsisąmoninta.