Architektūra

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Vytautas Janušaitis, Gintarė Čėsnaitė.                                                                                                          

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Audrys Karalius,  Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Aurimas Ramanauskas, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausioji specialistė  Rymantė Gudienė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Senamiesčio bendruomenės valdybos pirmininkas Edmundas Kolevaitis, Rotušės aikštės bendrijos nariai: Kęstutis Ignatavičius, Augustas Ramonas, Lietuvos archeologijos draugijos narys Algirdas Žalnierius, architektai Vladas Stauskas, Loreta Janušaitienė.

Posėdžio pirmininkas: Evaldas Barzdžiukas.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

1.  BRASTOS G. 24, KAUNE DETALUSIS PLANAS. UŽSAKOVAS - “YIT KAUSTA BŪSTAS”, PROJEKTUOJA - “YIT KAUSTA”.

V.Janušaitis:  Sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno m. istorinės dalies, vadinamos  senamiesčiu, vizualinės apsaugos pozonį.

Aukščių perkrytis sklype apie 7 metrus: nuo pakrantės lygio (alt. +20 m) iki Brastos gatvės (alt. +27 m). Daugiau kaip 90 proc. sklypo yra + 23…+25 m altitudėje, užliejamos teritorijos altitudė +27,20 m.

Žemės sklypo užstatymo tankumas – 27 proc.

Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 100 proc.

Apie 70 proc. teritorijos numatoma skirti daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybai, reglamentuojant atskiras skirtingo aukštingumo zonas. Šiaurinėje sklypo dalyje (arčiau Brastos gatvės) planuojamas pastatų aukštingumas iki 30 m (9 aukštai), taip pat dalis teritorijos numatyta pietrytinėje sklypo dalyje (prie upės). Likusioje gyvenamajai statybai skirtoje teritorijoje (pietinė sklypo dalis) numatyta iki 18-21 m (5-6 aukštai) pastatų statyba. Numatomas butų skaičius – apie 440 butai.

Gyvenamosios paskirties patalpų bendras plotas - apie 24 000 m².

Projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė 440 vnt.

Sklype esantys želdiniai – saugomi.

Šiaurinėje sklypo dalyje, prie Brastos gatvės, numatoma komercinės paskirties objektų statybos teritorija. Aukštingumas iki 30 m (9 aukštai). Komercinės paskirties patalpų bendras plotas – apie 5000 m². Projektuojamas automobilių stovėjimo vietų skaičius - 160 vnt.

Inžinerinės infrastruktūros teritorija - iš šiaurės, rytų ir vakarų pusės sklypus riboja esamas servitutas S3. Šioje teritorijoje projektuojamos iš rytų ir vakarų pusės D2 kategorijos pagalbinės gatvės,  skirtos aptarnauti projektuojamam kvartalui (numatomos dvi įvažos į teritoriją iš Brastos gatvės). Taip pat numatomos automobilių aikštelės palei naujai projektuojamas gatves sklypo ribose.

Automobilius statyti sklypo ribose numatoma dviem būdais – antžeminėse aikštelėse palei projektuojamą D2 kategorijos gatvę ir požeminėje automobilių saugykloje (apie 90  proc. automobilių). Planuojamuose sklypuose numatomas gaisrinių mašinų privažiavimas.

Žemės paskirtis nekeičiama. Pagal Architektų sąjungos parengtas sąlygas buvo surengtas konkursas, kuriame dalyvavo 10 kolektyvų. Turime konkurso rezultatus ir žiuri rekomendacijas, kaip įgyvendinti šį projektą. Siūloma atsižvelgti į silueto raišką ir poveikį panoramoms; patikslinti generalinio plano sprendinius ir artikuliuoti kiemų formavimą; akcentuoti krantines kaip bendrąsias miesto trasas; formuoti Brastos g. išklotinę; užtikrinti, kad požeminės aikštelės nebūtų užliejamos. Neužmirškime, kad sklypas patenka į upės apsaugos zoną.

Palyginus senajį teritorijos detalųjį planą su nauju: naikinama B3 teritorija, buvusi prie upės - infrastruktūrinėmis gatvėmis galima bus privažiuoti prie upės apsaugos juostos, kur numatyti dviračių takai. Nesikeičia nei žemės paskirtis, nei gatvės bei įvažos.

Detalųjį planą rengėme remdamiesi 1 ir 2 vietos konkurso nugalėtojų darbais.

D.Šarakauskas: Buvo konkursas, yra nugalėtojai - kodėl svarstome?

V.Janušaitis:  Sąlygose įrašyta, kad reikia apsvarstyti KAUET.

A.Karalius: Kodėl jūsų plane nematyti uosto, kuris numatytas sename detaliajame?

V.Janušaitis:   Jis yra atokiau.

G.Prikockis: Kur yra lietaus nuotekų kolektorius?

V.Janušaitis:   Prie Brastos gatvės.

R.Palys: Ar bus valomas lietaus vanduo?
 V.Janušaitis:   Tai privaloma.

E.Barzdžiukas: Jei kolektorius perkeliamas, tai ir išleidimas gali būti patrauktas - tai 100 m klausimas.

N.Blaževičienė: Koks krantinės pobūdis?

R.Palys: Bijau, kad į krantinę miestiečiai gali būti neįleidžiami.

G.Prikockis: Ar naikinate krantinės juostą, kuri buvo numatyta sename detaliajame?
 V.Janušaitis:   Bus rengiamas ir derinamas krantinės projektas. 

A.Steponavičius: Ar pačioje krantinėje bus viešųjų įstaigų?

V.Janušaitis:   Pagal reglamentą gyv. namuose iki 50 proc. gali būti komercinių patalpų, jei atsiras poreikis. Kadangi užliejama altitudė aukšta - 27,2,  ji nulems vietas viešosioms įstaigoms.

A.Karalius: Ar yra numatyta viešųjų erdvių?

V.Janušaitis:   Tam skirta 20 m apsaugos zona prie vandens.

E.Barzdžiukas: Kai rengėme ankstesnį šios teritorijos DP (detalųjį planą), užsakovas manė, kad visą  krantinę reikia įrengti vieningai. Ar yra poslinkių šiuo klausimu?

V.Janušaitis:   Šis sklypas – tik visumos fragmentas. Krantine turėtų rūpintis miestas. 

E.Barzdžiukas: Jūs – pionieriai ir turite duoti toną.

V.Janušaitis:   Krantinė bus sutvarkyta savo sklypo ribose.

E.Barzdžiukas: Takams tiesti turi būti numatyta vieninga politika. 

G.Prikockis:  1-osios vietos laimėtojų darbe numatyti du perspektyviniai pastatai. Kaip tai atsispindi jūsų DP?

V.Janušaitis:   Vienas jų yra sklypo ribose, kitas – už ribų. Manome, kad 50 proc. bus gyvenamoji paskirtis, 50 proc.  - komercinė. Statyba bus pradėta nuo kelių namų ir vyks etapais.

E.Barzdžiukas: Senajame DP yra servitutas – žalia juosta, kuri riboja skirtingus aukštingumus. Jūsų plane žalumos lieka labai mažai.

V.Janušaitis:   Žaliosios jungtys bus išsaugotos.

E.Barzdžiukas: Ar dėl užpylimo nesusiaurės upės vaga?

V.Janušaitis:   Ne.

E.Barzdžiukas: Labai sunku spręsti apie jūsų DP be gretimybių. Įdomu, ar pirmųjų vietų laimėtojai mato galimybių pagal šį detalųjį plėtoti savo idėjas?

V.Merkevičius: Aš vertinu DP kaip teisinį dokumentą. Su juo dirbti galima. Man neaiški tik komercinės paskirties prioritetinė funkcija.

L.Tuleikis: Manau, galimybių įgyvendinti mūsų sumanymą yra, nors šis DP mūsų pasiūlymo neatitinka.

E.Barzdžiukas: Kokie skirtumai tarp senojo ir naujojo detaliojo plano rodiklių?

V.Janušaitis:   Komercinei paskirčiai buvo skirta 53 proc., dabar – 13 proc.

Gyvenamajai paskirčiai buvo 36 proc., dabar – 72 proc.

Nei tankumas, nei užstatymo intensyvumas nepasikeitė.

G.Balčytis: Kas yra tos tamsios DP zonos?

V.Janušaitis: Tai numatoma statybos vieta, o geltonos - numatomos teritorijos. Statyti galima ir geltonoje  teritorijoje.

V.Kuliešius: Kokio atsakymo laukia užsakovas?

V.Janušaitis:   Pritarimo.

E.Barzdžiukas: Kokio aukščio numatomi komerciniai tūriai?

 V.Janušaitis:   9 aukštų.

V.Kuliešius: Tikriausiai žinote, kad DP galioja toks reglamento reikalavimas - erdvinis, tūrinis pastatų vaizdavimas. Nieko tokio mes nematome.

R.Palys: Abiejuose darbuose skirtingi pakrantės sprendiniai. Nesuprantu, kaip detaliajame galima tai suderinti.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Manau, būtų nekorektiška pasisakyti, nes esu dalyvis ir prizininkas. Mano manymu,  mūsų darbo ir detaliojo plano užstatymo zonos beveik atitinka, bet aukštingumas - ne. Siūlyčiau nužymėti servitutu bendriesiems miesto interesams skirtą zoną palei upę, gali būti privalomas viešųjų patalpų poreikio užtikrinimas prie viešųjų erdvių.

N.Blaževičienė: Pateikta grafinė medžiaga nepakankama, nėra užsakovo apsisprendimo, lemiančio planuojamos teritorijos, ištrauktos iš bendro konteksto,  raidos aspektų. Nelabai pritarčiau komerciniam akcentui. Manau, kad konkurso dalyvių, giliai išstudijavusių  problematiką, pasisakymai patys vertingiausi.

S.Juškys: Nepritariu valakiniam, statmenam gatvei užstatymo pobūdžiui. Manau, kad pakrantei reikėtų suteikti krantinės statusą. Visų miestų teritorijos prie upių turi privažiuojamas pakrantes (ne transporto magistrales), o ne praeinamas iš kiemų. Turėtų atsirasti nors 3 juostų gatvė, kaip Vilniuje, prie Nacionalinio muziejaus. Nereikėtų servituto, ir zona būtų įteisinta.

O dabar nėra tikrumo, kad pakrantė netaps gyvenamųjų namų kiemais.

DP nepritariu.

A.Karalius: “Kaustos” valdomas kvartalas yra centrinėje miesto dalyje, ant upės kranto, priešais senamiestį - tai svarbi Kauno viešojo intereso zona. Detaliojo plano trūkumai ir pastabos:

1. Nepateikta autorių koncepcija - nepasirinktas autorių kolektyvas.

2. Nepateiktas kvartalo tūrinis - erdvinis pastatų išdėstymas. Stinga miesto centrui būdingos užstatymo minties.

3. Sunaikintos viešosios erdvės. Jos nepažymėtos kaip servitutai.

4. Kranto užstatyme nenumatyta viešosios ir komercinės paskirties užstatymo ruožo. Be šio prioriteto viešoji krantinė bus neįmanoma.

5. Krantinė turi būti vieša gatvė su viešo komercinio užstatymo prioritetu - pažymėta kaip viešasis servitutas.

6. Turi būti išsaugotas ir parodytas viešas uostas ir viešoji edvė su viešomis įstaigomis greta jo.

V.Kuliešius: Pateiktas DP yra ne visos apimties - trūksta erdvinio-tūrinio statinių vaizdo. Mano nuomone, tankumo ir intensyvumo rodikliai per dideli, žalieji plotai per maži, nors ankstesnysis ir buvo suderintas. Siūlau svarstyti tik tada, kai projektas bus pateiktas  visos apimties.

V.Merkevičius: Manau, reikėtų rengti DP pagal pasirinktą pasiūlymą. Svarstyti būtina panaudojant   esamą maketą.

Pastabos: Manau, reikia reglamentuoti pakrantės zonoje vykdomą veiklą, kuri užtikrintų bendrąją miesto viešąją erdvę. Neaiški komercinė zona prie Brastos gatvės - ar čia vyraus 51 proc. komercija.

Buvo puikių pasiūlymų, kaip krantines padaryti gyvybingas - užsakovas turėtų stengtis jas humanizuoti.

R.Palys: Pasigendu kvartalinio mąstymo, pakrantės estetika daugiau kurortiška. Pasigendu pačios struktūros, per didelis bendras aukštis. Iš to išplaukia uždarų, jaukių erdvių stoka. Vienoda pastatų estetika sukuria ištisinės sienos įspūdį, ji slėgs trapią senamiesčio panoramą. Nesukurta bendra viešos krantinės su gatve, krautuvėmis, kavinėmis zona. Nėra normalios aikštės prie prieplaukos. Labai manieringas pakrantės sprendimas.

Nepritariu ir nematau konkurso autorių indėlio.

A.Ramanauskas: Didžiausias trūkumas - krantinės, ryšio su upe nesprendimas. Tai įdomiausia vieta. Paliekamos pievos, kaimas - kaip bus, taip. Užstatymas galėtų ryžtingiau prieiti prie upės. Gali būti tankesnis, būdingesnis miesto centrui.

G.Prikockis: Abejonių kelia pasirinktas mėginimas suklijuoti du darbus. Pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl projektuotojo, paskui rengti DP. Naujame DP sumažėjo želdynų plotas. Naujam DP numatyti atstumai nuo gyvenamųjų namų iki želdynų kelia abejonių, nes yra didelis aukščių skirtumas, o plane – jo visai nematyti. Pritariu dėl juridinio krantinės statuso - turi atsirasti servitutas. Nėra krantinės susikirtimo su gatvėmis mazgų. Žaliasis plyšelis kairėje per siauras, aukštasis pastatas turi būti komercinės paskirties. 

A.Steponavičius: Nepritariu dėl šių priežasčių:

         -   Taikomas “lietuviško “ planavimo principas, kai privačios posesijos nusileidžia iki vandens, čia nepriimtinas.

-          Reikia laikytis visų įvykusių konkursų (dirbtuvių) pagrindinių idėjų, kur upę nuo kvartalo skiria viešo naudojimo krantinė.

-          Siūlyti savivaldybei į kontraktą įtraukti ir krantinės įrengimą su upės laivavimo įranga.

-          Užstatymo panorama neturi sudaryti ištisinės sienos vaizdo.

D.Šarakauskas: Tai autoriaus darbas ir atlikti jį turi autorius. DP turi būti parengtas pagal laureato darbą. Nenuoseklu ir neetiška DP svarstyti atsietai nuo konkurso.

Pakrantės statusas turi būti aiškiai nurodytas. Panaikinti pobūdį yra klaida. Jei juodai pažymėtos dėmės nieko nereiškia, tai ir želdynų žymėjimas nieko nereiškia. Rekomenduočiau savivaldybei įrašyti į sąlygas nurodymą dėl viešųjų erdvių išlaikymo - suformuoti draugišką viešąją erdvę.

L.Tuleikis: Kaip asmuo, projektiniais ryšiais susietas su svarstomu objektu, susilaikau nuo nuomonės pareiškimo.

E.Barzdžiukas: Gal dar kas norėtų pasisakyti?

V.Stauskas: Nepritariu darbo metodikai - nekonstruktyvu pateikti tik išpjautą sklypelį. 

R.Gudienė: Naujas DP turi būti rengiamas tokios pat apimties kaip senasis, o ne viena maža dalele. Dėl senojo detaliojo teko daug kovoti, teks ir toliau.

E.Barzdžiukas: Iš tiesų Rymantė teisi - turi būti rengiamas visos teritorijos naujas DP. Dabar  Urbanistikos skyrius prisiėmė atsakomybę derinti pavienius sklypus - koks tada gali būti bendras sutvarkymas ir bendras kodas.

Manau, nuomonė buvo išsakyta gana vieninga ir geranoriška. Mes rekomenduojame pasirinkti konkretų projektuotoją ir uždavinius spręsti konkrečiai. Šiandien nematėme nei maketo, nei vizualizacijų, nei vaizdų iš apžvalgos taškų, nei krantinės pjūvio. Todėl pritarti DP negalime.

V.Janušaitis: DP gali rengti bet kas. Už sklypo ribų niekada niekas nerodoma. Tokios didelės pakrantės vieni pastatyti tikrai nepajėgsime. Tokais bendras miesto krantines turi valdyti miestas.

E.Barzdžiukas: DP jūs turite pateikti užstatymo idėją, ne tik nestatybinę zoną.

A.Steponavičius: Naujame teritorijų planavimo įstatymo apmate kaip tik rašoma apie sprendinius platesniu mastu - jums būtų pravartu susipažinti. Pritariu nuomonei, kad reikia kreiptis į Urbanistikos skyrių ir prašyti, kad peržiūrėtų bendrųjų miesto viešųjų erdvių statusą, nes čia ypač svarbi vieta - Brastos krantinė. Jei nėra kitų nuomonių, rašykime kreipimąsi.

NUTARIMAS

1. Pateiktam projektui BRASTOS G. 24, KAUNE DETALUSIS PLANAS  (UŽSAKOVAS - “YIT KAUSTA BŪSTAS”, PROJEKTUOJA - “YIT KAUSTA”) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstyti dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pateiktas pastabas:

1.1. Krantinė turi būti viešoji gatvė su viešo komercinio užstatymo prioritetu - pažymėta kaip viešasis servitutas. Rekomenduojame savivaldybei peržiūrėti bendrųjų miesto viešųjų erdvių statusą, nes Brastos krantinė - ypač svarbi miestui vieta (7 ekspertai).

1.2. Nenuoseklu ir neetiška DP svarstyti atsietai nuo konkurso. Pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl projektuotojo, paskui rengti DP (5 ekspertai).

 1.3. Pristatymui trūksta maketo, vizualizacijų, vaizdų iš apžvalgos taškų, krantinės pjūvio (4 ekspertai).

1.4.  Kranto užstatyme nenumatytas viešosios ir komercinės paskirties užstatymo ruožas. Be šio prioriteto viešoji krantinė bus neįmanoma (3 ekspertai).

 1.5. Turi būti išsaugotas ir parodytas viešas uostas ir viešoji edvė su viešomis įstaigomis greta jo (3 ekspertai).

1.6. Visų miestų teritorijos prie upių turi privažiuojamas pakrantes. Krantinėje turėtų atsirasti gatvė (3 ekspertai).

1.7.  Naujame DP sumažėjo  žalieji plotai (2 ekspertai).

1.8.  Užstatymo panorama neturi sudaryti ištisinės sienos vaizdo (2 ekspertai).

1.9. Tankumo ir intensyvumo rodikliai per dideli (2 ekspertai).

1.10. Buvo puikių pasiūlymų, kaip krantines padaryti gyvybingas, - užsakovas turėtų stengtis jas humanizuoti (2 ekspertai).

1.11. Jei kolektorius perkeliamas, tai ir išleidimas gali būti patrauktas (2 ekspertai).

1.12. Pasigendu kvartalinio mąstymo, pačios struktūros, per didelis bendras aukštis. Iš to išplaukia uždarų, jaukių erdvių stoka (R.Palys).

1.13. Atstumai nuo gyvenamųjų namų iki želdynų kelia abejonių, nes yra didelis aukščių skirtumas; nėra krantinės susikirtimo su gatvėmis mazgų;  žaliasis plyšelis kairėje per siauras (G.Prikockis).

2. KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS VIZIJOS URBANISTINIO  KONKURSO PROGRAMOS METMENŲ APTARIMAS. SĄLYGAS RENGIA L.JANUŠAITIENĖ.

E.Barzdžiukas: Perskaitysiu ankstesnio Rotušės aikštės konkurso svarstymo nutarimą:

1.1. Konkursas rengiamas laiku ir naudingas (7 ekspertai).

1.2. Transporto klausimas labai svarbus - reikia rasti būdą, kaip jį koordinuoti (4 ekspertai).

1.3. Sterilizuojant aplinką baisu sunaikinti jau esamą gyvenimą (4 ekspertai).

1.4.Rengiant konkursą būtinas profesionalų ir visuomenės bei bendruomenių bendradarbiavimas (3 ekspertai).

1.5. Reikia tvarkyti esamus želdinius ir juos papildyti, o ne naikinti (3 ekspertai).

1.6.  Siūlome akcentuoti universalumą, įvairovę  ir  laisvę (3 ekspertai).

1.7. Po BP turėtų sekti senamiesčio spec. planas, kuriame būtų kompleksiškai sprendžiamos senamiesčio problemos. Tik po to tikslinga rengti konkursą (2 ekspertai).

1.8. Preferencija - naudojimas ir potyriai (2 ekspertai).

1.9. Svarbiausia -  kasdieniai ir šventiniai scenarijai (2 ekspertai).

1.10. Neteisinga būtų stengtis viską išspręsti vienu etapu. Joks konkursas neišspręs visų problemų, todėl siūlau spręsti tai, kas aktualu mums (J.Minkevičius).

1.11. Manau, reikia konceptualiai nustatyti aikštės erdvę ir dangą (R.Palys).

A.Karalius: Norėčiau sužinoti, koks pasirinktas kelias.

L.Janušaitienė: Tai galėtų būti provokacija. Galimi du keliai: globalus, sujungiant bendruomenių analizes su spec. planu, ir idėjinis.

E.Barzdžiukas: Kokia vizija ir siekiamybė?

L.Tuleikis: Kurie klausimai tau kelia abejonių?

L.Janušaitienė: Manau, kad dėmesį reikia sutelkti kiek įmanoma arčiau aikštės. Į priedus įtraukti tik tą istorinę medžiagą, kuri liečia aikštę tiesiogiai. Reikėtų pradėti nuo pavadinimo.

A.Karalius: Reikia nuspręsti, ką mes norime pasiekti. Konkursai, kurie bandė spręsti viską, nepavyko. Tai  neįmanoma, nes per didelė apimtis. Pagrindinis uždavinys šiandien - išsiaiškinti konkurso tikslą.

L.Janušaitienė: Tai Rotušės aikštės sprendiniai, ir tie, kurie daro jai įtaką. Siekiai:

1. Aikštės, kaip pagrindinės reprezentacinės ir kasdienės bendrosios erdvės, atskleidimas, išryškinimas (t.y., kokią aikštę norime matyti kasdien, švenčių metu).

2. Ryšio su senamiesčiu, santaka, krantinėmis sustiprinimas, aikštės kultūrinės, paveldo aplinkos atskleidimas.

3. Ar skatinti tik vietinį verslą, turizmą, visuomeninę funkciją., kultūros įstaigų plėtrą, ir/ar sugrąžinti gyventojus į senamiestį taip pat.

Svarbu apsispręsti - bus vienas turas ar du.

Sudėtis:

1. Aiškinamasis raštas, atskleidžiantis koncepcijos idėją; pasirinktų sprendinių pagrindimas, paaiškinimas.

2. Rotušės aikštės planas M 1:100/1:200 kartu su pastatais aplink aikštę:

-  nužymėti esamas, veikiančias, istorines įvažas, siūlomas alternatyvias;

- skirtingomis spalvomis nužymėti pastatų funkcines grupes (komerciniai, biurai, gyvenamieji, kultūros visuomeniniai, kulto);

- transporto judėjimo aikštės zonoje apribojimo, statymo ir/ ar eliminavimo pasiūlymai.  Artimiausių kvartalų aplink aikštę aptarnavimas, pasiekiamumas (gyventojai, biurai, kavinės, kultūros įstaigos):

- mažosios formos – išdėstymo idėja, stilistinė koncepcija;

- apšvietimo idėja (aikštė, aplinkiniai pastatai, kasdienė ir šventinė apšvietimo sistema);

- želdinių, skulptūrų sutvarkymo (šalinti ar/ir pertvarkyti) idėja;

- aikštės panaudojimo išryškinimas.

Kasdienė funkcija:

- sezoninės lauko kavinės, trumpalaikiai paviljonai – tik konkrečių švenčių metu, turgaus zona, jei tokia galima; koncertų zona (siūlytina įrangos vieta), tualetai, bankomatai ir pan. Galima pateiktas funkcijas atmesti, keisti kitomis, jei to reikia.

 Reprezentacinė:

- skulptūros, fontanai, želdiniai, jei tai reikalinga, reklaminės nuorodos miesto svečiams, Kalėdų eglės vieta, sutuoktuvių automobilių vieta ir kt.;

-  anga visame aikštės plote pagal detaliojo plano (žemės sklypo) ribas.

Pateikti idėją (retrospektyvinę ar modernią poziciją), vadovaujantis istorine meždiaga, fotografine ikonografija, įvertinant esamus  pokyčius bei Laisvės al. TP projekto naujus sprendinius („konkės“ bėgių trasa, paviršiaus pažeminimas 15 cm). Pasiūlyti dangos principinį tipą, zonavimą (aikštė, pravažiavimas/-ai, šaligatvio išskyrimas, autentiško paviršiaus atodangos, esamos aikštės altitudės pažeminimas, jei to reikia), atkreipti dėmesį į Katedros šventoriaus kaimynystę bei aikštę formuojančius esamus kelius.

Pastaba: pirminis paviršius – žemiau 1,0 m lygio, XIX a. paviršius – tarpukaris, sovietmetis beveik nepakito, Laisvės alėjos naujas paviršius TP - žemiau 15 cm.

3.Transporto (automobilių, dviračių), pėsčiųjų judėjimo schema M 1:500/1000, nurodant esamą galimybę statyti automobilius ir/ar naujas automobilių aikštelių zonas (požeminiai, antžeminiai garažai/aikštelės, daugiaaukščiai garažai) senamiesčio teritorijoje ir prieigose.

Viešojo transporto panaudojimas ir/ar “park/drive” sistema.

4. Aikštės su prieigomis vizualizacija iš charakteringų taškų.

5. Planšetų skaičius.

E.Barzdžiukas: Manau, kad prieduose turėtų būti:

1. istorinė ir ikonografinė medžiaga;
2. esama būklė - aplinkinių pastatų funkcija, transportas, esamos dangos ir želdiniai.

A.Žalnierius: Asmeniškai stebėjau archeologinius tyrimus 1972-1973 m. - ėjau paskui ekskavatorių. Jei aikštės paviršius bus žeminamas, archeologiniai tyrimai bus būtini. Jei nebus, - tik tose vietose, kur bus tiesiami nauji tinklai. Šiaurinėje aikštės pusėje išlikę XVII-XVIII a. pamatai.

E.Barzdžiukas: Jei bus sprendžiamas transportas, reikia schemos su naujamiesčiu M 1: 2000.

L.Janušaitienė: Turėtų būti pateikta Rotušės aikštė su aplinkiniais kvartalais.

E.Barzdžiukas: Reziumuoju - ikonografija, situacija mieste, Rotušės ryšiai su miestu.

L.Janušaitienė: Ir transporto judėjimo schema.

G.Prikockis: Sąlygose turėtų būti nurodyta, ko siekia miestas. Konkursui reikia konkretumo, iškeliant miesto tikslus.

R.Miliukštis: Ar bus pateikta informacija apie požeminių tinklų keitimą?

L.Janušaitienė: Savaime suprantama.

R.Miliukštis: Kur baigiasi Rotušės aikštės prieigos?

L.Janušaitienė: Tai lemtingas klausimas - parodysiu plane. Apima teritoriją per vieną kvartalą aplink aikštę - Raguvos, A.Jakšto gatvėmis. Turi atsispindėti įvažiuojamieji ir išvažiuojamieji keliukai.

 PASISAKYMAI

N.Blaževičienė: Manau, kad konkurso tikslas turėtų būti nustatyti minimalius ir maksimalius siekius bei raidos tendencijas. Konkurso sąlygos - esamos padėties fikasvimas bei teigiamų ir neigiamų aspektų apibrėžimas. Konkurso dalyvio priedermė - visa tai įvertinti ir teikti siūlymus, neribojant savo fantazijos Rotušės aikštės ribose.

S.Juškys: Svarbiausia išsiaiškinti,  kas turi būti sprendžiama. Siūlau  spręsti aikštės dangų, funkcijų bei transporto uždavinius, nepamirštant želdinių.

Manau, konkurso dalyviai turėtų pasiūlyti savo koncepciją.

A.Karalius: Svarbiausia - išgryninti esamos būklės trūkumus ir privalumus. Tuomet įvardyti lūkesčius, tikslus ir suformuluoti uždavinius. Kolektyvinis konkurso sąlygų redagavimas yra beprasmis.

V.Kuliešius: Svarbu pasirinkti prioritetus - kokias problemas spręsti pirmiausia, o ne globaliai. Problemas spręsti Rotušės aikštės ribose. Miestą ir jo nuotaiką kuria žmonės, kodėl aikštės atraktyvumas ir gyvumas- prioritetas. Tam reikia pasiūlyti scenarijų su jo architektūrine kalba. 

J.Merkevičius: Svarbiausia - įvardyti Rotušės aikštės problemas, konkurso tikslus ir uždavinius, o sprendimo būdus (scenarijus)  palikti konkursantams.

Apimtis: pagrindinis brėžinys privalomas, kiti brėžiniai,  schemos, vaizdai, iliustruojantys idėją (scenarijų), - laisvi. Konkursas turėtų būti labiau idėjinis, be suvaržymų. Žinoma, istorinė medžiaga prieduose turi būti,

G.Prikockis: Konkurso tikslas - sukelti disksiją, bet ją galima sukelti ir prieš konkursą. Kol kas nėra nei tikslų, nei uždavinių. Manau, mašinų statymas aikštėje galėtų būti užduotimi. Mano supratimu, tikslus turėtų nusakyti meras. Įrengus dangas, pasirodys, kad reikia  rozečių ir t.t. Kaip integruoti konkę? Atsakymą turėtų duoti meras su senamiesčio magistru.

Manau, šis konkursas neurbanistinis - čia kalbama apie scenarijus ir dizainą. Turėtų būti pateiktos funkcinės zonos.

A.Ramanauskas: Svarbūs du momentai: dangų planas, kas labiausiai matoma vizualiai, ir funkcinis-erdvinis zonavimas. Manau, tokios apimties turėtų užtekti. Detalės turėtų būti tolesnio etapo klausimas.

A.Steponavičius: Miesto gyvenimas vyksta ir vyks. Viskas keičiasi. Į klausimą, ką daryti, turėtų atsakyti bendruomenės.

Tik jos žino, ko trūksta. Manau, supaprastinkim uždavinį iki minimumo. Turi būti akcentuojamas aikštės universalumas, zonos efemerinės, konfliktai išryškinti.

Vizija:

- Centrinė miesto agora, lengvai pasiekiama, universaliai įrengta, pritaikyta numatytoms ir nenumatytoms funkcijoms;

- nė viena funkcija nedominuoja;

- įranga (dangos, želdiniai, šviestuvai, menai) pritaikyta šiandienos poreikiams. Ne tik arkliams ir traktoriams, bet ir pobūvių damoms, kavalieriams, etc.;

- statiniai lengvai surenkami, modernaus dizaino, tualetai stacionarūs arba požeminiai.

Galimos (jau kultivuojamos ir menamos) funkcijos:

- Rotušėje: reprezentaciniai svečiai, apdovanojimai, santuokos, kiti;

- vizualinėje – akustinėje zonoje: koncertai, filmai, mados, cirkas, sporto pristatymai;

- prekybos zonoje: kasdienė ir periodinė prekyba, mugės, bukinistai, blusų turgus, ūkininkai, balandžiai, meno mugės…

- poilsio – rekreacinėje zonoje: poilsis, stalo atrakcijos, čiuožykla, Kalėdos, Velykos, vaikai;

- servo zona: automobiliai, dviračiai, tualetai, sandėliai, bausmių vieta, tribūna.

Konkurso pavadinimas – Rotušės aikštės pritaikymas šiuolaikiniams viešiesiems poreikiams.

Sudėtis: vizija, galimos funkcijos, sprendiniai. Reikia apsiriboti aikšte ir nespręsti BP problemų.

D.Šarakauskas: Reikia iškelti uždavinius, nustatyti problemas, apsispręsti, ko siekiame - aplinkos sutvarkymo ar ko kito. Reikia pasiūlyti aikštės scenarijų.

Gal tai galėtų būti ne konkursas, o pleneras - diskusija. Gal kelios grupės žaibo konkurse, vedamos bendruomenių? Kažin ar tai rinkodaros konkursas?

L.Tuleikis: Tai turi būti idėjų konkursas, todėl reikalavimai dalyviams turi būti labai riboti. Tai ne urbanistinis, o tik aikštės erdvės konkursas, sprendžiantis dangų ir funkcinio zonavimo uždavinius. Reikalauti ne kiekybės, o kokybės. Darbas turi tapti pretekstu  visuomenės diskusijoms.

K.Ignatavičius: Malonu, kad diskusija vyksta. Mes parašėme aikštės regeneravimo scenarijų. Nuo paskutinės rekonstrukcijos 1972 m. scenarijus pasikeitė - ideologija, infrastruktūra, gyvenimas, transportas. Reikia naujo vyksmo su scenografija. Iškilo grindinio problema: aikštėje negalime rengti kamerinių koncertų dėl garso, kurį kelia grindiniu važiuojančios mašinos. Todėl prašome sudaryti sąlygas vyksmui. Pvz., galėtų vykti istorinis suolininkų teismas - vaidinimas. Trukdžiai kyla dėl judėjimo ir dangos. Reikia architektūrinės aplinkos - aikštės vizijos. Matyt, konkurso sąlygos turėtų būti laisvesnės.

V.Stauskas: Noriu padėkoti senamiesčio ir Rotušės aikštės bendruomenėms, ir Loretai už pasiryžimą rengti sąlygas.

G.Prikockis: Iš Kęstučio išgirdau, kad svarbu raiškiau pažymėti santakos buvimą šalia. Gal galėtų atsirasti garbės sargybos ar pan.

E.Kolevaitis: Konkrečios užduoties nėra - yra tik bendros tendencijos. Manau, reikia įvairių scenarijų versijų. Pirmiausia tai turėtų būti aiškus scenarijus su estetiniu vaizdu ir transporto sprendiniais. Pagal startegiją kultūros ir verslo aikštė - užduotis kitoms savivaldybės institucijoms.

R.Miliukštis: Svarstome apie tai, kas turi būti išsaugota. Reikia apsispręsti, kam rengiamas konkursas - ar diskusijai, ar ligoms gydyti, ar regeneravimui, ar socialinėms problemoms spręsti. Reikėtų apsiriboti aikštės kontūru.

R.Gudienė: Reikėtų aikštę tiesiog perrengti - palikti ją monumentalią, per daug nedetalizuoti - juk tai pagrindinė miesto aikštė. Tegu kitos organizacijos išduoda sąlygas.

L.Janušaitienė: Aš rėmiausi bendruomenių poreikiais. Manau, kad svarbus principinis transporto judėjimas.

E.Barzdžiukas: Praėjusį kartą meras sakė, kad šio konkurso įgyvendinimas - tolima perspektyva, dabar lėšų nėra.

N.Blaževičienė: Manau, reikia apsispręsti, kas aikštėje yra gerai, kas blogai, ir duoti konkurso dalyviams laisvę.

R.Miliukštis: Svarbiausia - transportas, dangos, laikini paviljonai.

E.Barzdžiukas: Ačiū visiems už aktyvų dalyvavimą.

NUTARIMAS

2. Apsvarstę KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS VIZIJOS URBANISTINIO  KONKURSO PROGRAMOS METMENIS  (SĄLYGAS RENGIA L.JANUŠAITIENĖ), ekspertai tolimesniame darbe siūlo atsižvelgti į pastabas:

2.1. Konkursiniai darbai turi tapti pretekstu visuomenės diskusijoms.

2.2. Problemas spręsti Rotušės aikštės ribose.

2.3.  Konkurso tikslas - siūlyti įvairius scenarijus su jų architektūrine kalba.

2.4. Tai turi būti idėjų konkursas, todėl reikalavimai dalyviams turi būti labai riboti.

2.5. Svarbiausia - įvardyti Rotušės aikštės problemas, konkurso tikslus ir uždavinius, o sprendimo būdus (scenarijus)  palikti konkursantams.

2.6. Manau, supaprastinkim uždavinį iki minimumo. Turi būti akcentuojamas aikštės universalumas, zonos efemerinės, konfliktai išryškinti.

2.7. Konkurso pavadinimas galėtų būti – Rotušės aikštės pritaikymas šiuolaikiniams viešiesiems poreikiams.

Evaldas Barzdžiukas

Jūratė Merkevičienė