2008 metai

Archyvas:

ALFREDAS ŠATAS: KANČIOS IKONOKLASTAS 2008-10-02

Retrospektyvi Alfredo Šato tapybos paroda „Kūryba man – mano gyvenimas“ turėjo tapti bene įdomiausia metų dailės parodų panoramoje. Nepaisant pasakytų pastabų, tai paroda menininko, įdėmiai stebinčio juodai baltą gyvenimo šachmatų lentą, kurioje jis pats -- ir karalius, ir pėstininkas.

RAIDĖS MENAS: TARP IŠNYKIMO, INTERPRETACIJŲ IR NERAŠTINGUMO 2008-10-06

Kada paskutinį kartą gavote ranka rašytą laišką su rūpestingai ant voko išvedžiotu adresu? Kaligrafiškai užrašytas sveikinimas, šriftų kompozicijos knygų viršeliuose, plakatuose, atvirukuose tapo retenybe. Elektroninės erdvės, regis, jau negrįžtamai pasiglemžė šį žmonijos fenomeną – rankraštį ir kaligrafijos (dailaus rašymo) meną.

A.MARTINAIČIUI ATMINTI. MŪSŲ UNTĖ 2008-10-10

Untės daugiasluoksnė pastorinė tapyba kažkuo priminė kaimiečio – artojo – darbą. Lyg šventas Izidorius jis metų metais arė savo tapybos dirvoną ir pakylėjo jį iki dvasios aukštumų. Dirbo užsidegęs ir tik jam vienam žinomu būdu dar kartą įrodydamas, jog menas yra stebuklas, o ne žaislas pirmam pasitaikiusiam snargliui.

SENAMIESTIS IR ĄŽUOLYNAS – PADIDINTO JAUTRUMO ZONA 2008-10-11

KAUET narių žvilgsniai smigo į naujus projektus senamiestyje ir Ąžuolyne: „Iki-Lituanikos“ kvartalo senamiestyje detalusis planas ir Ąžuolyno pakraštyje esančio sklypo Vydūno al. 2A detaliojo plano pasiūlymai nesulaukė ekspertų pritarimo ir buvo pasiųsti namo – tobulinimui.

A.VAITKŪNUI ATMINTI. 1990 - 1992 METŲ PROVERŽIAI 2008-10-19

Kai J.Gasiūnas pasiūlė Arūnui jungtis prie “Angies“, jis kaip visada abejojo, ar verta tapti grupės nariu, nes skeptiškai vertino kolektyvinius meno susibūrimus ir meno grupes. Vėliau apsisprendė ir sutiko, sakydamas, kad grupė jam bus kaip savęs išbandymo poligonas.

A.VAITKŪNUI ATMINTI. JIESTRAKIS. 2008-10-19

G.Dabrišiaus mama vis stebėdavosi: „Ką tas dailininkas ten tamsoje mato?“. Arūnas žavėjosi tvarto, „vištininko“ prieblandomis ir struktūromis. Dienos šviesoje, lauke, kai nelydavo, tapė lauko „virtuvukės“ ornamentuotus langus.

A.VAITKŪNUI ATMINTI. IŠ „ANGIEČIŲ“ GYVENIMO 2008-10-19

Arūnui rūpėjo, ką tapo Kampas. Jam patiko tie dideli formatai ir laisvė. Kartais jam atrodydavo, kad Kampo darbai šiek tiek paviršutiniški, mėgdavo lyginti juos su garsiai grojančia muzika, trimitais. Pats savo kūryboje ieškojo daugiasluoksniškumo ir gylio. Arūno intonacijose kartais pasijusdavo net savotiška konkurencija su Kampu.

PAKALTINAMA IR SU VILTIMI 2008-10-27

M.Kosinskaitės kūrinija ir jos personažų bendruomenė yra unikali, ryškiai individualizuota ir labai suinteresuota mūsų gyvenimu. Kol menininkės kūrybos byla nebaigta, skiriu jai kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišsukti iš pasirinkto kelio, nepasiduoti įtakoms.Tai yra kelias, kuris tarp tūkstančių kitų keliukų surandamas be reklamos radarų ar brangių navigacinių sistemų. Toks kelias surandamas pagal akustinį širdies balsą.

„POEZIJOS PAVASARIO“ ALMANACHAI: ĮVAIROVĖ AR JOS ILIUZIJA? 2008-10-28

Lengviausia prisidengti bet kokią mišrainę pateisinančiu postmodernizmu. Neva postmoderno chaose neįmanoma vienijanti perspektyva ar dialogas tarp skirtingų kalbėjimų. Ne, kaltas ne postmodernizmas su savo beribe eklektika. Kalta kūrybingo kritiško žvilgsnio, kuris nustatytų sąryšius tarp eklektikos dalių, stoka. Poezija labai įvairi. Ir tą įvairovę visu ryškumu turėtų parodyti būtent „Poezijos pavasaris“. Kol kas jis tarsi skirtas tik akliesiems ir daltonikams.

SKAMBI PRADŽIA – TIK DIDELIO DARBO PRADŽIA 2008-10-09

Kokias emocijas po puikiai M.Jatkauskaitės atlikto S.Prokofjevo fortepijoninio koncerto turėjo sukelti A.Raudonikio daina „Švelnumas“? Dvi koncerto dalys buvo skirtos dviems, radikaliai skirtingą muzikinį skonį turinčioms publikoms. Tačiau publika juk buvo viena. Ar neužteko laisvų vakarų atskirai ir deramai pristatyti V.Noreikos ir Kauno simfoninio orkestro kompaktinę plokštelę?