MINIMALIZMAS, PSEUDOMINIMALIZMAS, HIPERMINIMALIZMAS ARCHITEKTŪROJE 5

Prof. Jonas Minkevičius
www.kamane.lt, 2008-04-14

Minimalizmas šiuolaikinėje pasaulio, o taip pat ir Lietuvos architektūroje yra labai paplitęs reiškinys. Jis kilęs iš XX amžiaus pradžios racionalizmo ir funkcionalizmo krypčių, nors apskritai minimalizmo principai egzistuoja nuo seniausių laikų ir yra susiję su įvairia žmonių veikla.

 

Dabartinis architektūrinis minimalizmas tapo atskira architektūrine srove, atsiradusia kaip reakcija į ekspresionistinį formų sudėtingumą ir subjektyvų individualizmą kūryboje, kuris sunkiai derinasi su ekonominiais ir techniniais reglamentais.

 

Teoriškai įprasta apibūdinti ir traktuoti šiuolaikinį minimalizmą kaip architektūrinės stilistinės raiškos metodą, kaip tam tikrą formos ir stiliaus atmainą. Praktikoje jis dažniausiai pasireiškia kaip utilitarios funkcijos įvilkimas į elementariausią geometrinę formą – kubą, stačiakampį gretasienį ar cilindrą.

 

Tačiau toks paprastas minimalizmas gali atrodyti tik žvelgiant į jį paviršutiniškai. Objektyvi tikrovė skatina ir leidžia jį traktuoti kitaip – pirmiausia kaip ideologiją, kūrybinę koncepciją, pasaulėžiūrinę poziciją, egzistencinį principą ir vidinės prasmės išraiškos objektą.

 

Šio straipsnio tikslas – glaustai pažvelgti į architektūrinį minimalizmą kaip tik šiuo, ideologiniu ir pasaulėžiūriniu aspektu.

 

Minimalizmas kaip ideologija

 

Kalbant apie ontologinę minimalizmo, kaip visuotinai žinomo ir paplitusio reiškinio prigimtį, jis neabejotinai priklauso prie fundamentaliųjų žmogaus gyvenimo poreikių. Pirmąjį jo egzistencinės reikmės apibrėžimą randame jau Šventajame Rašte – Senajame Įstatyme: „Pirmutinės reikmės žmogaus gyvenime yra vanduo, duona ir drabužiai, taip pat ir pastogė, kad turėtų užuovėją (Sir 29, 21). Tas pats pakartojama ir Naujajame Testamente. (Turėdami maisto, drabužį ir pastogę, būkime patenkinti“ I Tim. 6.8).

 

Taigi minimalizmas kaip gyvenimo principas, kaip ideologinis matmuo, yra nurodytas paties Aukščiausiojo.

 

Tuo pačiu ir pastogės, kaip gyvenimo užuovėjos, būtinybė ir jos turėjimas – reiškia architektūros kaip pirminės minimalistinės gyvenimo sąlygos teisėtumą, kuri aprobuota, Aukščiausiojo kūrėjo valia. Tai betarpiškai siejasi su kiekvieno žmogaus teise turėti būstą.

 

Šiuo atžvilgiu ir Romos katalikų Bažnyčios socialinė doktrina enciklikoje „Rerum Novarum“, paskelbta Popiežiaus Leono XIII dar XIX a. Pabaigoje, ir naujosios demokratijos politika visiškai atitinka viena kitą ir nurodo socialinio teisingumo, žmones aprūpinant būstais, gaires.

 

Minimalizmas tampa ekonominio taupumo įgyvendinant plačias socialines programas ideologija, kuri gali subalansuoti prieštaringumus, sumažinti skirtumus tarp visuomenės sluoksnių, suteikiant žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Minimalizmas neužkerta kelio ir kūrybinei minčiai. Jis disciplinuoja projektinius pasiūlymus, skatina išradingai panaudoti ribotas gyvenamųjų būstų erdves ir sklypų plotus, surasti savitus, nestandartinius, originalius sprendimus.

 

Tokių sąlygų realizavimas architektūros metodais ir priemonėmis yra tikrojo, demokratiško minimalizmo išraiška. Minimalizmo stilistinė pusė šiuo atveju iškyla ne kaip formalių ieškojimų rezultatas, bet kaip organiškos socialinės ir humanistinės doktrinos kompozicinės struktūros raiška. Ji įgyja teisingą vidinę prasminę ir vertybinę dimensiją. (Pvz., Bauhauso, F.L.Whrite tipiniai namai JAV, daugiabučiai L.Mieso van der Rohe namai).

 

Tačiau šiuolaikinėje architektūroje minimalistinė raiška, kiekybiškai ir kokybiškai kintant, dažnai įgyja tolimas nuo tikrojo klasikinio kontekstinio minimalizmo formas, kurias galima charakterizuoti kaip pseudominimalizmą ir hiperminimalizmą.

 

Pseudominimalizmas kaip formalistinė tendencija

 

Šiuolaikinio architektūrinio minimalizmo pradžioje tokio reiškinio, kuris nusipelno pseudofunkcionalizmo vardo, dar nebuvo. Jis ėmė reikštis po II-jo pasaulinio karo, pirmiausia JAV, kur dirbo įžymūs architektai, susirinkę daugiausia Čikagoje ir Niujorke: F.Johnsonas, L.Miesas van der Rohe, M. Breueris.

 

Kai kurie jų projektai, skirti turtingiems savininkams ir snobiškiems užsakovams – užmiesčio vilos, poilsio rezidencijos pagal savo minimalistinius architektūrinius stilistinius požymius visiškai atitiko formalistinę minimalizmo doktriną, bet iš tikrųjų tai buvo ne saikingo būsto pavyzdžiai, o aukščiausio komforto objektai – pradedant nuo išimtinai brangių, vaizdingų sklypų su puikiais peizažais ir baigiant unikaliais konstrukciniais bei infrastruktūriniais sprendimais (F.Johnsono stiklo namas, Connecticut, L.Miesas van der Rohe „kabantis namas“). Šių namų ideologinė koncepcija iš esmės neturėjo nieko bendra su pirmine, natūralia minimalizmo idėja ir filosofija.

 

Lietuvoje tokio pobūdžio pseudominimalizmo siekiai atsirado tik pastaraisiais atkurtosios nepriklausomybės metais, formuojantis praturtėjusių piliečių socialiniam sluoksniui.

 

Kai kurie labiau išsilavinę ir apsišvietę šio sluoksnio atstovai, susižavėję moderniosios reklaminės užsienio architektūros formų lakoniškumu, arba paskatinti architektų ir dizainerių, ėmė užsisakyti savo naujausioms rezidencijoms statyti minimalistinės krypties projektus. Tai tampa mada. Čia minimalizmas kaip architektūros kryptis, žinoma išlaiko savo stilistines savybes, bet jų vidinė prasmė visiškai skiriasi nuo tikrojo, autentiškojo, demokratinio minimalizmo.

 

Keisčiausia, kad net patys profesionalūs architektai nesugeba atskirti tikrojo minimalizmo nuo snobiškojo, pseudominimalizmo, kuris, atrodytų, tarsi saikingomis, bet iš tiesų apsimestinėmis, formomis maskuoja milijoninės vertės prabangą. Minimalizmas kainuojantis milijonus, negali būti pavadintas nieku kitu, kaip tiktai pseudo, snobiškuoju arba prašmatniuoju minimalizmu su kauke.

 

Bene ryškiausias naujas tokio pobūdžio architektūros pavyzdys atsirado Kaune, Žeimenos gatvėje, buvusioje parko (!) teritorijoje. Ten pastatytas itin ištaigingas, erdvus (300m2) ploto superminimalistinių formų, su baseinais ir originaliomis autorinėmis skulptūromis - individualus gyvenamasis namas.

 

Šis statinys 2004m. Lietuvos architektų sąjungos apžiūroje buvo pripažintas geriausiu metų projektu ir plačiai pagarsintas. Šis aukštas įvertinimas rodo tik formalų požiūrį į architektūrą ir visame minimalizmo diskurse iš principo iškreipė vertybių skalę. Toks minimalizmas de facto išsigimsta į savo priešingybę – maksimalizmą.

 

Tęsiant šią kontraversišką vertinimo tradiciją, tiesa, kartais finansiškai kuklesnis, bet iš esmės verte nesiskiriantis, kosmopolitiškas, jokio vietinio kultūrinio pobūdžio ženklų neturintis minimalizmas taip pat liaupsinamas ir premijuojamas ir toliau. Tokia padėtis išlieka iki šiol. (Individualūs gyvenamieji namai Vytėnuose, Sausynės g. ir kt., Banko pastatas Savanorių prospekte, Hyper Maxima pastatas Savanorių prospekte, UAB „Lemora“ administracinis pastatas Demokratų g. ir kt.)

 

Hiperminimalizmo agresija

 

Konceptualiai suvokiant masiškai plintančią standartinio pobūdžio minimalizmo architektūros produkciją, atstovaujančią globalizacijos agresiją, niveliuojančią bet kokios vietinės kultūros apraiškas, darosi aišku, kad susiduriame su hiperminimalizmo agresija.

 

Ši architektūra, užliejanti miestų erdves vienodomis veidrodinio stiklo formomis, daro perversmą ne architektūros kūrybos srityje, bet kultūroje. Ji hipertrofuotai materializuoja kosmopolitinį tarpkontinentinį utilitarizmą, išstumdama šalin humanistinio dvasingumo turinį ir regioninio bei tautinio identiteto bruožus. Tai labai aktuali problema. Šios tendencijos pavojingumas nuolat auga, užimdamas naujas sociokultūrines erdves.

 

Apibendrinimas

 

Architektūrinio minimalizmo esmę sudaro ne stilistika, ne utilitarinė funkcija, supakuota į saikingą, paprastą, lakonišką geometrinę formą, bet už tos formos glūdintis jo vidinio turinio konceptualumas, santykis su humanizmo principais.

 

Sulig ideologiniu ir filosofiniu konceptualumu galima skirti įvairiai pasireiškiančias minimalizmo atmainas – demokratinį minimalizmą, pseudominimalizmą ir hiperminimalizmą. Jie visi turi skritingus pozityvumo laipsnius.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*