Rugsėjis

Evelina Karalevičienė
www.kamane.lt , 2007 09 23  

Viena aukštybinių pastatų vizijų Kaune. G.Natkevičiaus architektų grupės pasiūlymas.

Aukštybinių pastatų išdėstymo koncepcija

Pagrindinis aukštybinių pastatų išdėstymo plano brėžinys

Architektų grupės "G.Natkevičius ir partneriai" būsimųjų „dvynių“ vizualizacija  

A. Kančo studijos pasiūlyta Aleksoto kvartalo vizija  

Dėl statomų aukštų vertikalių Vilnius gerokai pasikeitė  

Čikaga, kaip ir kiti didieji JAV miestai be dangoraižių tiesiog neįsivaizduojami  

Kol kas Kaune turime vieną ryškią miesto dominantę aukštingumo prasme – paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią (pagrindinio bokšto aukštis ~ 63 m). Yra realių požymių, kad situacija pradės keistis.

Po ilgų svarstymų, trukusių visą dešimtmetį, kur galima Kaune statyti aukštybinius pastatus, 2007 m. pavasarį pagaliau buvo patvirtintas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas. Būtent šis planas suteikia galimybę vykdyti Kaunui nebūdingų daugiaaukščių statybas įvairiose miesto vietose.

Žvelgiant į šią schemą matyti, kad aukštus pastatus galima statyti tik sovietmečiu suformuotuose, naujuose gyvenamuosiuose rajonuose ir viršutinėse miesto terasose.

Pagal specialųjį planą aukštybinius statinius daugiausia siūloma projektuoti nuo centro nutolusioje Savanorių prospekto dalyje, Aleksote -- ties Veiverių ir Bakanausko gatvių sankryža, Šilainiuose - ties Žemaičių plento ir Baltų prospekto sankryža ir kitose teritorijose, kurios neturi įtakos istorinės miesto dalies ir Nemuno slėnio kompozicijai.

Plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog aukštybinis pastatas – tai statinys, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus (altitudės) iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus arba viršija 30 m. Aukštybinio pastato paskirtis – mišri funkcija, kur dominuoja visuomeninė ir komercinė veikla.

Patvirtintame plane teigiama, kad aukštybiniai pastatai negali iškilti Senamiestyje, Naujamiestyje ir jų apsaugos zonose. Statyti draudžiama ir teritorijose, kur yra saugomų ir saugotinų paveldo objektų.

Prie paveldo objektų priskiriamose Viršutinės ir Aukštutinės terasos teritorijose rekomenduojama statyti pavienius aukštybinius pastatus. Tačiau jie turėtų būti ne aukštesni kaip 40 ar 60 metrų (pagal konkrečią situaciją). Upių slėniuose irgi galimos dangoraižių statybos, tik ne aukštesnės kaip 60 metrų.

Planuojama, jog geležinkelio stoties rajonas ir jo prieigos taip pat galėtų tapti vienu iš miesto centrų, kur koncentruotųsi aukštybiniai pastatai. Norint, kad taip būtų, dar reikia išspręsti su Kultūros paveldo departamentu kilusius nesutarimus, nes Kauno geležinkelio stotis įtraukta į saugomų paveldo objektų sąrašą. Be to, iki šiol nėra parengti Naujamiesčio ir jo apsaugos zonų reglamentai.

Ar iš tiesų Kaunui reikia stiebtis dangaus link ? Iš vienos pusės, dangoraižiai – tai tarsi galingumo, modernumo simbolis, išreiškiantis beribes žmogaus galimybes. Tokie pastatai gali pagyvinti miestą, suteikti jam patrauklumo. Kita vertus, ar pats žmogus jaučiasi jaukiai tarp tokių pastatų ? Netikėtų pavojų pilname XXI amžiaus pasaulyje dangoraižis – turbūt nėra ir pats saugiausias statinys.

Nereikėtų pamiršti ir kai kurių užsienio šalių liūdnos patirties, kur aukštybiniai pastatai būdavo griaunami net neužbaigus jų statyti. Toks vaizdas miesto tikrai nepuoštų. Juolab, kad miesto vaiduokliais virtusių nebaigtų statinių mums ir taip netrūksta.

Profesorė, architektūrologė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė mano, kad „iki aukštybinių pastatų Kaunas turėtų natūraliai užaugti, o ne dirbtinai vaikytis mados“. Profesorė ypač apgailestauja, kad miestas apskritai neturi urbanistinės koncepcijos: „judėjimas vyksta atskiruose taškuose, o bendras vaizdas negerėja.“

„Tikrai apmaudu, kad pirmenybė teikiama ne vertingiems Naujamiesčio ir Senamiesčio pastatams, kurie griūva mūsų akyse, o naujajai statybai“ – teigė pašnekovė.

Kauno architektų tarybos nario, architekto Audrio Karaliaus nuomone, aukštybiniai pastatai Kaune galėtų atsirasti. Jo supratimu, tai daugiau būtų ne tiek verslo plėtros rezultatas ir būtinybė, kiek įvaizdžio stiprinimo, tam tikros ekonominės jėgos ir veržlumo demonstravimas.

„Deja, pas mus stokojama supratimo, kodėl dangoraižiui ar dangoraižių grupėms keliami padidinti reikalavimai, -- teigė A.Karalius. -- Jie turi būti architektūriškai nepriekaištingi ir projektuojami urbanistiškai logiškose vietose. Dangoraižių atsiradimas turi tapti pozityviu urbanistiniu impulsu, bet ne nuotykiu".

Kauno aukštybinių pastatų išdėstymo planas, A. Karaliaus įsitikinimu, yra labai prastas, nes „neįtikina nei "city" vietos parinkimu netoli geležinkelio stoties, nei dangoraižių statybos Kaune koordinavimo galimybėmis“.

Architektas pastebėjo, jog Kauno architektų taryboje planas sulaukė daug priekaištų ir buvo patvirtintas tik kaip laikinas, savivaldybei įsipareigojus jį tobulinti.
A. Karalius pagrindinę aukštybinės statybos koncentraciją šiandien įžiūri tik Savanorių prospekte. Jo teigimu, vieta turi būti labai patogi transporto požiūriu ir patraukli gretimybių išvystymu. Šalia geležinkelio stoties vystyti „city“, pašnekovo nuomone, labai rizikinga, nebent tai būtų daroma kompleksiškai įsisavinant visą Pergalės gamyklos teritoriją.
LAS Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Balčytis mano, jog aukštybinių pastatų atsiradimo poreikį pirmiausia sąlygoja akivaizdus miesto nevisavertiškumo kompleksas. „Aukštybiniai pastatai gali suteikti miestui įspūdį, tačiau iš bendražmogiškos pozicijos galiu pritarti nuomonei, jog tai mados reikalas“ – teigė architektas. Jis įsitikinęs, kad tiek investuotojų, tiek architektų noras pastatyti dangoraižius yra natūralus dalykas: „Tai puikus saviraiškos ir savireklamos būdas“.

Kita vertus, LAS KS pirmininkas stebėjosi, kad iki šiol konkrečių projektinių siūlymų sulaukta nedaug, nors aukštybinių pastatų nori daugelis. Jo teigimu, kol kas realiausias projektas -- Kauno centro pašonėje, netoli M.K.Čiurlionio ir geležinkelio tiltų architekto Gintauto Natkevičiaus komandos projektuojami du dangoraižiai, gavę „dvynių“ vardą.

Apie šį projektą Juozapavičiaus prospekte jau buvo rašyta spaudoje, nes jis sulaukė didžiulio susidomėjimo. Architektūros ekspertai iš dalies palankiai įvertino šį pasiūlymą, tiesa, pageidavo, kad „dvynių“ idėjos autoriai pateiktų daugiau vaizdinės medžiagos. Kol kas nesutariama dėl aukščio, nes nėra aiškios tos vietos vystymo koncepcijos.

Architektų grupės G.Natkevičius ir partneriai“ narys Mantas Mickevičius paklaustas, ar reikia Kaunui itin aukštų pastatų, nedvejodamas teigė, jog „ tai diktuoja auganti ekonomika, ir Kauno dangoraižiai turi tapti esamojo laiko atspindžiu“.

Dar vieną aukštybinių pastatų kvartalo projektą Aleksote ruošia architektūros grando Algimanto Kančo studija. Planuojamas pastatų aukštis – nuo 30 iki 75 metrų. A. Kančas informavo, jog iš esmės pateiktam architektūriniam sprendimui buvo pritarta. „Tiesiog dalis numatomų pastatų patenka į apsaugos zonas, todėl dar vyksta svarstymai“ – aiškino architektas.

Paprašytas apibūdinti patvirtintą aukštybinių pastatų išdėstymo Kaune schemą, A. Kančas pastebėjo, kad „ji turi apsidraudėlišką charakterį, nes leidžia statyti ten, kur niekas nemato“. Architektas taip pat apgailestavo dėl sustabdytos idėjos prie Geležinkelio stoties įkurti „mini-city“. Jo nuomone, tai yra viena geriausių vietų koncentruotai aukštybinių pastatų statybai Kaune.

Kitas kalbintas žinomas architektas Darius Čiuta įsitikinęs, kad Kaune visur galima statyti aukštybinius pastatus. „Tiesiog į kiekvieną projektą reikėtų žiūrėti kaip į individualų atvejį“ –teigė jis. Architekto nuomone, Kaunas yra žemaūgis miestas todėl, kad iki šiol niekas neišdrįso jo paaukštinti: „Kaunas dabar yra dugne, o atsiradę aukštybiniai pastatai, ne tik jį iškeltų, bet ir vizualiai išryškintų mažaaukščius statinius“.

D.Čiuta, pritardamas A.Kančo nuomonei, kritikavo patvirtintą schemą, teigdamas, jog visi bijo atsakomybės. Pasak pašnekovo, Kauną yra apėmusi pozityvių naujovių baimė.

D.Čiuta yra pateikęs trijų skirtingos architektūrinės formos aukštybinių pastatų projektą, skirtą teritorijai Juozapavičiaus prospekte, už geležinkelio tilto. Architekto siūlymas dar tobulinamas ir netrukus bus vėl svarstomas architektų taryboje.

Vertindamas G. Natkevičiaus grupės pasiūlytą"dvynių" projektą, A. Kančo projektuojamą Aleksoto kvartalą, A. Karalius pastebėjo, kad šių dviejų projektų bėdos panašios – „dangoraižių statyba sodybiniame kontekste -- Afrikos, o ne Europos miestų stilius“.
„Miestas išbalansuojamas, sukuriama įtampa tarp žemaūgių ir aukštaūgių pastatų. Tarp gyventojų -- taip pat. Prismaigstyti atsitiktinių daugiabučių kuolų miesto kūne būtų didelė urbanistinė klaida“, -- įsitikinęs A. Karalius.
Derėtų prisiminti garsaus norvegų architekto Nielso Torpo pernai išsakytą nuomonę, kad laikinojoje sostinėje aukštybiniai pastatai atrodytų tarsi svetimkūniai, nepritaptų prie bendro miesto konteksto. Jo manymu, Kaunas iš prigimties yra žemaūgis miestas. Gali būti, kad norvegų architektas atstovauja Skandinavijos pasirinktai ekologinės plėtros vystymo krypčiai, kuri apskritai vengia dangoraižių.

Klausantis skirtingų argumentų akivaizdu, kad kol kas vieningos nuomonės aukštybinės statybos klausimu Kaune nėra ir turbūt negali būti. Nepaisant to, dauguma tikriausiai pripažįsta, kad aukštybiniai pastatai miestą iš tiesų gali sušiuolaikinti ir paįvairinti, tik priimant sprendimus nereikia pamiršti dangoraižių architektūrinės kokybės, parenkamos vietos ir konteksto darnos.

Žvelgiant ypač svarbios Kauno vertybės -- architektūrinio paveldo apsaugos aspektu yra akivaizdu, kad idealiausia būtų, jei aukštybiniai pastatai augtų kuo toliau nuo Senamiesčio.

Svarbiausia, kad Kaunas neužsikrėstų gigantomanijos virusu, o aukštieji statiniai būtų projektuojami nuodugniai įvertinus galimas pasekmes šimtmečių formuotam miestovaizdžiui.

Tikėkimės, kad Kauno dangoraižiai nepradės dygti taip spontaniškai, kaip grybai po lietaus, ir kad galingi architektūrinės miesto panoramos naujadarai bus kuriami labai apgalvotai, išlaikant istorinio ir modernaus Kauno harmoningą dialogą. Mums visai nebūtina kartoti skaudžių Vilniaus skubos į dangoraižius klaidų. Ten padaryta žala miesto veidui susirūpinę jau ir pasaulinio paveldo specialistai.

Visas sveikas architektūrines ambicijas, plačius verslo užmojus bei madų proveržius pirmiausia turėtų lydėti meilė ir pagarba savo miestui. Ne tik pragmatiškas noras kopti į aukštumas.