Kuratorius K. Stanislawskis: „Lenkijos ir Lietuvos šiuolaikinis menas yra stiprus ir įdomus“ 3
Jeigu kada nors kilo mintis nors truputį susipažinti su šiuolaikiniu lenkų menu, tam yra puiki proga – Torunės šiuolaikinio meno centras „Laiko ženklai“ pirmą kartą užsienyje eksponuoja savo meno kolekciją ir šiam tikslui pasirinko Lietuvą, Kauną.
Torunės šiuolaikinio meno centras „Laiko ženklai“, įsikūręs 2004 metais, remiasi Europos, ypač Prancūzijos modeliais. Kaip teigia lenkų kuratorius Krzysztofas Stanislawskis, centro darbuotojai renka, perka ir saugo šiuolaikinio meno kūrinius, užsiima jų sklaida, formuodami regioninius šiuolaikinius meno centrus ir jų kolekcijas. Paroda, pavadinta taip pat, kaip ir pats Torunės šiuolaikinio meno centras, – „Laiko ženklai“ – pirmą kartą nuo 2002-ųjų metų (tais metais Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, vyko paroda „Po baltai raudona vėliava“, kurioje buvo eksponuota naujoji Lenkijos dailė) taip išsamiai pristato šiuolaikinį Lenkijos meną, o kartu ir kitų šalių kūrėjus. Taigi, žiūrovams ne tik pateikiami šiuolaikinio Lenkijos meno autoriai bei jų darbai, tačiau ir kiti šiandienio meno atstovai, kurie yra įdomūs patiems lenkams. Būtina pabrėžti dar vieną dalyką – eksponuojami ne tik patys naujausi darbai, tačiau ir sukurti kiek ankščiau – patys „seniausi“ gimė 7-ajame dešimtmetyje. Tokia kiek platesnio laiko perspektyva padės išsamiau susipažinti ir, svarbiausia, suprasti šiuolaikinį lenkų meną.
Paroda „Laiko ženklai“ pristatoma dviejose erdvėse. Didesnioji dalis eksponuojama Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, kita, jau žymiai mažesnė, „Meno parko“ galerijoje. Darbų skaičius nemažas, o juose vyraujančios temos svyruoja nuo moters kūno ir automobilio santykio iki Hermanno Nitscho akcijų bei kūriniuose dominuojančių meno sintezės (vok. Gesamtkunstwerk) atspindžių. Apie šią parodą kalbamės su jos kuratoriumi Krzysztofu Stanislawskiu.
Koks buvo pagrindinis siekis organizuojant šią parodą? Parodyti šiuolaikinį Lenkijos meną ar sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos menininkų santykius?
Iš tiesų, siekta ir to, ir to. Per pastaruosius 10–14 metų Lenkijos šiuolaikinio meno parodos Lietuvoje buvo surengtos tik keletą kartų. Tokia pati situacija ir Lenkijoje. Tokia padėtis tikrai netenkina, kadangi mes nedaug težinome apie šiuolaikinio meno procesus kaimyninėse šalyse. Manau, turime dirbti kartu ir dalytis idėjomis, ypač kultūros lauke.
Paroda „Laiko ženklai“ driekiasi per dvi erdves – M. Žilinsko galeriją ir „Meno parko“ galeriją. Kodėl buvo pasirinktos būtent jos ir kodėl paroda buvo surengta Kaune?
Šioji paroda yra skirta būtent šioms dviem erdvėms. Kodėl būtent joms? Todėl, kad jau kurį laiką bendradarbiauju su šiomis galerijomis – nuo 1990-ųjų metų su M. Žilinsko galerija, o nuo 2005-ųjų metų – su „Meno parku“. Per šį bendradarbiavimo laikotarpį itin stipriai koncentravomės į Lenkijos ir Lietuvos kultūrinio lauko idėjų mainus.
Parodoje pristatote nemažai menininkų. Kodėl būtent šie menininkai buvo atrinkti?
Visi menininkai ir kūriniai buvo pasirinkti iš Torunės šiuolaikinio meno centro kolekcijos, tačiau tai nebuvo paprastas darbas, kadangi kūrinių yra šimtai. Mano nuomone, tik kelios dešimtys iš gausybės kūrinių yra verti dėmesio ir būtent tokius darbus stengiausi atrinkti šiai parodai. Be jokios politinės, kritinės, filosofinės ar pseudofilosofinės idėjos. Buvo atrinkti kokybiški, atraktyvūs ir svarbūs meno darbai.
Parodoje nėra vienos pagrindinės gvildenamos temos – menininkų daug, jų kūriniai skirtingi, temos, apie kurias jie kalba, – taip pat. Kaip atrinkote šiuos skirtingus kūrinius, temas?
Toks parodos tipas vadinamas apžvalgine paroda – be vienos temos, stiliaus ar tendencijos. Tai tik grupė aukštos kokybės meno kūrinių, menininkų iš praeities ir dabarties, iš Lenkijos ir kitų šalių. Kaip kokteilis arba aperityvas prieš pagrindinį patiekalą. Turiu mintyse idėją surengti tikrai didelę Lenkijos meno parodą, kurioje dalyvautų apie 50 menininkų, apimančių įvairias temas, tendencijas.
Dalis galerijoje „Meno parkas“ vykstančios parodos yra skirta tik suaugusiųjų žiūrovų akims, dėl Natalios LL meno kūrinio „Natalia ist Sex“. Kaip manote, kokias naujas temas, idėjas šiuolaikiniame mene nuogas kūnas gali išreikšti?
Mano nuomone, šios menininkės kūrinys yra viena svarbiausių šios parodos dalių. Šis darbas buvo pasirinktas eksponuoti „Meno parke“ todėl, kad jau esu susipažinęs su galerijos auditorija: tai turintys geras šiuolaikinio meno patirtis lankytojai. „Natalia ist Sex“ yra dedikuotas labiausiai išsilavinusiai publikai, tokiai kaip galerijos „Meno parkas“. Prieš tai šis Natalios LL kūrinys buvo eksponuotas Čekijoje ir sukėlė nemažą skandalą.
Galbūt galite palyginti Lenkijos ir Lietuvos šiuolaikinio meno situaciją? Kokių panašumų ar skirtumų įžvelgiate?
Abiejų šalių šiuolaikinis menas yra stiprus ir įdomus. Esu įsitikinęs, kad dauguma jaunų ar vyresnių menininkų turi didelį potencialą ir talentą. Problema yra tai, kad nors mūsų meno lygmuo prilygsta europiniam, to niekas nežino. Kai kurie menininkai, tokie kaip Wilhelmas Sasnalis arba Miroslawas Balka, turi nemažą pasisekimą meno pasaulyje. Bet kaip dėl kitų? Niekaip. Nieko. Mūsų šalys nesugeba užtikrinti gerų karjeros galimybių menininkams. Nėra jokios strategijos šia linkme. Labai gaila, kadangi tiek Lenkija, tiek Lietuva gali pasiūlyti itin aukšto lygio meno kūrinių plačiajam pasauliui.
Manau, būdas tai pakeisti yra ryšių mezgimas, įvairių tarptautinių renginių organizavimas. Galbūt kartu taptume įdomūs Europai ir likusiam meno pasauliui. Galime pradėti nuo Lenkijos-Lietuvos ir Lietuvos-Lenkijos meno.