Gintas Žilys (režisierius) gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Šiauliuose, mokėsi J. Janonio vidurinėje mokykloje. 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktoriaus meistriškumo specialybę. 1971 m. baigė Aukštuosius režisūros kursus Maskvoje, kur režisūrą dėstė garsus rusų teatro menininkas A. Efrosas. Pirmuosius penkiolika spektaklių pastatė Vilniaus jaunimo teatre. Tarp jų ryškiausi: T. Williamso „Stiklinis žvėrynas (1969), A. Čechovo „Trys seserys” (1971), R. Rastausko „Lenktynių aitvaras” (1972), G. Kanovičiaus „Ugnis užantyje (1972), Š. Š. Toto “Vaikiškas veidrodis” (1973), A. Vampilovo “Provincijos anekdotai” (1975).
Kauno akademiniame dramos teatre jo pastatytas R.ir R. Šermanų miuziklas “Merė Popins” (1977) buvo apdovanotas tuometinėmis sąjungos ir respublikos kultūros ministerijų premijomis.
Vėliau savo veiklą susiejo su muzikine scena. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įkūnijo beveik visų žanrų muzikinius spektaklius, kurių žymesni: G. Goberniko muzikinė komedija “Meile nežaidžiama” (1978), W.A. Mozarto opera “Don Žuanas” (1980, su dirigentu, prof. S.Sondeckiu ir dailininku R.Gibavičium), R. Kangro roko opera “Šiaurės mergelė” (1983), G. Kuprevičiaus miuziklas “Aš tau siunčiu labų dienų” (1986) ir kitus.
1987 m. įkūrė Klaipėdos muzikinį teatrą. Vadovaudamas jam statė spektaklius, žymiausi A. Žigaitytės opera “Mažvydas”(dirigentas G. Rinkevičius), G. Donizetti opera “Varpelis”, G. Rossini opera “Italė Alžyre”, G.C. Menotti vienaveiksmės operos “Telefonas” ir “Mediumas”.
Nuo 1991 m. iki 2005 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovu. Dirbdamas Kaune tęsė ilgametes šio teatro tradicijas statyti visų muzikinių žanrų spektaklius, tačiau reikliai pertvarkė repertuarą, rinkdamasis pakankamai aukšto meninio lygio kūrinius. Išplėtojo tarptautinius kūrybinius ryšius su Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Lenkijos, Estijos menininkais-statytojais. Turiningo bendravimo išdava - teatro repertuarą praturtinę spektakliai, kuriuos režisavo, dirigavo, kūrė choreografiją, scenografiją ir kostiumus užsienio menininkai. 1996 m. ir 1997 m. režisierius bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių Opera, pastatė operas “Jūratė ir Kastytis”, “Marta”.
Nuo 2005 m. gegužės mėnesio - Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas.
Svarbiausi pastatymai
operos:
Ch.Gounod “Margarita” (1994, geriausias metų spektaklis Kaune – “Fortūnos” prizas),
K.V.Banaičio “Jūratė ir Kastytis” (1996),
F.Flotowo “Marta” (1997),
U.Giordano “Andrė Šenjė” (1999),
G.Verdi “Traviata” (1999),
G.Kuprevičiaus “Karalienė Bona” (2002, Kauno teatralų apdovanojimo “Fortūna” diplomas), Ch.Gounod “Romeo ir Džuljeta” (2003),
B.Dvariono opera "Dalia", skirta kompozitoriaus 100-osioms metinėms paminėti (2004),
G.Bizet "Karmen" (2005),
G. Rossini "Sevilijos kirpėjas" (2007)
operetės:
I.Kalmano “Silva” (1992),
J.Strausso “Šikšnosparnis” (1993), “Naktis Venecijoje” (2001) ir "Vienos kraujas" (2001),
P.Abrahamo “Viktorija” (1996),
J.Offenbacho “Orfėjas pragare” (1997),
F.Leharo “Grafas Liuksemburgas” (2002), "Linksmoji našlė" (2008)
I.Kalmano „Bajaderė“ (2004),
F.Loewe miuziklas ”Mano puikioji ledi” (1998),
opera vaikams „Nykštukas Nosis“ (2005),
1995 m. sutiektas humanitarinių mokslų docento vardas.
2002 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir teatro menui režisierius apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Tais pačiais metais įteiktas Fortūnos diplomas už G. Kuprevičiaus operos "Karalienė Bona" režisūrą.
2004 m. apdovanotas Estijos respublikos Baltosios žvaigždės ordinu už sėkmingą Kauno valstybinio muzikinio teatro dalyvavimą Kurressare „Opera days“ festivalyje, kuriame buvo parodytos dvi jo režisuotos operos G.Verdi „Traviata“ ir Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta“.
