Rss Facebook
2017
Balandis
24
Naujienos
2017 Balandis
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Artūras Bulota: spausdamas kadrą visada pagalvok, kodėl tai darai 0

www.kamane.lt, 2017-04-18
Artūro Bulotos fotografija. Crater Lake nacionalinis parkas, Oregono valstija

Balandžio 22-23 dienoms Vilniuje, „Hotel Radisson Blu Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20), vyks jau aštuntasis fotofestivalis „SNAP“. Festivalyje bus surengtos atviros ir uždaros dirbtuvės, paskaitos, įkvepiančia patirtimi dalysis Lietuvos ir užsienio fotografai. Vienas iš festivalio lektorių – Artūras Bulota, „Talent Garden Kaunas“ ir reklamos agentūros „Büro“ įkūrėjas, vienas iš mėnesinio žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ kūrėjų, fotografas.

Dažniausiai keliones ir architektūrą fotografuojantis kaunietis prieš 5 metus pirmuosius nepavykusius kadrus taisė fotošopu, o šiandien jis jau yra oficialus „Fujifilm X photographers“ ambasadorius ir lektorius. „SNAP“ fotofestivalyje jis pradedančiuosius mokys verslumo fotografijoje bei nuotraukų retušavimo gudrybių.

A. Bulotą kalbina festivalio organizatoriai.

Artūrai, užaugai Kaune, pasilikai jame gyventi ir įkūrei sėkmingą verslą. Tikėjai, kad pavyks?

Kai kartu su kolegomis kūriau „Talent Garden Kaunas“ (TAG), mano bičiuliai, kurie užsiėmė rimtais verslais, bandė mane protinti: tai, ką tu darai, – nesąmonė: nėra Kaune nei startaperių, nei frylancerių. O kai TAG pradėjo sėkmingai veikti, kalbos apsivertė: gerai tau tokį verslą vystyti, kai Kaune pilna frylancerių (juokiasi).Aš pats labai džiaugiuosi šiuo projektu, nes jis turi socialinę prasmę: sukūrėme 50 darbo vietų talentingiems, jauniems profesionalams – be savo kuriamų projektų jie prisideda ir prie to, kad Kaunas būtų matomas ir girdimas.

Šalia „TAG Kaunas“ dar valdai reklamos agentūrą. O kaip tavo kelyje atsirado fotografija?

Ilgą laiką dirbau samdomu kūrybos vadovu kitoje reklamos agentūroje. Tekdavo ganyti daug talentingų fotografų. Kartą prieš vieną kliento renginį visi trys turėję dirbti fotografai dingo – vienas negalėjo, kitiems sąlygos nebetiko. Nusprendžiau, kad galiu jų darbą padaryti ir pats – juk esu kūrybininkas, estetikos jausmą turiu. Nusipirkau „Fujifilm“ muilinuką X-M1 ir nufotografavau tą renginį visiškai blogai – auto režimu (juokiasi). Visgi supratau, kad man trūksta tik techninių žinių – jas turėdamas galėčiau dirbti fotografu.

O kaip nevykusias nuotraukas priėmė klientas?

Laimei, moku gerai dirbti fotošopu (juokiasi). Pasikankinau ir sutvarkiau tas nuotraukas. Tada fotografavau toliau, o netrukus gavau vienos didžiausių statybos kompanijų Lietuvoje užsakymą suorganizuoti vieną statomo pastato fotosesiją. Ėmiausi šio iššūkio pats ir netrukus gavau užsakymą nufotografuoti dar 8 objektus. Pamačiau, kad architektūros fotografijai jaučiu aistrą ir man sekasi. O renginius fotografuoti dvi vasaras praktikavausi „Ryšių kiemelyje“ (lauko baras Kaune  red. past.) – susipažinau su ten koncertavusiais muzikantais, kultūros veikėjais, papildžiau darbų aplanką žinomais veidais. Per sezoną teko nuspausti 100 tūkst. kadrų.

Besimokydamas fotografuoti buvai nusimatęs kryptį?

Supratau, kad fotografija tokia plati ir visko neišmoksiu. Todėl reikia gilintis į konkretų žanrą. Nuo pat pradžių žinojau, kad tai bus dokumentikos ir architektūros fotografija. Architektūra man labai įdomi – keliesi auštant ir važiuoji susipažinti su pastatu, tyrinėji, kaip ant ko krenta šviesa, kaip ji atsispindi languose, kiek automobilių stovi šalia aikštelėje, ar kiemsargis tuo metu šluoja aplink, ar į kadrą pastatęs savo kibirą (juokiasi). Kai sužiūri tas detales, kitą dieną prieš saulei patekant jau stovi prie pastato su fotoaparatu ir spaudi kadrą – turi tik 20 minučių. Blue hour yra gražiausias laikas pastatams fotografuoti: saulė jau būna horizonte, bet jos dar nesimato, o jos šviesa atsimuša į atmosferą ir atsispindi tarsi nuo veidrodžio.

Prieš dvejus metus buvai vienas pirmųjų Lietuvos fotografų, pakviestas į „Fujifilm X photographers“ projektą. Jo esmė – suvienyti šimtus profesionalių fotografų iš skirtingų šalių, kurie savo nuotraukomis atskleidžia „Fujifilm“ technikos galimybes. Kaip tau pasitaikė tokia proga?

Prieš tuos dvejus metus „SNAP“ festivalyje vedžiau fotografams paskaitą, kaip pomėgį paversti užsakymais. „Fujifilm Lietuva“ atstovai pakvietė paskaitą vesti jų stende. Po jos jie pasiūlė aprūpinti mane trūkstama įranga, tačiau aš atvėriau kuprinę, kuri jau buvo pilna „Fujifilm“ technikos: nuo fotoaparato, objektyvų, blyksčių iki perėjimo laidų (juokiasi). Po mėnesio gavau kvietimą tapti „Fujifilm“ ambasadoriumi ir įsitraukti  į „Fujifilm X photographers“ projektą  – jiems patiko, kaip ir ką aš fotografuoju. Be manęs šiame projekte yra dar du fotografai iš Lietuvos – Algis Kriščiūnas ir Saulius Damulevičius.

O ko tu asmeniškai sieki šiuo projektu?

Visų pirma džiaugiuosi, kad mano darytos nuotraukos yra matomos pasauliui. Smagu, kad mane atsirinko pagal jas. O parodyti noriu tai, kad nesvarbu, kokį fotoaparatą turi – labai profesionalų ar mėgėjo kategorijos, tu gali daryti geras nuotraukas. Man juokinga, kai pamačiusieji mano nuotraukas sako: „Oho, koks geras tavo fotoaparatas.“ Tada atsakau: „Kai ateisiu pas tave į svečius ir tu pavaišinsi mane kepsniu, aš sakysiu: „Oho, kokia gera tavo keptuvė.“ (juokiasi)

Tai net turintieji muilines gali jaustis fotografais…

Aš manau, kad spausdamas kadrą visada turi pagalvoti, kodėl tai darai, ar tau tikrai tos nuotraukos reikia. Atsiminkime, kad, pavyzdžiui, vaizdinio turinio pasaulio socialiniuose tinkluose šiuo metu sukuriama apie 12 kartų daugiau, negu yra to turinio žiūrėtojų. Vaizdas yra labai nuvertėjęs.

Tavo nuotraukų turinys pastaruoju metu – kelionių dokumentika. Kaip dažnai į jas ruošiesi?

Labai dažnai, nes kelionės – dar viena mano aistra. Kartą vienas apvažiavau Europą. Tačiau mane lenkia mano žmona Ugnė, kuri keliauja jau 20 metų ir kuriai labai patinka tas keliones planuoti (juokiasi). Jos dėka gimė projektas „Shut up and go“. Neseniai buvome Laose, pernai – du kartus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Suvienijome mano fotografavimą ir Ugnės rašymą ir šiemet leidykla „Obuolys“ išleido knygą „Automobiliu aplink JAV“.

Kokią Ameriką patyrėte?

Pernai visą gegužės mėnesį gyvenome Niujorke. Jame gilinomės į autentišką gyvenimą. Per tą mėnesį supratome, kad patyrėme gal tik vieną procentą to, ką galėjome (juokiasi). Antrą kartą į JAV skridome rugpjūtį – aplankėme penkis didžiausius nacionalinius parkus, automobiliu nuvažiavome 9 tūkst. kilometrų, o nuėjome tikriausiai šimtus. Vieną dieną šabakštynais penkias valandas brovėmės iki pažadėto įspūdingo reginio. Jau beveik praradau viltį, kai staiga prieš akis atsivėrė kalnų ežeras su į jį bėgančiais kriokliais, o viduryje – ramiai sau plaukiojo didžiulis ledkalnis.

Kitą kartą negalėjome leistis vienu maršrutu į kalnus, nes gidas gavo informacijos, jog tose vietovėse grizliai sumedžiojo kalnų ožį ir dabar puotauja tris dienas. Tad geriau ten neiti, nes jie pamanys, jog kėsinamės į jų grobį (juokiasi).

Akivaizdu, kad kelionės ir fotografija tau – įdomiausias nuotykis. O ar turi noro ateityje išbandyti kitų žanrų fotografiją?

Niekada nedirbau studijoje ir nemanau, kad dirbsiu. Yra daug itin talentingų fotografų, kurie gerai joje fotografuoja. Nuolat dirbu su Nacionaliniu Kauno dramos teatru, spektaklių įvaizdžiu ir jo aktoriais. Man patinka, kad iš jų prieš objektyvą gali prašyti daugiau nei iš modelių. Toks jausmas, kad nuotrauką kuriame kartu. Tai įdomu, ateityje noriu daugiau teatrinių projektų.

***

SNAP fotofestivalis 2017 - jau balandžio 22-32 dienomis.  Pirmą kartą visiems: I diena - žaliems fotografams ir dar to nebandžiusiems, II - tobulėjimo diena pažengusiems.

23 lektoriai iš Lietuvos ir užsienio, atviros ir uždaros paskaitos, dirbtuvės bei visi didžiausi fototechnikos gamintojai naujienų parodoje.

Programa ir bilietai: www.snap.lt


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*