Rss Facebook
2017
Liepa
22
Naujienos
2017 Liepa
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

XX kompozitorių E. Griego (1843–1907) ir M. K. Čiurlionio (1875–1911) muzikos festivalis 0

www.kamane.lt, 2017-03-13
Kauno miesto simfoninis orkestras. Org. nuotr.

Kovo 14–18 d. Kaune bus surengtas jubiliejinis, XX-asis kompozitorių E. Griego (1843–1907) ir M. K. Čiurlionio (1875–1911) muzikos festivalis.

Pradedamasis festivalio koncertas „Pavasariniai susitikimai“ Kauno valstybinėje filharmonijoje kovo 14 d. 18 val. žėrės nuostabiais itališkojo baroko muzikos pasažais ir filosofinio susikaupimo kupina garsine tapyba, padėjusia pagrindą profesionaliajai lietuvių muzikai. Puikios smuikininkės, viešnios iš Vokietijos Ksenijos Dubrovskajos, Kauno valstybinio choro ir Kauno miesto simfoninio orkestro parengta programa genialiu Antonio Vivaldi kūriniu primins metų laikų tėkmę, kertiniu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniu nuskraidins mus į Dzūkijos miško garsų pasaulį ir teiks dvasinę ramybę, skambant iškiliai kantatai „De profundis“.

Ksenija Dubrovskaja – išskirtiniu talentu ir charizma galinti pasigirti jaunosios kartos smuikininkė. Jos grojimas visada pelno publikos simpatijas, nes jam būdinga nepriekaištinga technika, ištobulinta stiliaus pajauta ir gebėjimas tiksliai perteikti kompozitorių užkoduotus jausmus bei idėjas. Muzikos kritikai ir viso pasaulio klausytojai vertina puikią atlikėjos grojimo techniką bei sodrų smuiko tembrą, tad nenuostabu, kad ši artistė nuolat laukiama visų kraštų koncertų salėse. Menininkė groja smuiku, 1770 m. pagamintu Florencijos meistro Giovanni Battista Gabrielli. Teisę naudotis šiuo smuiku išskirtinių gabumų muzikantams suteikia Vokietijoje veikiantis Reinholdo Wurtho muzikos fondas.

Kovo 15 d. 18 val. į festivalio koncertą pakvies Kauno fortepijoninis trio (Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė)) ir solistė Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas). Koncerto programoje – Edvardo Griego (1843–1907) dainos ir fragmentai iš siuitos „Peras Giuntas“ bei  Arno Babajanian (1921–1983) Fortepijoninis trio fis-moll. Koncerto metu vyks fotografo Vytauto Zinkevičiaus darbų paroda „Kalnai“.

Kovo 16 d. 18 val. festivalio koncerte „Sakralioji klasika“ išgirsime du iškilius kūrinius: Franzo Schuberto Mišias Es-dur ir žavingąją Igorio Stravinskio „Psalmių simfoniją“, kuriuos atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir solistai: Lina Dambrauskaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Edgaras Davidovičius (tenoras), Juozas Janužas (tenoras), Tadas Girininkas (bosas). Diriguos Gintaras Rinkevičius.

Gausiam solistų ansambliui, chorui ir orkestrui sukurtos Mišios Nr. 6 Es-dur – paskutinis šio žanro F. Schuberto kūrinys, kurį pats kompozitorius pavadino „iškilmingomis mišiomis“. Kūrinio partitūra buvo baigta 1828 m., likus keletui mėnesių iki kompozitoriaus mirties. Deja, pats autorius kūrinio premjeros jau nebeišgirdo. Šis „ambicinga L. van Beethoveno komponavimo architektūra“ pasižymintis kūrinys, pasak F. Schuberto mokinio Briano Newbouldo yra tarsi „kūrėjo triumfas ir gulbės giesmė, savo didingumu prilygstantis geriausiems tuo metu parašytiems opusams“.

„Psalmių simfoniją“ I. Stravinskis kūrė panaudodamas 38, 39 ir 150-ąją lotyniškosios psalmyno versijos psalmes. Šis kūrinys išsiskiria orkestro sudėtimi: čia nėra smuikų, altų ir klarnetų, jų funkcijas perleidžiamos dviem fortepijonams. Partitūroje autorius rašo, kad viršutinius choro balsus turėtų dainuoti berniukai, nors koncertų praktikoje ši nuoroda dažniausiai ignoruojama. Visos trys kūrinio dalys atliekamos be pertraukos, o teksto ir muzikos santykį kompozitorius apibūdina taip: „tai ne simfonija, kurioje giedami psalmių tekstai, o simfonizuotas psalmių giedojimas.“ Kūrinio gimimą inspiravo Bostono simfoninio orkestro dirigentas Sergejus Koussevitzkis, o pasaulinė premjera įvyko 1930 m. Briuselyje. Šiuo metu dažniausiai atliekama 1948 m. redaguota kūrinio versija.

Kovo 17 d. 18 val. į intriguojančią programą „Lietuviški fortepijonai“ publiką kvies pianistų Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas. Šis ansamblis užima svarbią ir ryškią vietą Lietuvos muzikiniame gyvenime. Tai ne tik atlikėjai, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojami muzikos festivaliai, koncertinis Lietuvos gyvenimas, bet ir muzikai, kurių interpretacinis menas aukščiausiu lygiu reprezentuoja Lietuvos muzikinę kultūrą užsienio festivaliuose bei koncertuose.

Fortepijoninis duetas paruošė specialią, šiam festivaliui skirtą programą, kurioje labai ryškus muzikinis ekskursas į M. K. Čiurlionio ir E. Griego laikmečio kultūros aplinką, susietą su šių dienų lietuviškos muzikos kūryba. Greta E. Griego norvegiškos dainos variacijų ir legendinio dirigento Jono Aleksos fortepijoniniam duetui pritaikytos M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“, skambės įspūdingos Camille Saint-Saënso variacijos Ludwigo van Beethoveno tema ir du lietuvių autorių kūriniai: naujam skambesiui prikeltas Vidmanto Bartulio „We Like Souvenirs!“ ir šmaikštumu alsuojanti Giedriaus Kuprevičiaus pjesė „Dvynukai“, kurią šis fortepijoninis duetas su didžiuliu pasisekimu pirmą kartą atliko prieš penkerius metus.

Paskutinę festivalio dieną, kovo 18-ąją, festivalis pakvies į du koncertus. Pirmasis jų, barokinės muzikos koncertas, vyks 13 val. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Bus galima pasimėgauti violončelės grandu tituluojamo Alexanderio Kniazevo muzikavimu. Tiesa, šįkart garbusis muzikas prakalbins ne violončelę, o Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonus. Koncerto metu skambės ne vien vargonų muzika – girdėsime ir talentingos smuikininkės Ksenijos Dubrovskajos, su kuria susipažinome pradedamajame festivalio koncerte, grojimą. Abu šie neeiliniai muzikantai mes tikrą muzikinį iššūkį, atlikdami didingą ciklą – šešias Johanno Sebastiano Bacho sonatas smuikui ir vargonams, kurias didysis baroko meistras sukūrė dar prieš apsigyvendamas Leipcige.

Kovo 18 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambėsiančiame Baigiamajame festivalio koncerte, simboliškai pavadintame „Jūros paveikslai“, dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), solistės Rita Novikaitė (mecosopranas) ir Marina Kan (fortepijonas, Norvegija). Atlikėjams diriguos vienas festivalio bendraautorių, dirigentas, kompozitorius, menininkas ir literatas Espenas Selvikas (Norvegija).

Aksominio mecosoprano savininkė, solistė R. Novikaitė ne tik dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje bei Vienos (Austrija) Praynerio muzikos ir taikomųjų menų konservatorijoje, bet ir nuolat koncertuoja, kuria vaidmenis Austrijos, Italijos ir Anglijos teatruose, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose bei festivaliuose. Dainininkės repertuare – Lied žanro dainos, kamerinė muzika, oratorijų bei mišių partijos, jos įdainuotų kūrinių yra Lietuvos ir Austrijos ORF radijo fonduose, solistė yra išleidusi keletą kompaktinių kamerinės-vokalinės muzikos plokštelių. Dainininkės talentas skleisis vieno žinomiausių anglų kompozitoriaus Edwardo Elgaro vokaliniame cikle „Jūros paveikslėliai“, sukurtame paskutiniais XIX a. metais, ir dviejose E. Griego dainose iš muzikinės dramos „Peras Giuntas“.

Spalvingą vieno ryškiausių XX a. norvegų kompozitorių Geirro Tveitto koncertą fortepijonui Nr. 5, grįstą liaudies dainos iš Hardangerio regiono variacijomis, skambins viešnia iš Norvegijos M. Kan. Maskvoje gimusi atlikėja groti fortepijonu pradėjo būdama šešerių. Baigusi studijas Piotro Čaikovskio vardo konservatorijoje, talentinga pianistė tobulinosi Portugalijoje, pas vieną garsiausių fortepijono mokytojų Aquiles DelleVigne. Solistė yra koncertavusi su Sankt Peterburgo valstybiniu simfoniniu, Bergeno filharmonijos ir kitais orkestrais, o jos rečitaliai skambėjo daugelyje Europos šalių bei JAV.

 

Pagal KVF inf.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*