DISKUSIJOS -- PAKELIUI Į MOKSLO IR VERSLO SLĖNĮ „SANTAKA“ 4
Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba visą posėdį paskyrė jai nebūdingam darbui: jau įvykusio architektūrinio konkurso “Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka" finalininkų darbų aptarimui. Objekto užsakovas – Kauno technologijos universitetas.
Recenzentai: Jonas Audėjaitis ir Laurynas Byla.
Posėdžiui vadovavo Linas Tuleikis.
L.Tuleikis: Tokio pobūdžio klausimą svarstome pirmą kartą. Užsakovas, nepasitaręs su mumis, įtraukė į konkurso sąlygas teiginį, kad penkis geriausius konkurso darbus aptars ekspertų taryba. Prašau norinčius šiuo klausimu pasisakyti dabar, nes paskui bus netikslinga prie to grįžti. Ar kas nors prieštarauja šio klausimo svarstymui? Jei tokių nėra, prašau vykstant aptarimui daugiau šiuo klausimu nediskutuoti.
Pacituosiu ištrauką iš konkurso sąlygų: “11.67. Prieš atplėšdama vokus su devizų šifrais, Komisija, Dalyviams nedalyvaujant, įvertina visus projektus, kurie atitinka Sąlygose išdėstytus reikalavimus, ir sudaro projektų eilę Komisijos suteiktų įvertinimų mažėjimo tvarka. Penki iš šių projektų, nepažeidžiant konfidencialumo principo, teikiami svarstyti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (toliau – KAUET), kuri atrenka tris projektus, labiausiai atitinkančius bendrą miesto viziją.”
Todėl siūlau nesigilinti į suplanavimą, o sutelkti dėmesį būtent į tai, ar atitinka miesto viziją.
SUTARTINIS KODAVIMAS
Svarstant projektus, kad nereikėtų pasisakantiems skaityti ilgų kodų, projektai buvo vadinami trumpais numeriais nuo 1 iki 6, kurių reikšmė tokia:
1 – projektas, devizu 752414
2 – projektas, devizu 300150
3 – projektas, devizu 122222
4 – projektas, devizu 245862
5 – projektas, devizu 746737
6 – projektas, devizu 000060
Projektus pristatys recenzentai: urbanistiniu aspektu - Laurynas Byla, architektūriniu - Jonas Audėjaitis. KTU studentų miestelio plėtros urbanistines idėjas pristatys Kęstutis Zaleckis. Dabar prašau pasisakyti KTU atstovus - apie konkurso idėjas, apie tai, ko laukiama iš ekspertų. Prašau neužmiršti transporto problemų.
K.Zaleckis: Sovietmečiu sukurta miestelio plėtros vizija nebuvo iki galo įgyvendinta. Dabar vėl kyla poreikis plėtoti KTU -- akademinis miestelis tampa kūnu.
Buvo suformuotos 3 alternatyvos:
Palikti viską, kaip yra, nieko nekeičiant;
Nukreipti transportą aplink, statant charakteringą pastatą, priklausantį ir KTU, ir miestui;
Iškelti Zoologijos sodą, tačiau tai atrodo utopija.
Išvados:
Dalis KTU pastatų išliks centre;
Reikėtų pabaigti KTU miestelio kompoziciją, statant pastatą – ženklą;
Būtų pozityvu pagrindinę studentų miestelio gatvę paversti pėsčiųjų gatve;
Reikėtų baigti formuoti miestelio visumą, atsiradus tinkamo lygio pastatui;
Kompleksą sudaro įvairių laikotarpių pastatai: tarpukariu statytas (dabar) Chemijos fakultetas, sovietinių laikų pastatai - Statybos, Elektrotechnikos fakultetai.
Dabar projektuojamas tūris turėtų atspindėti šiuolaikinę architektūrą, tapti ženklu. Studijos teiginiais buvo pasinaudota renkant vietą ir rengiant sąlygas.
L.Byla: Esama teritorija, jos santykis su miesto plėtros vizijomis.
Miesto bendrajame plane (toliau BP) ši teritorija užima gana svarbią vietą, kadangi joje numatoma Studentų g. jungtis su K.Baršausko gatve, o aukštybinių pastatų specialusis planas leidžia statyti aukštus pastatus. Iš šešių konkurso darbų net trys niekaip neatsižvelgė į miesto bendrojo plano sprendiniuose numatomą gatvių jungtį.
Planuojama teritorija yra KTU miestelyje, prie judrios K.Baršausko gatvės. Tai KTU miestelio (kurio skirtingus pastatus projektavo V.Landsbergis-Žemkalnis, Vytautas Dičius, Danutė Petkelienė) „priekinis fasadas“. Į šią teritoriją jau gal prieš 30 m. buvo planuojama perkelti KTU centrinius rūmus, ir šiuo metu neaišku, kaip formuoti naują mokslo ir verslo centro užstatymą: ar reikia atsižvelgti į galimus centrinius rūmus, ar ši idėja jau palaidota.
Konkurso sąlygos šio klausimo nemini. D.Petkelienės suprojektuotas KTU Dizaino fakultetas buvo planuojamas kaip urbanistinio komplekso dalis, atsižvelgiant į čia numatomus KTU centrinius rūmus. Numatomam mokslo ir verslo centrui turbūt ir tektų pagrindinis reprezentacinis KTU miestelio urbanistinį kompleksą užbaigiančio ir pradedančio pastato vaidmuo.
Šalia teritorijos esanti degalinė su dujų pylimo stotele turėtų būti tik laikinas statinys šioje teritorijoje, nepretenduojantis atlikti reprezentacinio urbanistinio KTU komplekso vaidmens. Drauge degalinė dėl savo apsaugos zonos šiuo metu stipriai riboja galimus projektinius sprendinius.
Prie konkurso sąlygų buvo pridėtas detalusis planas, tačiau jo sprendiniai dėl planuojamos teritorijos yra gana formalūs ir neatitinka šios vietos poreikių. Jie tik konstatuoja esamą urbanistinę situaciją, nesiūlydami jokių sprendinių.
Urbanistinis darbų vertinimas
Konkursui pateiktų projektų tikslas – koncepcija atsižvelgiant į bendrą miesto erdvę. Šiuo aspektu ir buvo vertinama. Darbai buvo įvertinti pagal šiuos kriterijus:
Urbanistinis integravimas į miesto struktūrą – daugiausia dėmesio skiriama miesto bendrojo plano sprendiniams;
Urbanistinis integravimas į KTU miestelio struktūrą – kaip atsižvelgiama į šio komplekso vientisumą;
Sklypo suplanavimo racionalumas – teritorijos išnaudojimas statiniams, viešosioms erdvėms, automobilių aikštelėms.
Papildomi balai.
Darbus galima suskirstyti į keletą grupių. Pirmos dvi grupės – pasiūlymai, atsižvelgiantys į miesto BP sprendinius, ir pasiūlymai, kurie juos ignoruoja, t. y. nenumato svarbios Studentų g. jungties su K.Baršausko gatve, nenurodo jokių motyvų, kodėl taip elgiamasi. Šią jungtį galima įžiūrėti ir pateikto DP sprendiniuose, nors ji ten ir nėra detalizuojama. Trečiame darbe netgi siūlomas užstatymas virš šios gatvės. Šiuo atveju kompleksinių BP sprendinių ignoravimas konkursiniuose pasiūlymuose vertinamas neigiamai iš urbanistinės pusės, kadangi nėra nagrinėjami jokie alternatyvūs variantai.
Rengiant miesto BP sprendinius buvo nagrinėjama alternatyvi trasa Radvilėnų plentu, tačiau BP sprendiniuose Studentų g. jungtis su K.Baršausko g. vis dėlto buvo numatyta.
Kitos dvi grupės būtų tų darbų, kuriuose vadovaujamasi DP sprendiniais, ir darbų, kuriuose siūlomi savo teritorijos užstatymo sprendiniai. Šiuo atveju negalima darbų vertinti vienareikšmiškai teigiamai ar neigiamai pagal tai, ar jie paiso DP sprendinių ar ne, kadangi detaliajame plane optimalaus teritorijos panaudojimo varianto nėra.
Reikalavimas numatyti antžemines automobilių stovėjimo aikšteles buvo nurodytas konkurso sąlygose, tačiau toks sprendimas visiškai netinka šiai vietai. Pirmajame darbe šis reikalavimas visiškai įvykdytas, ir aiškiai matyti, kuo tai baigėsi. Sukuriamas priemiesčio prekybos centro vaizdas su „parkingo laukais”. Teigiamai galima būtų vertinti tuos, kurie planuoja ne vieno aukšto antžeminį garažą.
Automobilių statymo problemos buvo gana skaudžios visiems darbams. 1 ir 6 darbai visiškai išsprendė automobilių aikštelių užduotį, kiti dalį vietų automobiliams suprojektavo sklype ir nurodė, kad likusi dalis bus statoma Studentų g. Tačiau jau šiandien ten nėra vietos automobiliams statyti. Todėl aikšteles reikėtų numatyti planuojamo sklypo ribose, o vieno aukšto antžeminis garažas tam tikrai nėra tinkamas.
Vertinant sklypo užstatymo racionalumą, geresni tie projektai, kuriuose siūlomas kompaktiškas užstatymas, daugiau vietos paliekant viešoms erdvėms. Toks užstatymas labiau priklauso nuo pasirinktos architektūrinės koncepcijos, tačiau, atsižvelgiant į aukštybinių pastatų specialųjį planą, čia galima statyti tokį pastatą. Vis dėlto šioje vietoje KTU miestelio urbanistiniam kompleksui reikalingas architektūrinis akcentas.
Projekto uždavinys – konceptualiai atsižvelgti į bendrą miesto erdvę, tačiau nė vienas konkursui pateiktas projektas nepasiūlo teritorijos, kaip miesto dalies, platesnės urbanistinės analizės.
IŠVADOS
Įvertinus konkurso projektus pagal urbanistinius kriterijus, geriausiai įvertintas 6 projektas devizu 000060 ir 2 projektas devizu 300150.
4 projektas devizu 245862 pagal bendrus kriterijus įvertintas taip pat, kaip ir šie du, tačiau jame stinga dėmesio miesto BP sprendiniams.
Darbai 1 devizu 752414 ir 3 devizu 122222 vertinami panašiai, tačiau 3 darbas parengtas ne pagal miesto BP sprendinius.
Prasčiausiai pagal visus kriterijus įvertintas 5 darbas devizu 746737.
J.Audėjaitis: Bendros pastabos pateiktiems vertinti projektams. Visi pateikti projektai neatitinka daugiau ar mažiau sąlygų. Planai pateikiami tik kaip schemos arba visai nepateikiami, nes neužtenka vien nurodyti vidaus erdvių išdėstymą, atsižvelgiant į jų funkcijas bei paskirtį. O tokios sąlygos, kaip apželdinimas, pastato ir teritorijos apšvietimas, projektų autorių visai ignoruotos.
Kadangi medžiaga schematizuota ir joje neatsižvelgiama į normatyvinius reikalavimus, pateiktus projektus reikėtų vertinti tik kaip architektūrines idėjas, kurios dar toli nuo realaus projekto. Vykstant projektavimo darbams kai kurie pateikti sprendimai tikrai turės kisti. Apžvelgęs darbus, dėl juose esančios medžiagos trūkumo ar neatitikimų konkurso reikalavimams siūlau apskritai nesvarstyti ir nevertinti 3 ir 5 darbo.
L.Tuleikis: Mes tik kviestiniai svečiai prie puotos stalo. Siūlau dirbti tik mums pasiūlytuose rėmuose - nagrinėti pastato santykį su aplinka. Ir nesiimti misijos spręsti, kurie darbai atitinka programą, kurie ne.
Žiuri jau atrinko darbus ir prasijojo, ko nesvarstyti, todėl aš prieštarauju recenzento norui uždrausti ekspertams pasisakyti apie kurį nors darbą. Mes tik galime arba padėti komisijai apsispręsti, arba nepadėti. Svarstykime visus pateiktus darbus. Mūsų tikslas -- tik apginti miesto interesą.
J.Audėjaitis: Projektas 6. Erdvės formavimas. Surasta tinkama pastato vieta K.Baršausko ir Studentų gatvių atžvilgiu: pakankamai atitraukta nuo K.Baršausko g., sukuriant jaukią erdvę, kurioje pastatas būtų pabrėžtas žaliame plote, ir paliekant galimybę pratęsti Studentų gatvę, sujungiant studentų miestelį su K.Baršausko gatve arba bent paliekant vizualinį ryšį. Pastato atitraukimas nuo K.Baršausko gatvėje stovinčių gyvenamųjų namų leidžia pastatui nesijungti su jais ir tapti reikšmingesniam jų atžvilgiu.
Pastato idėja. Projektuojamas kubas - lyg technologijų ir mokslo pasaulio ženklas. Kaip teigia autoriai, tai -- tarsi milžiniškas bičių avilys didžiulėje pievoje. Kubas įstatytas į įgilinimą, tačiau neliečia jo sienų. Įgilinimo apačios altitudė sutampa su požeminio garažo altitude, todėl patekimas į pastatą projektuojamas tiesiai iš garažo bei -- ilgu pandusu šiaurės vakarų pusėje. Pandusas - kaip amfiteatras studentiškiems renginiams.
Lakoniškas kubas vykusiai papildytas kompoziciniu (daugiau dekoratyviu nei funkciniu) elementu – didžiuliu stogeliu virš durų ar lyg pilies pakeliamuoju tiltu, „išplėštu“ iš fasado ir pakeltu į horizontalią padėtį ketvirto aukšto grindų altitudės lygyje amfiteatro ir K.Baršausko g. fasaduose.
Susidaro „persmeigto“ pastato įvaizdis. Ši detalė vykusiai užbaigia architektūrinę pastato kompoziciją ir susisieja su amfiteatro pradžioje vertikaliai pastatyta stela. Erdvinė kompozicija rafinuota, tarsi kokio paslaptingo technologinio prietaiso detalė.
Stiklinis peršviečiamas kubas su horizontaliomis 30 cm gylio žaliuzėmis vakare, šviečiant pastatui iš vidaus, tikrai atrodytų patraukliai. Tačiau balta žaliuzių spalva dieną gali būti aitri dėl kontrasto su tamsia stiklo plokštuma. Bet tai jau tolimesnio projektavimo klausimas.
Autoriai teigia, kad jų projektuojamas pastatas neturi suardyti ženklu tapusios KTU studentų miestelio pievos, todėl prie pastato projektuoja tik 60 vietų automobilių aikštelę ir nenumato jokio apželdinimo, išskyrus veją. Manau, jog ši nuostata neteisinga kalbant apie sklypo dalį prie degalinės. Nes šie du erdvei įtakingi, visai priešingos funkcijos, tūrio ir reikšmės objektai negali „kalbėtis“ tarpusavyje žalios vejos fone. Teisingiau būtų juos atskirti želdiniais.
Funkcija. Projektuojamo pastato funkcinė schema aiški ir teisingai atsako į visas konkurso iškeltas sąlygas: cokoliniame aukšte projektuojama transformuojama 440 vietų konferencijų salė, o pirmajame - devintajame aukštuose numatyti du asimetriniai patalpų blokai jungiami bendrųjų patalpų. Didesnis blokas – atviros prieigos mokslinių laboratorijų centras, o mažesnis – verslo ir inovacijų centras.
Projektas įdomus ir gali būti siūlomas teikti realiam projektavimui.
Projektas 3. Erdvės formavimas. Pastatas projektuojamas Studentų g. ašyje ir vienoje užstatymo linijoje su K.Baršausko g. gyvenamaisiais namais siekiant, kaip teigia autoriai, kad jis taptų studentų miestelio vartais ir naujų technologijų bei inovacijų ženklu. Toks erdvės formavimas nėra vykęs, o iškeltas uždavinys nepasiektas. Tai puikiai iliustruoja pateiktos pastato vizualizacijos montažai fotonuotraukose.
Taip į erdvę įkomponuotas pastatas labiau asocijuojasi ne su vartais, bet su siena ar nepraeinama užtvara ir prieštarauja studentų miestelio laisvam pastatų komponavimui. O bendra užstatymo linija su K.Baršausko g. gyvenamaisiais pastatais projektuojamą pastatą verčia tapti prastos kokybės pastatų dalimi.
Pastato idėja. Stiklo siena, perskrosta kiaurymės, tarsi „akis“ į mokslą ar ertmė į naujas technologines galimybes, skamba patraukliai. Tačiau žodžius įkūnyti architektūrine forma nėra taip paprasta. Neįtikina ir skulptūrinė realizacija: nesurastos kiaurymės proporcijos (ypač pietinio fasado plokštumoje), nemotyvuotas pirmųjų dviejų aukštų fasadų raiškos išskyrimas kita spalva ir piešiniu, „panardinant“ į jį kiaurymės (pagrindinio fasado kompozicinio elemento) apačią.
Šiauriniame fasade kiaurymės proporcijos su fasado plokštuma turėtų būti kitokios, nes pjūvyje aiškiai matome piltuvo formą, tačiau kiaurymė čia tokia pat, kaip ir pietiniame fasade. Matyt, autoriai dar nenusprendė, į kurią pusę turi būti atsukta jų pagrindinė kompozicinė detalė.
Fasadai vizualizacijose nebaigti, nes projekto aprašyme kalbama apie dvigubus fasadus ir apie jų privalumus (apsauga nuo saulės, ventiliacija ir garso izoliavimas), o dvigubo fasado estetiniai kompoziciniai privalumai nepanaudoti. Dvigubo fasado konstrukcijų grafika ar tik stiklo atspindys su tinkamai parinkta plastiška kiauryme - galimai tinkamas būdas šiam uždaviniui spręsti.
Nesuprantama trečiojo aukšto grindų lygyje raudono „bėgančio“ teksto juosta. Ji turėtų būti dar vienu aktyviu pastato elementu, jei juostų visą pastatą, o jei būtų tik taip, kaip parodyta vizualizacijoje, būtų iš esmės neteisinga.
Negalėčiau sutikti ir su primityviu KTU logotipo įkomponavimu pagrindiniame fasade.
Autoriai siūlo prie pastato šiaurinės pusės esančią automobilių aikštelę uždengti stogu ir jį apželdinti, tikintis, kad ši plokštuma bus patraukli studentiškiems renginiams. Tačiau studentų miestelis turi tiek patrauklios ir natūralios žalios vejos, kad nuo vėjo neapsaugotoje terasoje, apribotoje turėklais, studentai ar jų svečiai tikrai nesijaus jaukiai.
Tinkamai įkomponuota ne tokia didelė virš garažo pakelta plokštuma, sauganti susirinkusius nuo lietaus ir sniego, gal ir galėtų papildyti šią architektūrinę kompoziciją.
Funkcija. Šiame projekte nepateikti pastato planai, todėl aptarti projektuojamo pastato funkcijos negalime. Iš pateikto pastato pjūvio suprantame, kad kiaurymė atskiria dvi pagrindines funkcijas: mokslinių laboratorijų centrą bei verslo ir inovacijų centrą. Tai yra logiška, tačiau siūlymas 400 vietų transformuojamą konferencijų salę įrengti dešimtame aukšte – akivaizdi klaida.
Pastabų šiam projektui tikrai daug ir jos reikšmingos. Jis labiausiai nebaigtas ir neatsako į sąlygose iškeltus reikalavimus.
Projektas 5. Bendros pastabos dėl projekto grafinės medžiagos. Projektas pateiktas neprofesionaliai – perskaityti informaciją sudėtinga, ji netiksli arba pateikiama klaidinamai.
Erdvės formavimas. Uždaroma Studentų gatvė ir neaptariama žalioji zona prie K.Baršausko g. Dominantė projektuojama neišnagrinėjus vizualinio ryšio su visu studentų miesteliu ir su K.Baršausko g.
Pastato idėja. Trijų pastatų dinamiška kompozicija užbaigia studentų miestelio urbanistinį kompleksą. Kiekvienas pastatas skirtingos apdailos stiklas, surūdijęs metalas ir betonas.
Funkcija. Dvi pagrindinės funkcijos - verslo ir inovacijų centras bei mokslinių laboratorijų centras nepagrįstai dėstomas trijuose pastatuose. Transformuojama konferencijų salė neatitinka iškeltų reikalavimų. Įėjimai į pastatus neatspindi autorių numatytos pastatų grupės orientacijos.
Projektas 1. Erdvės formavimas. Dviejų tūrių pastatas esamoje erdvėje komponuojamas teisingai. Ekraninė siena uždaro studentų miestelio erdvę, o tūrio laipsniškas aukštėjimas nuo K.Baršausko g. ir atsitraukimas nuo jos užstatymo perimetro gerai įkomponuoja projektuojamą tūrį į erdvę. Studentų g. ir jos erdvės tąsa į K.Baršausko g. pusę taip pat teigiamas šio projekto bruožas.
Automobilių aikštelės iš trijų pastato pusių ir visu pastato perimetru projektuojama apželdinimo juosta atrodo neapgalvotai. Gal būtų galima pasvarstyti apie aikštelių erdvės suskaidymą želdynų grupe, kad nesusidarytų tvirtovę apgulusių automobilių įvaizdis. Taip pat neįdomus ir monotoniškas perimetrinis teritorijos apželdinimas medžiais.
Pastato idėja. Pastato idėja – knygos. Tiesioginis įvaizdžio įkūnijimas nėra pats teisingiausias būdas, tačiau autoriams sekasi atrasti tam tikrų įdomių tūrio detalių. Visuma neįtikina – užsižaista detalėmis.
Funkcija. Projektuojamo pastato funkcija – logiška: žemutinė keturių aukštų pastato dalis – Verslo ir inovacijų centras su konferencijų patalpomis ir Mokslinių laboratorijų centras aukštuminėje dalyje. Galimybė patekti į pastatą iš studentų miestelio per lieptelį tiesiai į antrą aukštą ir iš automobilių aikštelės į pirmą -- tikrai tenkins visus darbuotojų ir lankytojų srautus. Abejonių kelia tik viena zona - konferencijų salė.
Projektas įdomus, ši idėja gali būti plėtojama, pastebėti trūkumai ar pasiūlymai gali būti įvertinti vykstant tolimesniems projektavimo darbams.
Projektas 4. Erdvės formavimas. Savarankiško ir skulptūriško pastato idėja esamoje teritorijoje – teisinga. Tūris atitrauktas nuo K.Baršausko g., gerai įkomponuotas erdvėje ir plane: trikampė pastato forma puikiai dera su šalia esančiu fakultetu, o K.Baršausko g. užstatymas tiesiogiai neveikia didesnio ir dinamiško tūrio. Gaila, kad Studentų g. nepratęsta ir nesujungta su K.Baršausko g.
Šalia pastato formuojamas slėnis – susirinkimų ir renginių vieta - rami, taktiška ir teisingai orientuota. Taigi projektuojamas pastatas gerai įkomponuotas į kontekstą, ir šis erdvės sutvarkymas gali būti toliau plėtojamas. Dviejose vietose projektuojamos automobilių aikštelės per mažos – 160 vietų, todėl aiškinamajame rašte paminėtas požeminis garažas būtų būtinas.
Pastato idėja. Ekologinių problemų sprendimas architektūroje autoriams padiktavo pastato idėją. Šiandien tai ir madinga, ir būtina spręsti. Trikampis besisukantis ženkliukas „der griune Punkt“ – plano idėja ir, žinoma, komplekso pavadinimas „Žalias biuras“ bei deklaruojami visi su šios dienos ekologijos samprata susiję šūkiai. Bet tos ekologijos tik tiek ir yra projekte.
Patraukliai atrodo pastato pagrindinės zonos: dvi pagrindinės funkcinės patalpų grupės projektuojamos viename pastate, o atskiriamas tik konferencijų pastatas. Tokiu būdu gerai sprendžiami (nesikerta) slėnio lankytojų, darbuotojų srautai. Pravažiuojantiems ar pėstiesiems numatomas kompleksas būtų suvokiamas tik kaip vienas besisukančios skulptūrinės formos aukštuminis pastatas. Kaip „skulptūra“, pastatas galėtų būti ir geresnių proporcijų (aukščio ir pločio santykis) ir gal jo sukimasis šiek tiek per didelis. Taigi pati pastato forma dar nėra ištobulinta.
Funkcija. Komplekso funkcinis zonavimas teisingas. Jį sudaro trys dalys: įgilintas slėnis su amfiteatru, dviejų aukštų konferencijų pastatas, įgilintas į žemę per vieną aukštą, ir devynių aukštų laboratorijų ir biurų pastatas. Aukštuminio pastato planinė schema – perimetru dėstomos patalpos su per visą pastato aukštį suprojektuota erdve – šerdimi. Toks sprendimas gal ir patrauklus, bet pagal pastato paskirtį prabangus. Gal tik verslo ir inovacijų centro patalpas būtų galima projektuoti ne viršutiniuose pastato aukštuose, bet pirmame - ketvirtame. Vykusiai suprojektuotas „slėnis“ su amfiteatru.
Pateiktas projektas yra patrauklus ir gali būti toliau plėtojamas.
L.Tuleikis: Kurie projektai, jūsų nuomone, turėtų būti toliau plėtojami?
J.Audėjaitis: 4 ir 6.
PASISAKYMAI
A.Karalius: Jei nėra požymių, negalima nustatyti vertės. Trūksta informacijos:
* nepateikta KTU miestelio urbanistinė situacija (galiojantys dokumentai) ir urbanistiniai raidos dokumentai (problemos, analizė, pasiūlymai);
* nepateikta informacija apie kontekstą;
* nepateikta motyvacija ir teritorijos plėtros perspektyva (funkcinė erdvinė);
* projektuose stinga informacijos, ypač kalbant apie santykį su kontekstu.
Todėl projektų vertinti bendrajame miesto kontekste neįmanoma. Projektus galima vertinti tik dizaino požiūriu. Siūlau nesiimti vertinti projektų, kurių informacija pateikta nekorektiškai, todėl išvengti klaidų vertinant neįmanoma.
E.Barzdžiukas: Matyt, konkurso rengimui įtakos turėjo finansai. Išskirčiau 6 darbą: tūris kompaktiškas, neužkerta kelio K.Baršausko gatvės išklotinės formavimui. Jei ateityje nebeliks degalinės, šis pastatas plačiąją prasme lems K.Baršausko gatvės užstatymą. Pritariu jo plėtrai su pastabomis:
* tūris (aukštingumas) per menkas K.Baršausko gatvės išklotinėje;
* žaliuzių panaudojimas fasaduose diskutuotinas;
* netinkama įvažos į teritoriją vieta prie degalinės;
* turėtų būti pateikta bendra K.Baršausko gatvės išklotinė;
* pasigendu estetinio ryšio su esamais pastatais;
* būtina paisyti BP sprendinių.
Kiti darbai, kuriuose siūloma tūrį skaidyti, mažiau įtikinami.
R.Rabačius: Studentų gatvė yra numatyta bendrajame plane, bet tai nėra įstatymas. Gal būt geriau ji taptų pėsčiųjų gatve. Prašau išsakyti savo nuomones ir šiuo klausimu.
R.Miliukštis: Siūlyčiau projektuojant pabendrauti su Vytautu Dičiumi.
N.Blaževičienė: Atsižvelgiant į tai, kad nėra akivaizdžių vertinimo kriterijų, pateiktuose darbuose trūksta perspektyvinio požiūrio, konteksto įvertinimo, galima tik preliminariai įvardyti potencialius projekto autorius: projektai 2, 6, 4.
Idėjine prasme 4 ir 6 darbai yra panašūs. Manau, kad Studentų gatvė neturėtų tapti tranzitine, geriau eismą nukreipti aplinkkeliu. 4 darbe abejonių kelia jo santykis su kontekstu. Manau, jog 2 darbas pats priimtiniausias. Jis ne toks išskirtinis, bet sukuria darnią visumą su aplinkiniu užstatymu.
J.Bučas: Atmetu kaltinimą dėl bendrojo plano. Visame pasaulyje yra du studentų miestelių tipai - atviras ir uždaras. Nerealu šiandien taikytis prie sovietmečio vertybių. Svarbiausia - aikštė, gazonas ir ženklas. Kitoje gatvės pusėje buvo stadionas, kuriuo naudojosi studentai, dabar jo nebėra. Išskirtinis gazonas išliko. Manau, kad projektuojamas pastatas turi užvaldyti šią erdvę ir būti kompaktiškas. Lakoniškas, raiškios, minimalistinės modernios architektūros statinys įprasmintų ne tik miestelio įvaizdį, bet visą erdvę, atsiveriančią iš K.Baršausko gatvės. Tai 6 projektas.
4 darbas -- taip pat raiškus dinamiškas simbolis, užvaldantis vizualią erdvę.
1 darbas būtų priimtinas, jei būtų suvaldyta formų sangrūda.
Manau, kad 2 darbo siūlomos idėjos netinka, nes ši vieta - miestelio pradžia ir pabaiga, visi fasadai turėtų būti vienareikšmiai. 2 darbą vertinu neigiamai.
Išvada: priimtiniausi darbai 6, 4, 1.
L.Janušaitienė: Pritariu A.Karaliaus nuomonei dėl didelės ekspertų atsakomybės tuo atveju, jei būtų neįsigilinta į esmę. Trūksta bendros KTU plėtros vizijos, konteksto K.Baršausko gatvės atžvilgiu. Manau, kad universitetas turėtų būti sąlyginai uždaras darinys, pagrindinė gatvė - uždaro pobūdžio, o ne tranzitinė. Eismas galėtų būti paleistas po gatve.
Vertindama, jog būsimas užstatymas yra netoli esamo universiteto pastato, kurio architektūra išreikšta ypač įmantriomis formomis, kaip teigiamus išskirčiau tik tuos sprendinius, kurie kuriami kaip koncentruota forma ar vertikalė. Toks sumanymas kur kas geriau dera prie esamo konteksto urbanistine prasme.
Likusieji darbai savo “išsklaidytu” planu sklype tik konkuruoja su esamu užstatymu, todėl, atsižvelgdama į santykį su esamu universiteto pastatu, pagal formą ir stilių išskirčiau:
* 6 darbą: lakoniška forma, modernus stilius, intriguojantis sprendimas nukasti žemės lygį ir atverti rūsio altitudę į šviesą.
* 4 darbas:“persukta” vertikalė, koncentruotas, vertikalus tūris (galėtų būti aukštesnis, pagerėtų jo proporcija), pakankamai moderni architektūra.
* 3 darbas: pastatas su”skyle”, lakoniškas tūris, įdomi intriguojanti detalė - “skylė”, kaip įsimintinas universiteto ženklas. Neigiamai vertinčiau automobilių stoginės sprendimą, kaip agresyviai dominuojantį aplinkoje.
Siūlyčiau plėtoti 6 darbą (4, 3).
V.Kuliešius: Siūlau toliau plėtoti šiuos darbus: 2, 4, 3.
2 darbe kontekstuali architektūra gerai dera KTU miestelio aplinkoje. Erdvės humaniškos, demokratiškos, jaukios. Kontekstualiausias ir labiausiai plėtotinas projektas.
4 darbe kompozicija plastiška, įdomus tūris ir jo ryšys su aplinka. Dinamiškas pastatas suteiktų žaismingumo.
3 darbe pastatas įdomus kaip ženklas.
1 darbe siūlomas tūris asocijuojasi su Utenos biblioteka. Bet kompozicija per daug sudėtinga, neįtikinanti.
5 darbas silpniausias, nes nesuvaldyta chaotiška kompozicija.
6 darbas asocijuojasi su K.Lupeikio projektuota prokuratūra Vilniuje. Šioje terpėje siūlomas tūris nekontekstualus, tiesmukas.
J.Minkevičius: Pastatas projektuojamas labai atsakingoje vietoje. Svarbiausia šiuo atveju - idėja. Idėja turi atspindėti tautos gyvastį, veržlumą ir kūrybiškumą. Architektūra turėtų būti avangardinė, pastatas ženklus, nemanau, kad reikėtų taikytis prie V.Dičiaus projektuotų fakultetų.
2 darbas paperka kontekstualumu, tačiau geriausiai vertinu 4 projektą, nes jis savitas ir išraiškingas, 6 darbas - perdėm racionalus, nuvalkiotas, nieko neišreiškiantis.
A.Miškinis: Manau, kad universiteto miestelis turėtų būti uždaras. Gaila, kad projektuojamo pastato vieta nepagrįsta nei urbanistiškai, nei funkciškai. Nėra medžiagos, kuri leistų aptarinėti pastato sąveiką su aplinka, galima kalbėti tik apie patį pastatą. Be to, labai skiriasi pateiktų darbų medžiaga.
Pirmenybę atiduočiau 4 darbo architektūrai, jos technologiškam įvaizdžiui. Po jo lygiaverčiai 2 ir 6 darbai.
R.Palys: Prieš vertinant darbus reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:
* kokia Studentų gatvės perspektyva, jos erdvės funkcijos;
* kur studentų miestelio pradžia (vartai);
* ar K.Baršausko gatvės užstatymas bus formuojamas atsietai nuo KTU miestelio;
* kokia V.Dičiaus kurtų statinių įtaka ir traktavimas.
Manau, kad 1 darbe nepavyko komponavimas. 3 darbas turi veržlumo, erdviškai atšoka nuo komplekso, tai pastatas, kaip uola. 5 - chaotiškos formos, aštrios dinamikos.
Galima būtų plėtoti ir 2 darbą dėl kontekstualumo ir akademinės estetikos. Be to, esama sąšaukų su V.Dičiaus kurtais statiniais. Tačiau geriausias 4 darbas - jis lyg juda erdvėje, nebijo vėjo. 6 darbas žavi savo technine kalba. Geriausias 4 darbas (2, 6).
G.Prikockis: Siūlau plėtoti šiuos projektus: 6, 4, 2.
L.Tuleikis: Perskaitysiu kolegos Vlado Stausko nuomonę, kurią jis paliko prieš posėdį peržiūrėjęs projektus: “Siūlau plėtoti 5 variantą, nes geras santykis su gretimo pastato įstrižainių kontekstu būtų ženklus K.Baršausko gatvėje. Neblogas ir 6 variantas - paperka brutalumu ir minimalizmu.”
L.Tuleikis: Matau 3 lygiaverčius darbus: 3,4,6, nes šiuose darbuose siūlomas aiškus tūris, galintis sutvarkyti erdvę. Šioje vietoje ypač svarbus tūrio santykis su aplinka.
3 darbe abejonių kelia keista terasa ir pastato pritraukimas prie Studentų g. -- tai gali užkirsti kelią sankryžos atsiradimui. Gerai, kad tūris ilgas ir siauras (gelbsti gatvės užstatymą), sėkmingas tūtos simbolio panaudojimas gali sukurti “vartų” įvaizdį. Jis, nepaisant tų smulkių klaidų, ko gero, tinkamiausias.
4 darbe užkoduotas sukimasis, nors ir tinkamas modernaus mokslo centro įvaizdžiui, bet sukelia chaosą ir taip urbanistiškai triukšmingoje vietoje. Tūris įsodintas labai tvirtai, kuriama graži prieigų erdvė.
6 darbo privalumas - aiški orientacija. Kelia asociacijas su prokuratūros pastatu Vilniuje. Bet prokuratūros tūris aplinką sėkmingai suvaldo, o čia – ne. Platokas pastato aukštas neleis veiksmingai naudotis natūralia dienos šviesa.
Sunku iš karto apibendrinti nuomones. Atrodo, kad daugiausia ekspertų pasisakė už 6 darbo plėtrą, paskui – už 4 ir 2 projektų. Protokole ekspertų nuomonės bus apibendrintos.
NUTARIMAS
Aptarusi architektūriniam konkursui “Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) SANTAKA” atrinktus 6 konkursinius darbus, kaip labiausiai atitinkančius bendrą miesto viziją, KAUET įvardija šiuos projektus:
* Projektą devizu 000060 (per aptarimą įvardytas 6 darbu) dėl lakoniškos formos, modernaus stiliaus, intriguojančio sprendimo nukasti žemės lygį ir atverti rūsio altitudę į šviesą (I vietą skyrė 4 ekspertai, II – 2 ekspertai, III – 2 ekspertai, o 1 ekspertas šį darbą įvardijo kaip neigiamą).
* Projektą devizu 245862 (per aptarimą įvardytas 4 darbu), nes tūris technologiškas, dinamiškas, kompozicija plastiška (I vietą skyrė 3 ekspertai, II – 4 ekspertai, III – 1 ekspertas).
* Projektą devizu 300150 (per aptarimą įvardytas 2 darbu) dėl kontekstualumo ir akademinės estetikos (I vietą skyrė 2 ekspertai, II – 2 ekspertai, III – 2 ekspertai, o 1 ekspertas šį darbą įvardijo kaip neigiamą).
* Projektą devizu 122222 (per aptarimą įvardytas 3 darbu) dėl pastato ženkliškumo ir “vartų” įvaizdžio (I vietą skyrė 1 ekspertas, III – 2 ekspertai).
Parengė Jūratė Merkevičienė