Sausis

(Pilietiškas pastebėjimas) 

Kaunas ir visa Lietuva didžiuojasi unikaliu Šiaurės ir Rytų Europos brandžiojo baroko perlu – Pažaislio vienuolyno ansambliu. Tai – vienas gražiausių ir daugiausia lankomų kultūros paveldo objektų Kauno regione, traukiantis akį ne tik architektūra, bet ir vaizdinga aplinka. Deja, šis perlas kol kas žiba šiukšlių krūvoje...

Kol kuriamos Pažaislio ansambliui išsaugoti skirtos tarybos, kol vienuolyne įsikūrusios vienuolės stengiasi kaip galima geriau prižiūrėti vienuolyno kompleksą, aplinkinės vienuolyno teritorijos skendi šiukšlėse – tokią situaciją išvydau vasarą, dar nykesnis vaizdas pasitiko lankantis vienuolyno prieigose žiemą.

Paties vienuolyno teritorija atrodo kruopščiai prižiūrėta, tačiau sritis už jo sienų, ypač svečius pasitinkanti automobilių stovėjimo aikštelė – tarsi niekieno zona.

Kas turėtų rūpintis vienuolyno apylinkių – parko ir Kauno marių pakrančių tvarkymu? Pažaislio vienuolyne veikia VŠĮ Pažaislio kultūros ir turizmo centras, pristatantis vienuolyną visuomenei, rengiantis įvairius renginius, akcijas vienuolynui išsaugoti (pvz., gruodžio mėn. vykusi akcija „Sušildykime Pažaislį!“), turistines ekskursijas. Ar zonos aplink Pažaislį tvarkymu turėtų rūpintis ši įstaiga?

Sausio 6 d. Trijų Karalių iškilmėse buvo pristatyta Pažaislio taryba – visuomenės ir kultūros atstovai (Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Kazickų šeimos fondo vadovas Zenonas Bedalis, Kauno meras Andrius Kupčinskas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, žurnalistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, advokatas Irmantas Norkus, režisierius Gytis Padegimas, meno istorikas Mindaugas Paknys) pasižadėjo „stengtis, kad Pažaislis taptų šiuolaikiniu kultūros, meno, istorijos ir dvasinio gyvenimo centru, imtis aktyvių veiksmų dabartinėms Pažaislio ansamblio atkūrimo problemoms spręsti ir būti šio unikalaus paveldo objekto garsintojais“ (www.pazaislis.org).

Ar į jų akiratį paklius vienuolyno ir jo apylinkių lankytojų aplink vienuolyną paliekamų atliekų problema?

Kita vertus, Pažaislio vienuolynas priklauso Kauno marių regioniniam parkui, taigi atsakymo ieškojau ir ten.

Parko direkcijos svetainėje (www.kaunomarios.lt) rašoma, kad įsteigtas Pažaislio architektūros draustinis apima Pažaislio architektūros ansamblį, jį supančią vizualinės apsaugos zoną ir Pažaislio parką. Draustinio plotas – 37 hektarai.

Draustinio įkūrimo tikslas -- „išsaugoti ir eksponuoti XVII – XVIII a. Lietuvos baroko unikalų paminklą ir vaizdingą jo aplinką, kaip vieną daugiausia lankomų Kauno apylinkėse objektų ir mėgstamą kauniečių poilsio vietą“. Taigi, gal vizualine Pažaislio vienuolyno zona pirmiausia turėtų rūpintis ši institucija?

Manau, atsakymo turėtų ieškoti ne tik šios institucijos, Kauno miesto savivaldybė, bet ir tie 50 tūkstančių lankytojų, kaip teigiama spaudoje, kasmet besilankančių vienuolyne ir jį supančioje teritorijoje.

Galbūt kultūros perlų priežiūra ir išsaugojimas turėtų prasidėti nuo paprasčiausių dalykų, kuriuos galime pakeisti kiekvienas, – surinktų ar bent jau nemėtomų šiukšlių?

Tam reikia daug mažiau lėšų, nei šildymo ir vėdinimo sistemoms ar viso vienuolyno komplekso restauravimui.

Kol kas vaizdas yra gėdingas: baroko perlas skendi nesenkančioje šiukšlių jūroje.