TRAPIOS KAUNO NAUJAMIESČIO VERTYBĖS IR RIBOS -- XXI A. GALYBĖS AKIVAIZDOJE 2

Pagal KAUET 2009 03 18 posėdžio protokolą
www.kamane.lt, 2009-04-06

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos karščiausių diskusijų objektas – Kauno naujamiesčio likimas: Kauno naujamiesčio paveldosaugos reglamento koncepcija ir Algimanto Miškinio pristatyta studija "Kauno naujamiesčio urbanistinio modelio paieškos".

Posėdžiui vadovavo Gražina Bernotienė.

1. Kauno Naujamiesčio paveldosaugos reglamento koncepcijos pristatymas ( Aleksandas Vaškelis ir Nijolė Steponaitytė).

A.Vaškelis: Šį darbą atliko grupė specialistų: Nijolė Steponaitytė, Violeta Reipaitė ir aš, darbo vadovas. Darbas susideda iš 2 dalių: pagrindžiamosios ir sprendžiamosios.

Pagrindžiamojoje dalyje pateikta kultūros vertybių dosjė: kultūros paveldo esamos būklės kiekybinės, struktūrinės ir vertybinės charakteristikos (apimtis, sudėtis, būklė, vertė) ir apibendrinta tyrimų medžiaga.

Sprendžiamojoje dalyje pateikta : Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo, kultūros vertybių priežiūros, naudojimo, tvarkymo ir išsaugojimo sprendiniai (taikomieji reglamentai).
Miesto teritorijoje kiekvienas laikotarpis paliko savus urbanistinio planavimo ir apstatymo pėdsakus, kurie reikšmingi miesto plėtrai ir yra autentiški miesto istorinės raidos ženklai (03 brėžinys).

Naujamiesčio teritorijoje išskirtini šie raidos laikotarpiai:
1847-1918 m. – Kauno gubernijos carinės Rusijos valdžioje;
1918-1940 m. - Nepriklausomos Lietuvos Respublikos;
1945-1990 m. – sovietų valdžios;
 po 1990 m. - atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės.

I. Kauno gubernijos laikotarpio carinės Rusijos valdžioje vertingosioms savybėms priskiriami pagal 1847 m. patvirtintą projektą įgyvendinti ir iki dabar išlikę tokie urbanistinės struktūros dėmenys: a) planinės struktūros fragmentai ir jos elementai: gatvių tinklas, gatvėmis ribojamų kvartalų principinio dalijimo sklypais struktūra ir apstatymo pobūdis; b) erdvinės struktūros komponentai ir jų elementai: urbanistinės struktūros panoramos ir siluetai, horizontalaus foninio su viena dominante (Soboru) apstatymo principas, gatvių ir kiemų erdvių perspektyvos, vaizdai; c) statinių kompleksai ir ansambliai; d) pavieniai išskirtinės vertės statiniai ir jų priklausiniai.

II. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpis paliko ypač ryškius pėdsakus Kauno urbanistikos ir architektūros paveldo sanklodoje. Nuo 1919 m. Kaunas tapo laikinąja ir faktine Lietuvos Respublikos sostine, o Naujamiestis, kaip miesto centras, tapo sostinės ir visos valstybės reprezentaciniu centru. Tuo laiku principinė urbanistikos struktūra nepakito. Tačiau kvartaluose pastebimos dvi tendencijos: didelių sklypų parceliavimas formuojant mažesnius arba sklypų stambinimas, supirkinėjant gretimus sklypus. Tai buvo reikalinga naujai statomiems valstybės aparato administravimo statiniams (bankams, ministerijoms, paštui ir pan.). Dalyje kvartalų skaldant apgyvendintus sklypus į juos buvo nutiesti privažiuojamieji keliai, vėliau virtę gatvelėmis (M. Dobužinskio, Vaidilutės, Lydos gatvės ir kelios bevardės).

III. Sovietinio laikotarpio palikimui Naujamiestyje priskiriami objektai, statyti po Antrojo pasaulinio karo. Šio laikotarpio statiniai atspindi keletą sovietinės architektūros etapų:
* Iki 1953 m. vykdomi tik atstatymo ir remonto darbai.
* 1950 - 1957 m. statomi nauji statiniai, kurių architektūra pagrįsta orderine sistema. Suformuoti nauji su puošybiniais elementais pagražinti neoklasicistinių formų architektūros pastatai - gyvenamieji namai (kai kurie su parduotuvėmis pirmame aukšte): Laisvės al. 81, 98, 100, 118, Vytauto pr. 56 ir pastatų kompleksai kvartaluose 183, 158, 175 (Kęstučio g./ A. Mickevičiaus g.). Tuo laiku tokio paties stiliaus pastatais buvo apstatyti ir Nemuno pakrantėje esantys kvartalai (178 ir 179). Namai buvo pastatyti laikantis Naujamiesčio tradicijos, 4 - 5 aukštų, fiksuojantys istorines kvartalų užstatymo linijas ir perimetrinio užstatymo tipą, darniai įsijungiantys į kvartalus ribojančių gatvių išklotinių kompozicijas.
Nuo 1957 m. Kaune pradedamas naujas architektūros ir statybos periodas diegiant industrinės statybos metodus. Jam būdinga pastatų tipizacija, atsisakymas architektūrinės puošybos, pasikeitė statybinės medžiagos, iš stambiaplokščių standartizuotų betoninių blokų statomos ne tik tarpaukštinės perdangos, bet ir fasadai, taip pat gelžbetoninės karkasinės konstrukcijos.

lV. Atkurtos Nepriklausomybės metais dėl bendrojo šalies ir miesto ekonominio nuosmukio Naujamiestyje statybos sustojo, vyko tik remonto darbai. Apie 2000 m. pradėta statyti naujus pastatus ir rekonstruoti senuosius, pritaikant juos naujiems poreikiams. Šiuo laikotarpiu Naujamiestis jau įtrauktas į Kultūros vertybių registrą,

Kompleksinis urbanistinės struktūros fizinės būklės vertinimas atliktas apibendrinus statinių ir statinių kompleksų, eismo infrastruktūros bei urbanistinės terpės fizinę būklę.
Statinių ir statinių kompleksų bei transporto infrastruktūros elementų fizinė būklė įvertinta pagal tris kokybinius lygius: G - gera, P - patenkinama , B - bloga.

Statinių ir statinių kompleksų kultūrinė vertė. Kultūrologiniai tyrimai buvo atlikti visų 1167 statinių, esančių nekilnojamosios kultūros vertybės - Naujamiesčio (U30) - teritorijos ribose. Nustatyta, kad kultūros paveldo objektų visoje vertybės teritorijoje yra 591. Iš jų į Kultūros vertybių registrą įrašyti 95 statiniai, iš jų valstybės saugomais paskelbti 45, iš jų - 6 objektai paskelbti paminklais (7.2, 7.3 ir 7.4 priedai taip pat 04, 12 ir 13 brėžiniai). 496 kultūros paveldo objektai kol kas neturi teisinės apsaugos. Atliekant Kauno Naujamiesčio statinių kultūrologinį vertinimą išskirtos 5 kultūrinės vertės kategorijos. Aukščiausia kategorija - penkta, žemiausia – pirma. Statinių ir statinių kompleksų kompleksinės kultūrinės vertės duomenys pateikti 13 brėžinyje, o jų sąrašai - prieduose 7.3, 7.9-7.12.

N.Steponaitytė: Pristatysiu sprendžiamąją darbo dalį. Kauno Naujamiestis užima 118,43 ha ploto teritoriją. Naujamiesčio urbanistinė struktūra suformuota pagal 1847 m. patvirtintą projektą. Teritorija suplanuota ir planas natūroje nužymėtas beveik vienu kartu, jos apstatymas pastatais vyko pamažu pagal projektinius planavimo principus iki 1940 m.

Urbanistinė Naujamiesčio teritorijos destrukcija prasidėjo sovietiniais metais, kai kvartaluose imta statyti naujus statinius vadovaujantis ūkiniais ir kitais to meto poreikiais, bet ne istorinės planinės struktūros išsaugojimo principu.

Teritorijoje atsirado statiniai, kurių dydis, tūris, pastatymo plotas ir vieta disonavo su istorine urbanistine struktūra. Šiais veiksmais pažeista autentiška istorinė planinė - erdvinė struktūra sudaro 35-40 procentų viso vertybės ploto.
Kauno Naujamiesčio kultūros vertybės teritorijoje yra 1167 statiniai. Kultūros paveldo požiūriu jie nėra lygiaverčiai. Iš viso teritorijoje yra 591 kultūros paveldo objektas, tai sudaro 50,6 proc. visų statinių. 95 kultūros objektai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iš jų - 45 kultūros vertybės paskelbtos valstybės saugomomis, tarp jų -- 6 paminklai. Tarp kultūros vertybių yra 8 statinių kompleksai.

Nekilnojamieji kultūros paveldo objektai prižiūrimi ir tvarkomi pagal tokiems objektams nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečių kultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose apsaugos reglamentuose.

Apsaugos reglamento teorinių ir metodinių priemonių visuma, t. y. paradigma, kurios principais, nuostatomis ir kriterijais grindžiama Naujamiesčio atgaivinimo ir jame esančių vertybių priežiūros, naudojimo, tvarkymo, o drauge ir apsaugos veikla.

Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamento teorinį pagrindą sudarė tokios esminės nuostatos:
Naujamiesčio sociokultūrinių ir socioekonominių funkcijų įvertinimo ir atgaivinimo užtikrinimas;
Naujamiesčio kraštovaizdžio, urbanistinės, architektūrinės bei istorinės vertės išsaugojimas;
Kauno gubernijos ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpių palikimo, kaip Kauno Naujamiesčio urbanistinės morfostruktūros identiteto ir miesto įvaizdžio reikšmingiausio komponento, prioritetinis respektavimas.

Naujamiesčio apsaugos reglamentas parengtas nuoseklios detalizacijos principu pagal tris Kauno Naujamiesčio urbanistinės morfostruktūros dėmenų lygmenis (žr. Pagrindžiamoji dalis): morfozonas, morfotipus, statinių kompleksus bei saugomus ir skelbiamus saugoti pavienius išskirtinės vertės statinius (kultūros vertybes), nustatant šių struktūrinių dėmenų vertingųjų savybių priežiūros, naudojimo ir tvarkybos sąlygas.

Morfozonos - skirtingos planinės ir erdvinės sanklodos teritorijos, turinčios akivaizdžią reikšmę Naujamiesčio savitumui ir jo formavimosi raidai pažinti bei Kauno miesto identitetui išsaugoti ir stiprinti.

Morfotipai – istoriškai susiklosčiusios morfozonų dalys, kuriose išliko pakankamas savitos atskirų istorinių periodų planinės struktūros ir erdvinės kompozicijos autentiškų, turinčių išskirtinius kultūrinės vertės požymius, vertingųjų savybių kontingentas.

Statinių kompleksai - kompaktiškos statinių grupės, turinčios išskirtinį vaidmenį paties Naujamiesčio erdvinei raiškai bei morfozonų ir morfotipų planinės ir erdvinės struktūros kompozicijai. Tai Naujamiesčio erdvinės struktūros panoramų, perspektyvų, vaizdų kompoziciniai mazgai (žr. pagrindžiamąją dalį). Statinių kompleksuose nustatytos jų vertingųjų savybių priežiūros, naudojimo ir tvarkybos sąlygos turi užtikrinti istoriškai susiklosčiusių Naujamiesčio erdvinės raiškos vizualinių orientyrų (fokusinių taškų) ir jų kompozicinių ryšių išsaugojimą, urbanistinės morfostruktūros atskirų morfozonų ir morfotipų planinės struktūros vientisumą.

Išskirtinės vertės statiniai - pavienės ar kompleksą sudarančios saugomos arba skelbiamos saugomomis kultūros paveldo vertybės. Nustatytos jų vertingųjų savybių priežiūros, naudojimo ir tvarkybos sąlygos turi užtikrinti paveldo vertybių bei jų istoriškai susiklosčiusių vertingųjų savybių autentiškumo požymių išsaugojimą bei atkūrimą.

Rengiant Naujamiesčio morfozonų, morfotipų, statinių kompleksų ir išskirtinės reikšmės statinių priežiūros, naudojimo, tvarkymo ir apsaugos siūlymus, įvertinti visų istorinių laikotarpių, taip pat ir sovietmečio, statybinės veiklos padariniai, sociokultūrinės sąlygos ir vietos gyventojų interesai.
Reglamento pagrindžiamojoje dalyje nustatyta, kad atskirų miesto raidos etapų paliktas kultūros paveldas morfozonose taip pat nėra vienalytis sąrangos atžvilgiu ir vienavertis materialinės bei kultūrinės vertės požiūriu. Atsižvelgiant į unikalumo ir tipiškumo kriterijus, morfozonose išskirti skirtingo apstatymo struktūriniai teritoriniai kompleksai - morfotipai, sujungiantys panašaus apstatymo ir erdvinės raiškos kvartalus.

Morfozonos yra didžiausi Naujamiesčio teritoriniai vienetai, jungiantys morfotipus, statinių kompleksus, statinius. Morfozonoms nustatyti saugojimo režimai taikomi ir jų dėmenims – morfotipams, statinių kompleksams, statiniams. Atsižvelgiant į Naujamiesčio istorinės raidos etapuose susiklosčiusį paveldo fizinį ir vizualinį teritorinį skirtumą, pagal šiandieninės teritorinės - erdvinės struktūros autentiškumo lygmenį ir vizualinę raišką bei kiekybines ir kokybines statinių kompleksų ir statinių, transporto infrastruktūros ir urbanistinės terpės charakteristikas Naujamiesčio urbanistinėje morfostruktūroje išskirtos 6 morfologinės zonos, kuriose diferencijuotai parinktos strateginės vertingųjų savybių tvarkybos, apsaugos bei urbanistinės plėtros reglamentavimo kryptys (žr. 1 lentelę ir brėžinį 1).

Reglamento pagrindžiamojoje dalyje nustatyta, kad atskirų miesto raidos etapų paliktas kultūros paveldas morfozonose taip pat nėra vienalytis sąrangos atžvilgiu ir vienavertis materialinės bei kultūrinės vertės požiūriu. Atsižvelgiant į unikalumo ir tipiškumo kriterijus, morfozonose išskirti skirtingo apstatymo struktūriniai teritoriniai kompleksai - morfotipai, jungiantys panašaus apstatymo ir erdvinės raiškos kvartalus.

Penktos kultūrinės vertės kategorijos pastatai, nekilnojamosios kultūros vertybės, paskelbtos saugomomis ar paminklais.

Šiai kategorijai priskirti autentiški, vertingiausi, įvairioms tipologinėms grupėms atstovaujantys ir išsiskiriantys architektūrinės, istorinės, memorialinės, inžinerinės, sakralinės vertės požymiais statiniai, kurie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbti valstybės saugomomis kultūros vertybėmis ar kultūros paminklais. Tokių pastatų yra 45.

Ketvirtos kultūrinės vertės kategorijos pastatai, kultūros paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą – kultūros vertybės.

Trečios kultūrinės vertės kategorijos pastatai, raiškaus charakterio pastatai – saugotini teritorijos elementai. Šią kategoriją sudaro 144 įvairaus laikotarpio, architektūrinio stiliaus ir stilistikos, skirtingoms tipologinėms grupėms atstovaujantys statiniai – nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos sudedamosios dalys, atspindinčios statybos laikotarpio dvasią, formuojančios būdingas senamiesčiui erdves.

Antros kultūrinės vertės kategorijos pastatai.Šiai kategorijai priskirti statiniai, statyti iki 1940 m., neturintys kultūrinės vertės požymių ar turintys tik fragmentus, bet žymintys istorines sklypų ribas, užstatymo liniją, o kai kur ir buvusio užstatymo vietas ir po 1940 m. derantys su aplinka ir atitinkantys Naujamiesčio užstatymo tradicijas: gatvių bei sklypų raudonąsias linijas ir buvusio užstatymo vietas. Tokių statinių priskaičiuota 160. Jų apsaugos ir tvarkybos reglamentavimo sąlygos mažai skiriasi.

Pirmos kultūrinės vertės kategorijos pastatai.Tai po 1940 m. statyti statiniai, nederantys su tradiciniu senamiesčio užstatymu, disonuojantys su istoriniu Naujamiesčio apstatymu stambiais tūriais, nepriderinti prie gatvių bei sklypų raudonųjų linijų. Šiai kategorijai priskiriami 596 pastatai.

G.Bernotienė: Svarstysime du klausimus. Ar reglamento koncepciją svarstysime kartu su A. Miškinio prieš mėnesį pristatytomis Naujamiesčio urbanistinėmis paieškomis? Matau, kad ekspertai norėtų svarstyti atskirai.

N.Valatkevičius: Tai, kas čia pateikta, yra tik viena medalio pusė. Vilniuje yra KVAD vertinimo taryba, ji taip pat vertina ribas. Praėjusį kartą Irena Vaškelienė sakė, kad vilniečiai Kauno Naujamiesčio ribas pateikia kitaip. Esmė ta, kad kito miesto specialistai Kaunui nustato ribas. Vilniaus specialistai siūlo didesnes apsaugos zonas. Manau, kad išplėtimas neargumentuotas, todėl būtų naudinga šį darbą apsvarstyti KAUET. Reikėtų kreiptis raštu, kad mums pateiktų svarstyti.

G.Bernotienė: Kaip kertasi šių dviejų darbų eiga ir sprendiniai?

A.Vaškelis: Baigėme Naujamiesčio paveldosaugos reglamentą ir pristatėme į Vilnių patvirtinti. Nuo to laiko vilniečiai koreguoja apsaugos zonų ribas. Todėl reglamentas iki šiol nepatvirtintas, juo galima naudotis tik kaip rekomendacine tyrimo medžiaga.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pateiktas projektas vertintinas teigiamai – kaip esamos padėties fiksavimas ir išeities duomenys ateičiai. Trūksta motyvuotos siekiamybės, kokį uždavinį miesto plėtros požiūriu sprendžiame šiuo darbu. Reglamentas labai vienpusiškas, nenumato naujos šios miesto dalies plėtros vizijos. Man atrodo, kad darbo kriterijai pasirinkti ne visai teisingai, t.y. negali viena data ar vieno laikotarpio miesto planas tapti viso darbo - centrinės miesto dalies – vertinimo kriterijumi.

J.Bučas: Lietuvoje nėra reglamentų rengimo metodikos. Reglamentas yra paveldosaugos teisės dokumentas, skirtas vadovautis paveldosaugos institucijoms, išduodančioms Naujamiesčio paveldinių struktūrų tvarkybos sąlygas. Metodinių pagrindų ir jų taikymo reglamentui pritariu. Suteikti teritorijai saugomą statusą labai pavojinga. Reglamentas turi tenkinti ir plėtros interesus. Užsienyje apsaugos zonų atsisakoma, nes jos trukdo plėtrai. Disonansas gali būti ir vertingas, ne tik negatyvus.

S.Juškys: Matau trūkumą: į Naujamiesčio zoną neįtrauktos teritorijos nuo Vytauto iki K.Būgos gatvės, su Sopranų, Trakų, Altų ir kitomis gatvėmis. Abejotini tam tikri vertinimo kriterijai, kodėl darytas tik XIX a. pjūvis, o kur XX amžius?

A.Kančas: Pritariu Jurgiui Bučui - tai bus atsvara kitiems darbams. Atliktas didelis darbas - išnagrinėti morfotipai ir morfozonos. Projektą vertinu teigiamai. Toliau turėtų būti rengiami specialieji planai, kurie išsirutulios iš šio reglamento. Vilniuje rengiamas Specialiojo plano ribų reglamentas būtinai turi būti pristatytas viešam svarstymui. Blogai, kad atskirai dirbant nederinamos sampratos ir požiūriai.

J.Kančienė: Reikėtų patiems autoriams siūlyti, kad būtų keičiamos apsaugos ribos, nelaukiant nurodymų iš Vilniaus. Kam priskirtinas Kapinių, Sopranų, Altų gatvės ir šlaitinės terasos? Ar teisingas atspirties raškas yra tik 1847 m. planas? Tai neturėtų būti vienintelis argumentas. Kaip teisingai pastebėjo D.Šarakauskas, jei pastatus vertinsime carinio paveldo kontekste, ar „disonuojantis“ turėtų būti ir Vytauto Didžiojo muziejus? Reikėtų patikslinti „disonavimo“ kategoriją. Nederėtų visų sovietinių pastatų laikyti disonuojančiais. Yra pripažintų architektūrinių vertybių ir tai turėtų atsispindėti darbe.

A.Karalius: Reglamentas pernelyg fragmentiškas, diskriminacinis ir akademiškas, neatitinkantis gyvo, į realų gyvenimą orientuoto reglamento uždavinių. Tai greičiau istorinių pastatų inventorizacija. Būtina rengti bendrą istorinio Kauno (su K.Būgos, Perkūno gatvėmis, Žaliakalnio teritorijomis) reglamentą, kuriame dirbant kartu būtų suderinti visi aktualūs aspektai (paveldo, želdynų, upių krantų, šlaitų, architektūros, viešųjų erdvių, panoramų ir silueto).

Kauno Naujamiesčio reglamentas turės prasmę, jeigu suderins skirtingus interesus siekiant vietos pagerinimo. Pateiktą reglamentą reikia perdaryti.

V.Kuliešius: Reglamento koncepcijoje beveik visa pokario architektūra traktuojama kaip disonuojanti su istoriniu užstatymu. Toks vertinimas netinkamas. Reglamento koncepciją reikėtų papildyti architektės I.Kliobavičiūtės rengiama architektūros kūrinių vertinimo medžiaga. Būtinas nuoseklumas nustatant kultūros paveldo statinių kompleksinės kultūrinės vertybės kategorijas (tarpukario pastatai, atitraukti nuo gatvių perimetro, traktuojami kitaip nei pokario pastatai).

V.Merkevičius: Darbą vertinu kaip miesto dalies analizę istoriniu požiūriu. Tai galėtų būti duomenų bazė būsimiems planams rengti. Reikėtų keisti vertinimo atskaitos datą (1847 m.), įtraukti į vertinimą ir sovietinio periodo statinius bei nustatyti jų bendrąją vertę mieste. Nesinorėtų, kad koncepcijos vertinimo kriterijai (istoriniu požiūriu) taptų ribojančiu įrankiu miesto valdininkų rankose.

J.Minkevičius: Manau, kad toks mokslinis metodinis požiūris reikalingas. Bet šio projekto medžiaga nepakankama, ypač dėl sovietinio meto architektūros. Gaila, kad I.Kliobavičiūtė analizuoja tik atskirus pastatus. Visi tebegyvename šalia sovietinės architektūros, todėl jos nurašyti negalime. Iš viso -- tai fragmentinis požiūris į planavimą ir ateitį. Nėra visumos vizijos. Jei turėtume miesto idėją, būtų aiškios vertybės - senos ir naujos architektūros, išeities taškai. Kitaip sprendimai yra vietinio pobūdžio. O dėl Vilniuje ir Kaune atskirai dirbamų tų pačių darbų reikėtų rašyti raštą, kreiptis į Kultūros ministeriją ir reikalauti, kad Vilniuje kuriami planai būtų pristatyti Kaune. Reglamentui būtinas kompleksinis požiūris, be to, jis neprofesionalus.

A.Miškinis: Pagrindinė reglamento blogybė – paveldo pasirinkta riba 1847 m. Iš užduoties pašalinta daug reikšmingų objektų. Laiko sluoksnių išmesti negalima. Tikiu, kad Jurgio Bučo metodika teisinga, bet nukreipta labiau į teoriją, o ne į praktiką. Vilniaus senamiesčio reglamentas labiau orientuojasi į praktiką. Neaišku, kas saugoma, be atskirų pastatų, pasigendama nuostatų ir siūlymų formuoti erdves. Užduotis, kurią pateikė departamentas, kelia abejonių. Darbas turi būti tęsiamas detalizuojant Naujamiesčio erdvinį formavimą. Tai naudingas darbas, nes parodo požiūrį į vertybę.

R.Palys: Darbas naudingas, bet turi trūkumų:
*Netikslinga pastatus vertinti tik carinio laikotarpio požiūriu.
*Naujamiesčio ribos netikslios - neįtrauktos K.Būgos, Altų, Trakų gatvės ir gretimos teritorijos.
*Kai kur ribos eina gatvės viduriu, pvz., Vytauto pr., kai pati gatvės erdvė yra vertybė su abiem išklotinėmis.
*Netikslinga apsiriboti vien centru.Yra daug teritorijų - Šančiai, pakrantės, Klinikų teritorija, kurioms irgi reikia kompleksinio požiūrio.
*Nepateikta bendrų išvadų dėl galimo turimos paveldo visumos įtraukimo į ateities vizijas.
*Darbo išeities taškas turėtų būti specialusis planas, rengiamas su kitų sričių specialistais.
*Nėra semantinių, savastį turinčių vietovių įvertinimo.

G.Prikockis: Labai vertinu šį didžiulį darbą. Pateikta išsami medžiaga, kurią būtina viešinti. Siūlau paprašyti autorių ir darbo organizatorių (KVAD) vieno darbo egzemplioriaus tarybos darbui.

Naujamiesčio ribos – keistokos. Jas „kažkas“ nustatė, o dabar „kažkas“ tikslina. Manau, mūsų tarybai reikia kreiptis į KPD ir patarti, kad tokio tipo dokumentų svarstymas vyktų mūsų taryboje.

Vertinimo kriterijai nėra išsamūs. Didelis trūkumas - vertinimas carinio laikotarpio aspektu. Kaune labai svarbus tarpukario laikotarpis, negalima ignoruoti ir sovietinio. Architektų sąjunga pasiūlė dalį sovietinio laikotarpio pastatų paskelbti saugotinais, nors rezultato iki šiol nėra.
Akademiko A.Miškinio išdėstytas požiūris į miesto erdves, viešąsias erdves, kaip miesto išraišką, yra reprezentuojantis veiksnys. Tai gatvių erdvės, išklotinės, pastatų aukštingumas. O šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas planinėms analizėms, sklypų dydžiui, jų apstatymui. Manau, šis darbas turėtų būti papildytas akademiko A.Miškinio požiūriu.

R.Raslavičius: Manau, kad medžiaga tikrai naudinga, bet vertinti ją galima tik detaliai susipažinus su tekstine medžiaga bei pagrindiniais brėžiniais, reglamentuojamų intervencijų zonomis ir teritorijomis.

V.Stauskas: Tai analitinis istorinis darbas, bet ne reglamentas. Mano pasiūlymas: nebereikia tęsti, reikia trumpinti, atsisakant kategorijų. Objektyvi teritorinė analizė. Sintezė pasiekiama bendru įvairių specialistų - aplinkosaugininkų, urbanistų, architektų - darbu. Būtent toks kolektyvas turi rengti specialųjį planą. Reikia rengti ne vien paveldosaugos ir ne vien XIX a. pagrindu, o kompleksinį specialųjį planą. Jo ribos gali būti išplėstos, palyginti su dabartine Naujamiesčio paveldine riba.

A.Steponavičius: Reikia džiaugtis tuo, kas yra. Kita vertus, reikia visapusės Naujamiesčio urbanistinės vizijos. Reikėtų įvardinti semantines vertybes, parodyti siekiamybes. Urbanistikos ir semantikos dalykai turėtų būti sprendžiami ir šiame darbe.

L.Tuleikis: Turėtų būti labai detaliai aprašytas metodas, kuriuo vadovaujantis buvo parengta kiekviena schema.
Kategoriškai prieštarauju tokio reglamento tvirtinimui, kol šalia istorinės analizės bus parengta vertybinė analizė, vadovaujantis šiandienos vertės kriterijais.

Reikėtų nustatyti mechanizmą, leisiantį nustatyti išimtis.
Pasisakau prieš neatsargų bet kurios reglamentuojamos teritorijos išplėtimą, neaptarus šio klausimo platesniems specialistų sluoksniams (pvz., Vilniaus specialistų rengiamos naujos Naujamiesčio ribos).

N.Valatkevičius: Specialiojo plano teritorija gali būti ir didesnė už Naujamiesčio. Savivaldybė siūlė KVAD savo paslaugas, ketino iš dalies finansuoti specialiojo plano rengimą. Bet KVAD atsisakė rengti specialųjį planą kartu su savivaldybe, žadėjo parengti per metus, bet pažado neįvykdė. Pagal įstatymą specialusis planas turi būti viešai svarstomas kartu su visuomene. Bet KVAD plano nerodo, neskelbia - nesilaiko įstatymų.

L.Janušaitienė: Pažeidimu laikomas tik 1847 m. nustatytų ribų nepaisymas. O reikėtų įvertinti visus tris laikotarpius - carinį, tarpukario ir sovietinį – ir jų sąveiką. Tie trys klodai turi būti vertinami kompleksiškai.

NUTARIMAS

1.Apsvarstę Kauno Naujamiesčio paveldosaugos reglamento koncepciją ( pristatė Aleksandas Vaškelis ir Nijolė Steponaitytė), ekspertai pateikė šias rekomendacijas:
1.1. Rekomenduojame rengti reglamentą atsižvelgiant ne į ne vieno (carinio) laikotarpio, o trijų laikotarpių - carinio, tarpukario ir sovietinio - pjūvį (10 ekspertų).
1.2. Naujamiesčio spec. planui rengti siūlome organizuoti KVAD ir Kauno savivaldybės susitikimą, kurio metu būtų apsispręsta dėl bendrų veiksmų. Atsakingi asmenys: Gražina Bernotienė ir Nerijus Valatkevičius (vienbalsiai).
1.3. Tikslinga paprašyti, kad autoriai ir darbo organizatoriai (KVAD) duotų vieną darbo egzempliorių KAUET (vienbalsiai).
1.4. Siūlome raštu kreiptis į Vilniaus KVAD vertinimo tarybą ir prašyti pristatyti KAUET Vilniuje rengiamą Kauno Naujamiesčio ribų planą (5 ekspertai).
1.5. Nesuformuluotos bendros išvados dėl galimo turimos paveldo visumos įtraukimo į ateities vizijas (3 ekspertai).
1.6. Siūlome tikslinti teritorijų ribas, rengti bendrą istorinio Kauno (su K.Būgos, Perkūno gatvėmis, Žaliakalnio teritorijomis) reglamentą, kuriame dirbant kartu būtų suderinti visi aktualūs aspektai (paveldo, želdynų, upių krantų, šlaitų, architektūros, viešųjų erdvių, panoramų - silueto) (4 ekspertai).
1.7. Neaišku, kas, be atskirų pastatų, saugoma, pasigendama nuostatų ir siūlymų formuoti erdves. Darbas turi būti tęsiamas detalizuojant Naujamiesčio erdvinį formavimą (2 ekspertai).
1.8. Reikėtų įvardinti semantines vertybes, parodyti siekiamybes (2 ekspertai).

2. Algimanto Miškinio vasario 18 d. KAUET pristatyto darbo "Kauno Naujamiesčio urbanistinio modelio paieškos" aptarimas.

G.Bernotienė: A.Miškinis savo darbą pristatė vasario 18 d. Protokolai prieš šį posėdį buvo pakartotinai išsiuntinėti visiems ekspertams. Ar autorius tars kelis žodžius?

A.Miškinis: Trūksta pozicijos, kaip Naujamiestį vertinti miesto požiūriu. Esama būklė gali būti vertinama kontraversiškai. Aš Naujamiesčiui priskiriu teritoriją iki geležinkelio stoties. Visi trys laikotarpiai, pradedant cariniu, vienodai reikšmingi. Aiškiai disonuoja šioje zonoje 2 viešbučiai. Reikia nuspręsti: griauti juos ar palikti. Siūlau buvusį “Respublikos “ viešbutį įkomponuoti į grupę supančių pastatų. 6 prielaidas išdėsčiau praėjusį kartą. Manau, kad kolizijos tarp aukštybinių pastatų prie Nemuno nėra. Aukštis gali būti iki 30 m., atsižvelgiant į kompoziciją. Reikėtų reglamentuoti teritoriją aplink Nepriklausomybės aikštę, nes Soboras reikšmingas. Supančių pastatų aukštis turėtų būti iki navos apačios. K.Būgos gatvė gali kilti tik iki 3 aukštų, nes ji yra prie šlaito. Siūlau centrą atgręžti į Nemuną. Čia pakankamai laisvos vietos.

PASISAKYMAI

L.Tuleikis: Tai chrestomatinis teoretiko pasiūlymas – aukštinti miestą prie Nemuno. Jis būtų vertingas, jei kita dalis iki Laisvės alėjos būtų užstatyta kiliminiu principu. Nesiūlau kvestionuoti aukštų pastatų – amoralu griauti savivaldybės atsikratytą pastatą. Kiliminis užstatymas - be akcentų. Abejoju dėl aukštų pastatų kiemų erdvės sąskaita. Gal būtų galima centrą sutankinti – reikia atlikti 2 aukštų pastatų antstatų ir kiemų užstatymo galimybių analizę.
Manau, turi būti nustatyta esama būklė ir visi sprendiniai remtis į ją.

V.Stauskas: Jau svarstydami pirmą klausimą kalbėjome, kad reikėtų respektuoti atskirus tarpukario ir sovietinio laikotarpio pastatus. Naujasis skverelis prie “Merkurijaus” dviejų svarbiausių pėsčiųjų srautų sankryžoje kaip tik ir yra teigiamas pavyzdys. Todėl šios vietos žymėjimas kaip statybos vietos -- didelė klaida. Tai, beje, tiesiogiai siejasi su naujo didžiulio projekto “stūmimu” griaunant “Merkurijų”. Taigi norėtųsi nuosekliau įvertinti teigiamus sovietinio laikotarpio objektus, netaikant be atrankos raudonosios linijos taisyklės.
Manau, kolegos darbas, siūlantis aukštingumo reglamentą, yra svarbus. Tai jau siejasi su dabar projektuojamais ir rekonstruojamais objektais.

G.Prikockis: Architekto priedermė - kurti, statyti, o ne griauti ar lįsti po žeme.Taip atsirado miestai. Miesto centras gali ir turi augti.
Kauno centras - Laisvės alėja - turi išlikti. Manau, gyvenimo ir funkcijos intensyvumas turėtų didėti būtent Laisvės alėjos prieigose. Miesto centrinei daliai daug svarbiau funkcijos intensyvumas nei pastatų aukštis. Mūsų tikslas - Laisvės alėjos centro centre plėtra, intensyvinimas. Istorija ir ateitis turi derėti ir sugyventi draugiškai.

R.Palys: Centras prie Nemuno -- pozityvu dėl erdvės ir Hanzos miesto įvaizdžio. Pritariu sprendimui artinti aukštesnius pastatus prie Nemuno, bet reikia spręsti magistralės klausimą. Kvartalų vidaus apstatymas aukštais pastatais – abejotinas, nepritariu. Iš dalies pritariu siūlymui negriauti esamų aukštesnių pastatų, bet kurti jiems gretimybes. Turime apsispręsti, kiek nekintamų ženklų norime palikti Laisvės alėjoje, kokias vietas palikti nepaliestas. Reikia apsispręsti dėl pastatų ir zonų nekintamumo. Paskelbti prieškario architektūros modernizmo palikimą kaip saugotiną visumą.

J.Minkevičius: Ar turime Kaune vertybių orientaciją? Šis kolegos pasiūlymas neturi jokio pagrindo, aukštinti pastatus prie Nemuno - priešinga gamtiniam karkasui. Slėnio aukštinti negalima. Šlaitai, krantai - Kauno savastis. Tik į šlaitų pusę galima tereną aukštinti. Urbanistiškai šis pasiūlymas neperspektyvus. Savanorių pr. irgi centras, nes jungia Kauną su Vilniumi. Dvimiesčio idėja nemirė, ji rutuliosis natūraliai. Šia radikalus pasiūlymas suardo erdvių pusiausvyrą, negalima aukštinti slėnio. Naikinama Kauno savastis. Strateginiu požiūriu pasiūlymas nepriimtinas, antraip bus agresyvi disharmonija.

V.Merkevičius: Iš dalies pritariu A.Miškinio siūlymui didinti aukštingumą prie Nemuno krantinės, nes reikia įvertinti statomos Kauno arenos tūrį. Nepritariu siūlomo kvartalo vidaus apstatymo formavimo principui, kai tūris viduje aukštesnis už tūrius palei gatvę.
Laisvės alėja turėtų keistis ir aukštėti. Įvertinus būklę, dalis statinių galėtų keistis iš esmės, o ne pastatant ant viršaus vieną kitą aukštą. Būtinas visapusiškai apimantis Naujamiesčio vizijos projektas, o ne reglamentas tik istoriniu ir aukščio požiūriu.

V.Kuliešius: Abejotina aukštesnių pastatų statyba kvartalų viduje. Būtina nagrinėti kiekvieną atvejį, kiekvienam kvartalui rasti individualų sprendimą, nes pats kvartalas individualus.
Miesto centro plėtra prie Nemuno - abejotina. Manau, miesto centru turi likti Laisvės alėja. Reikia atgaivinti Laisvės alėjos erdvę.
Būtina formuoti Laisvės alėjos ryšius su Nemuno pakrante, su lokaliu centru Nemuno salos rajone (pasažų, pėsčiųjų zonų sistemos).

A.Karalius: Stinga aiškesnės autoriaus pozicijos. Nuostatas derėtų formuluoti aiškiau, nes tokio kalibro mokslininko žodis turi didelį svorį. Pritariu sprendimui tankinti ir aukštinti krantinę, bet tik taškiniu principu. Siūlymui tankinti kvartalus pritariu, aukštinti - jokiu būdu. Tai pažemintų gatvių išklotines. Tyrimai galėtų būti tęsiami ir papildomi.
Nemanau, kad Soboras turėtų būti simbolis. Vertybė yra Laisvės alėja. Ji tapo viešąja erdve. Siūlymai kurti centrą kitur privalo turėti rimtą motyvaciją. Svarbu, kokie procesai vyks tūriuose, ne tik patys tūriai.

J.Kančienė: Pritariu nuomonei, jog reikia gerinti krantinės reprezentatyvumą - statyti didesnius pastatus. Tai padės suvaldyti didelę erdvę - upę, magistralę. Prie šlaitų V.Putvinskio gatvėje statinių aukštis neturėtų didėti.
Laisvės alėjos pastatų aukštinimui nepritariu. Kaunas įdomus ne tik smetonine, bet ir carine architektūra. Tai jo savitumas, išskiriantis jį iš kitų Europos ir Lietuvos miestų. Manau, reikia saugoti autentišką alėjos vaizdą ir nesistengti ištaisyti istorinių klaidų.
Nemanau, kad kvartalų viduje turėtų rastis 30 m aukščio dangoraižiai. Naujamiesčio urbanistinis privalumas yra perimetrinis gatvių/kvartalų apstatymas. Atskirais atvejais viduje užstatymas galėtų sutankėti, bet tokių kvartalų nedaug.

A.Kančas: Pritariu, kad centrinė dalis turėtų būti apstatyta intensyviau. Aktualu atgaivinti Laisvės alėją kertančias ašis, pasažus. Laisvės alėja – labai svarbi arterija.

S.Juškys: Nepritariu, kad kvartalų kiemuose atsirastų aukšti statiniai. Tokie pastatai galėtų iškilti žemiau Karmelitų bažnyčios, juo labiau kad atsiras sporto rūmų tūris. Aukštieji tūriai turėtų sustoti ties Pero bokšteliu.
Kiemai galėtų būti intensyviau apstatyti, bet nevertėtų pamiršti posesijų: Amsterdame, Paryžiuje puikiai išsaugotos senųjų posesijų ribos. Pavyzdinio aukščio pastatas Laisvės alėjoje - “Pieno centras”.

J.Bučas: Manau, kad modernizavimas neturėtų būti toks ryžtingas. Tokia aukštų pastatų intervencija į gyvenamuosius kvartalus per daug drastiška ir pakeičia Naujamiesčio, kaip istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, savybes. Siūlau nestatyti aukštų pastatų kvartalų centre.

G.Balčytis: Gerai, kad darbas vyksta. Manau, kad miesto centrinė dalis kompoziciniu požiūriu pirmiausia turėtų keltis į kitą Nemuno pusę - Žemąją Fredą. Čia, o ne K.Mindaugo prospekte turėtų atsirasti aukštų statinių, kaip atsvarų “Respublikos” viešbučiui ir būsimiems sporto rūmams. Nors neatmetu galimybės, kad ir K.Mindaugo pr. galėtų atsirasti aukštesnių pastatų.
Manau, pirmiausia turėtų būti tvarkomi centrinės miesto dalies gatvių perimetrų fasadai, nebijant naujų statinių, taip pat ir vietoj esamų. Kiemai neturėtų būti dirbtinai aukštinami. Manau, jog Laisvės alėja galėtų būti 4, 5, 6 aukštų.

NUTARIMAS

2. Aptarę Algimanto Miškinio vasario 18 d. pristatytą darbą "Kauno Naujamiesčio urbanistinio modelio paieškos", rekomenduojame:
2.1. Kauno centras - Laisvės alėja - turi išlikti. Joje turėtų didėti gyvenimo ir funkcijos intensyvumas.
Miesto centrinei daliai funkcijos intensyvumas daug svarbesnis nei pastatų aukštis. Mūsų tikslas - Laisvės alėjos centro centre plėtra, intensyvinimas (6 ekspertai).
2.2. Centras prie Nemuno - pozityvu dėl erdvės, būsimos arenos ir Hanzos miesto įvaizdžio, bet būtina spręsti kompleksiškai su sala, Žemąja Freda ir Laisvės alėja (6 ekspertai).
2.3. Nepritariame kvartalo vidaus apstatymo formavimo principui, kai tūris viduje aukštesnis už tūrius palei gatvę (6 ekspertai).
 2.4. Abejotina aukštesnių pastatų statyba kvartalų viduje. Būtina nagrinėti kiekvieną atvejį, kiekvienam kvartalui numatyti individualų sprendimą, nes pats kvartalas individualus (3 ekspertai).
2.5. Pirmiausia turėtų būti tvarkomi centrinės miesto dalies gatvių perimetrų fasadai, nebijant naujų statinių, taip pat ir vietoj esamų. Laisvės alėja turėtų keistis ir aukštėti (3 ekspertai).
2.6. Iš dalies pritariame siūlymui negriauti esamų aukštesnių pastatų, bet kurti jiems gretimybes (2 ekspertai).
2.7. Būtina formuoti Laisvės alėjos ryšius su Nemuno pakrante, su lokaliu centru Nemuno salos rajone (pasažų, pėsčiųjų zonų sistemos) (2 ekspertai).

Parengė Jūratė Merkevičienė


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*