Rss Facebook
2017
Birželis
28
Naujienos
2017 Birželis
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Keturi menininkai apie vieną 2

www.kamane.lt, 2017-02-20
Kristina Jatautaitė. „Žiežmarių sinagogos interjeras“

Sausio 12–vasario 2 d. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje veikė keturių menininkų – Irenos Mikuličiūtės-Mikos, Romano Averincevo, Kristinos Jatautaitės ir Jovitos Glemžaitės-Matuzienės – paroda „Keturi viename“. Parodoje nebuvo specialiai pasirinktos temos, tačiau menininkų darbus jungė abstrakcija, kuri tapybos darbuose parodė ne tik skirtingas meno apibrėžtis, bet taip pat ir menininkų idėjas.

Vis dažniau ekspozicijos rengiamos ne išgrynintose parodų erdvėse, galerijose, bet pasirenkamos įdomios ir netradicinės erdvės. Štai Kauno pilies bokštas primena rato simbolį – vos įžengus į parodą „Keturi viename“, žvilgsnis iš karto krypsta į jaunosios kartos tapytojos Kristinos Jatautaitės darbus. Autorė susikoncentruoja į abstrakcijos kategoriją, nuolat ieško motyvo, kuris perteiktų pasakojimą drobėje. Iš pirmo žvilgsnio dėmesį prikausto darbas „Miesto varpas“, bet jis kelia déjà vu jausmą, t. y. nurodo į Arūno Vaitkūno kūrybos braižą, tik jam būdingą mįslingumą ir ekspresijos emociją. Autorė geriau atsiskleidžia per miesto kategoriją – miesteliai Veliuona ir Žiežmariai konstruoja įspūdį ir istoriją. Paveikslai parodo, kad autorei svarbios tokios erdvės kaip sinagoga ir bažnyčia. Susikoncentruojama į interjerą, detales. Būtent jos sudaro subjekto emocinio pasaulio, kuris įtraukia žiūrovą, dalį. Šiuo atveju abstrakcijos įvaizdžiai ir mįslingą nuotaiką perteikiantys potėpiai parodo K. Jatautaitės stipriąją tapybos pusę – autorė geba sakralią erdvę suvokti kaip emocijų talpyklą. Idiliški tikrovės, aplinkos vaizdai paveikia subjekto vidinį pasaulį, leidžia jam geriau pažinti save. Įdomu tai, kad tapytoja K. Jatautaitė susikoncentruoja į erdvę, kurioje nebūtų žmonių, taigi šiuo atveju tampa svarbi tyla, jos išraiška drobėje.

Tuo tarpu Jovitos Glemžaitės-Matuzienės tapybos darbuose svarbus žmogus. Jis – pirmoje vietoje. Todėl ekspozicijoje šalia gamtos įkvėptų darbų eksponuojamas ryškus ciklas „Taujėnų dvaro istorijos“. „Prisilietus prie autentiškų J. S. P Radvilienės nuotraukų, sužavėjo impozantiškas moters siluetas, kurį įprasminau santūriais ir monochrominiais atspalviais, atspindėdama praeities ir dabarties sąsajas drobėje“, – teigia autorė J. Glemžaitė-Matuzienė. Jai aktualus praeities laikas, kuris leidžia pastebėti istorijos reikšmę subjektui. Šiuo atveju dvarų kultūra, ypač nuotraukos, inspiruoja žmogų gilintis į kitą, fotografijų, erdvę. Tapytoja J. Glemžaitė-Matuzienė ne perkelia įvaizdžius iš fotografijos į drobę, bet juos suvokia kaip stipriai įkvepiančius individą. Pavyzdžiui, juodųjų gulbių įvaizdis koduoja idilišką nuotaiką ir prabangą. Apskritai daugelyje J. Glemžaitės-Matuzienės darbų dominuoja dualumas: tai parodo diptikas „Vakaras“. Jame pabrėžiamos tokios opozicijos kaip atvira ir uždara, žmogus ir gamta.

Dualumas aktualus ir tapytojai, dailės pedagogei Irenai Mikuličiūtei-Mikai, kurios darbuose ekspresyvumas ir koloritas perteikia gilias emocijas ir išgyvenimus. Autorei įdomus abstraktumas, ypač įvaizdžiai ir peizažas, kuris žiūrovo suvokiamas kaip savotiška mįslė. I. Mikuličiūtei-Mikai svarbu darbuose parodyti, kaip ekspresija pabrėžia abstrakciją, peizažus ir įvairias figūras. Viena vertus, paveiksluose dominuoja stipri emocija, kita vertus, ji pereina į idilišką nuotaiką. Tapytojos tikslas – nustebinti žiūrovą, nes jis – vertintojas. Ekspozicijoje išsiskyrė „Peizažas“, kuris įtraukia žiūrovą ir intriguoja atverti paslaptingos trobelės duris. Kažkodėl darbe prislopinamas ekspresyvumas, nors jį pabrėžia koloritas – geltona, melsva ar raudona spalvos. Pirmoje vietoje – abstraktus trobelės įvaizdis, per kurį žiūrovas išgyvena jaukumo jausmą.

Visiškai kitą nuomonę apie abstrakciją turi tapytojas Romanas Averincevas, kuris tiesiog mėgaujasi ryškiomis spalvomis, grotesku ir sarkazmu. Darbų pavadinimai – „Karalius“, „Lošimo aparatas“, „Pergalė“ ar „Skrydis“ – parodo autoriaus aiškią kūrybos strategiją. Tapytojas susikoncentruoja į gyvenimiškas patirtis, tiksliau – į įvykius, žmones, kurie atspindi chaotišką ir neaiškią tikrovę. Viena vertus, R. Averincevas kuria drąsų abstrakcijos pasaulį, kita vertus, į jį žvelgia iš vaiko perspektyvos. Autoriaus darbai gali būti suvokiami kaip vaikystės prisiminimai, kurie iš tikrųjų yra ypač ironiški. Autorius teigia darbais „siekiantis išreikšti mikropasaulį supančiame makropasaulyje“. Paveikslas „Karalius“ išsiskiria savo kompozicija, taip pat parodo žmogaus dualumą. R. Averincevui įdomu kelti dviprasmybes, kada sudėtinga atpažinti, ar tai autoriaus vaikystės prisiminimai, ar požiūris į tikrovę. Galima daryti prielaidą, kad kiekvienas eksponuojamas darbas parodo skirtingus ironijos lygius, varijuojančius nuo juodojo humoro iki grotesko.

Parodoje „Keturi viename“ pristatyti Kaune puikiai žinomi tapytojai ir jų darbai. Iš pirmo žvilgsnio galėjo kilti abejonių, kad tarp įvairių autorių, kartų – per daug skirtumų, bet menininkus jungia abstrakcija, atskleidžianti skirtingus išgyvenimus. Taigi keturi menininkai susivienijo, siekdami geriau pažinti save ir kolegas, reprezentuoti skirtingas abstrakcijos apibrėžtis ir požiūrius į tikrovę.

 

Astijus Krauleidis-Vermontas


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*