Labiausiai žavi visai ne įspūdinga jaunojo pianisto biografija ir net ne techniniai sugebėjimai, o jo meninė branda, nuoširdumas ir įtaigumas. Kiekviename kūrinyje L.Geniušas geba kurti dramą, muzikine kalba pasakodamas gilią ir filosofišką istoriją, išties savitą, ne skolintą iš kitų fortepijoninių pasaulio autoritetų. Jo atliekama muzika gyvena išskirtinį gyvenimą, neatitoldama nuo opusų kompozitorių ir epochos, kuomet jie buvo sukurti, idealų.
