Proveržis ir laisvė: Kauno menininkų paroda „Atgimimas“ 5

Ainė Jacytė
www.kamane.lt, 2016-03-03
Vilius Slavinskas. „Pasikartojimas II“, pop., akrilas, 57x65, 2012

Atgimimas tai – išsivadavimas, gimimas iš naujo, skatinantis kitokį žvilgsnį į pasaulį, save ir užsibrėžtus tikslus. „Atgimimas“ – tai daugiau nei dvi dešimtis metų rengiama profesionalių menininkų, priklausančių menininko Viliaus Ksavero Slavinsko įkurtam Kauno dailininkų ir architektų klubui „Sfinksas“ bei kūrėjo Vytauto Stasio Lagunavičiaus įkurto klubo „Meno sparnai“ jungtinė paroda, skirta dviem Lietuvos istorijoje svarbioms datoms pažymėti: Vasario 16-ąjai ir Kovo 11-ąjai. Šiais metais ekspozicija, kurioje pristatomi Kauno tapytojų, skulptorių, tekstilininkų, keramikų ir fotografų kūriniai, jungia dvi kultūrines erdves: Kauno apskrities viešąją biblioteką bei „Girstučio“ kultūros ir sporto centrą. Parodoje dalyvauja net 105 autoriai, eksponuojama daugiau kaip 200 kūrinių. Kovo 9 dieną 16 val. bibliotekoje (Radastų g. 2, Kaunas) vyks iškilmingas laureatų apdovanojimas.

Nuo ironijos prie šventumo

Kasmet rengiama paroda stebina net tik įvairia eksponuojamų kūrinių vizualine raiška, bet ir temų variacijomis, kurios nuo apmąstymų apie žmogaus būtį, jo atrandamas tiesas ir viltį tikėjime pereina prie ironiško kasdienybės atvaizdavimo ir žaismingo pilkos dienų rutinos interpretavimo.

Didžiąją ekspozicijos dalį sudaro tapytojų paveikslai, iš kurių išsiskiria Prano Griušio drobės „Poilsis“, „Trockis ir Prisikėlimo bažnyčia“. Preciziškai išbaigti kūriniai pašiepia visuomenės aktualijas (neseniai kvestionuotą Vytauto Didžiojo paminklo prie Kauno savivaldybės temą, politinius vyksmus). Drobėse sukurtos situacijos kelia šypseną, sykiu skatina susimąstyti apie tai, kas vyksta aplink, tačiau autorius žiūrovo nemoralizuoja. Jo perteikiama situacijos interpretacija primena fikciją, kurią kiekvienas žiūrovas yra laisvas perprasti pagal save. Įsisiautėjusias fantazijas nuramina jaunosios kartos menininkės Gintarės Marčiulynaitės paveikslai „Nuobodžios peržiūros“, „Šuo sode“, „Sodas“, kuriuose švelnus potėpis kuria poetišką naratyvą apie vienatvę, kasdienybės nuobodulį ir ilgesį. Vienišumas juntamas ir Gintaro Pankevičiaus drobėje „Mingas“, kurioje „pagrindinis veikėjas“ namas raudonu stogu, nujausdamas artėjančią audrą, leidžiasi „plakamas“ siautėjančių vėjo šuorų.

Energija, laisvė juntama Irenos Mikuličiūtės (Mikos) kūriniuose „Šventas Jurgis I“ ir „Šventas Jurgis II“. Dinamiškais melsvų, violetinių, žalsvų potėpių viražais užpildytose paveikslų erdvėse atsiskleidžia menininkės siekis paveikti žiūrovą ne per lengvai atpažįstamus simbolius, bet per abstrahuotas formas, skatinančias gilesnį žvilgsnį ir naujos patirties kūrimąsi. Sodrūs, veržlūs potėpiai būdingi ir Romano Averincevo tapybai. Paveiksle „Ties Dangaus vartais“ kontrastingos spalvinės dėmės sujungiamos tirštais, faktūriškais, tačiau be galo plastiškais teptuko judesiais drobės plokštumoje.

Kasdienybės refleksijos

Viktoro Žilinsko diptike „Post scriptum“ perregimi dažų sluoksniai pasiduoda atsitiktinumo įtaigai: spalvos čia dengia viena kitą, maišosi tarpusavyje, „išbyra“ mažomis srovelėmis, kurdamos tartum voratinklius, į kuriuos pakliūna žiūrovo žvilgsnis. Indrė Šataitė kūriniuose „Vakarienė“ ir „Stalas“ atsisako tapybai būdingo spalviškumo ir juodai baltais tonais įvaizdina naratyvą apie šeiminius ritualus kasdienybėje. Menininkės drobėse susijungia ekspresyvi tapybinė raiška ir dinamiškas piešinys. Piešinio struktūrą savo paveiksluose „Paštuvos vienuolynas“ ir „Avilys“ išlaiko dailininkas Olegas Karavajevas. Kūriniuose daug šviesos, potėpiai lengvi, kompozicijai suteikiantys trapumo įspūdį. Vytauto Steponavičiaus ryškiaspalvės drobės „Džiaugsmingas abstraktas I“ ir „Džiaugsmingas abstraktas II“ primena vaikų piešinius. Laisvus, nuotaikingus, šiek tiek naivius.

Realistinė raiška būdinga Vytautui Lazauskui, kurio drobė „Palangos parkas“ vaizduoja šiltos vasaros popietės akimirką gaivinančiame medžių pavėsyje. Jono Kunicko darbai „Merūnas“, „Kęstutis“, „Jolanta“ taip pat žavi savo realistiškumu, skirtingas nuotaikas perteikiančiais charakteriais, kurie išreiškiami netradiciniais menininko spalviniais sprendimais.

Žmogus yra ir Raimundo Majausko pagrindinis kūrybos inspiratorius. Drobėse „Vasaros multiplikacija. Siužetas I“, „Vasaros multiplikacija. Siužetas II“ per nenutrūkstamą kompozicijų judėjimą atsiskleidžia įvairialypiai žmonių tipažai, kurie perteikiami smulkiais, tačiau emocingais potėpiais ir plačia ryškių spalvų gama.

Tradicijos ir amžinybė

Parodoje eksponuojamuose tekstilininkių Birutės Sarapienės, Alinos Vitkauskienės, Marijonos Sinkevičienės, Onos Staškevičienės ir kt. kūriniuose vyrauja balta spalva ir baltiški motyvai, skatinantys atsigręžti į savo praeitį ir puoselėti tradicijas. Tačiau menininkė Jūratė Petruškevičienė kūrinyje „Dobilai“ žaidžia ryškiomis bundančios vasaros spalvomis ir abstrakčiomis dobilų formomis, sukurdama įdomias, gamtos grožį atskleidžiančias kompozicijas.

Keramikų Vlado Rukšos, Konstancijos Dzimintavičienės, Audronės Dambrauskienės, Vytauto Lazausko ir kt. darbams būdingos žemiškos, natūralios spalvos, abstrahuotos formos, simboliškumas.

Skulptorius Leonas Vytautas Strioga kūriniuose „Vilties angelas“, „Raudonas Rūpintojėlis“, „Rūpestis“ lakoniškomis, minimalistinėmis formomis išreiškia gilų, jausmingą turinį. Sigito Straigio medinėms skulptūroms būdinga natūrali medžio faktūra, aštrios, vertikalios formos, žiūrovo žvilgsnį kreipiančios į viršų ieškoti dar neatrastų erdvių.

Fotografijai atstovauja Vidmantas Miliūnas su kūriniu „Eiti per sausį. 1991–2016“ ir Romualdas Požerskis, kurio darbe „Tveras“ užfiksuota duobkasių kasdienybė. Fotografija subtiliai perteikia gyvenimo laikinumą ir amžinybės gelmiškumą.

Paroda „Atgimimas“ žiūrovui atsiveria įvairiausiais rakursais: vieni jų nustebina, kiti paskatina nusišypsoti ar, priešingai, suklusti, įsižiūrėti atidžiau. Tai galimybė pamatyti vyresniosios kartos profesionalus ir jaunosios kartos atstovus vienoje erdvėje, papildančius vieni kitus, įkvepiančius ir skatinančius žengti į priekį.

Ekspoziciją apžiūrėti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje bei „Girstučio“ kultūros ir sporto centre galima iki kovo 15 dienos.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*