Rss Facebook
2017
Rugpjūtis
16
Naujienos
2017 Rugpjūtis
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Lietuvos atminties konfliktai 0

2017-01-26
Ramūnas Čičelis. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos kultūros viešąją erdvę periodiškai sudrebina atminties konfliktai: Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai", Nerijos Putinaitės "Nugenėta pušis" ir diskusija dėl Kazio Škirpos alėjos yra ryškiausi pastarųjų kelerių metų tokio pobūdžio nesutarimų pavyzdžiai.

Daugeliui diskusijų dėl atminties būdinga tai, kad dalyvaujantieji viešajame konflikte užima tik kraštutines pozicijas – lietuviai yra tik tauta, kurios nariai šaudė žydus Antrojo pasaulinio karo metais arba lietuviai yra tik Pasaulio tautų teisuolių turinti nacija; Justinas Marcinkevičius yra tik sovietinės propagandos poetas arba tik nepriklausomybės dainius; Kazys Škirpa – politinis lietuvių nusikaltėlis arba tik mūsų valstybės patriotas.

Pasak Vilniaus universiteto istoriko Norberto Černiausko, retas kuris viešųjų diskusijų dalyvis įvertina, kad istorija yra daug labiau prieštaringa disciplina, nei atrodo, rašant komentarą interneto portaluose arba socialiniuose tinkluose. Knygos "Mūsiškiai" ir K.Škirpos asmenybės ir veiklos vertinimai šiuo atveju mums ne tiek svarbūs. Svarstant poeto Eduardo Mieželaičio vietą lietuvių literatūros ir kultūros istorijoje bei dabartiniame lauke, svarbesnis yra J.Marcinkevičiaus atvejis. Šioje diskusijoje daugiausia sveikos nuovokos ir racionalumo buvo būdinga Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio nuomonei: smerkiantieji J.Marcinkevičių praleido tą faktą, jog uoliai tarnavusi sovietinei ideologijai ir estetikai asmenybė gali ir tikriausiai patyrė ne vien socialinio, viešojo, veido, bet ir vidinę transformaciją, kai keitėsi Lietuvos santvarka. Toks teiginys varo į neviltį daugelį mokslininkų, nes sureikšmina labai daug abejonių keliančią kategoriją – transformaciją patiriančio poeto nuoširdumą. Priėmus teiginį, jog J.Marcinkevičiaus pažiūrų ir kūrybinė transformacija buvo nuoširdi, tradicinio sukirpimo istorikams tenka kapituliuoti, nes transformacija yra nepamatuojama nei skaičiais, nei statistika, nei įvertinama konkrečiomis datomis.

Ar E.Mieželaitis patyrė panašią į J.Marcinkevičiaus vidinę transformaciją, yra šio svarstymo svarbiausia tema. Ją svarstyti pretekstu tapo poeto Petro Palilionio kuruojamos ir jo rūpesčiu leidžiamos knygų serijos "Poezijos pavasario" laureatų bibliotekėlės tomas, kuriame publikuojama E.Mieželaičio poezija.

 

 

Ramūnas Čičelis

Kaunodiena.lt, 2017 01 26

Daugiau skaitykite: http://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/lietuvos-atminties-konfliktai-793722


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*