Rss Facebook
2017
Gegužė
26
Naujienos
2017 Gegužė
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Naujos parodos Kauno galerijoje „Meno parkas“ 0

www.kamane.lt, 2017-04-10

Balandžio 12 d. 18 val. Kauno galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) atidaromos dvi parodos: „Balandis 2524“ (Benxamín Álvarez, Xesco Mercé ir Marc Vilallonga, galerija „La Xina A.R.T.“, Barselona) ir Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus „Namų patogumai“ (galerija „Meno parkas“).

Paroda „Balandis 2524“ atidaroma galerijos antrojo aukšto ekspozicinėse erdvėse. Džiaugsmingo atsitiktinumo dėka, „Meno parkas“, kaip ir „La Xina A.R.T.“ šiemet švenčia savo dvidešimtmetį. Laimingi, galėdami švęsti abi šventes kartu, galerijos iš Barselonos nariai paruošė parodą, kuri leis pažymėti šias progas kaip pridera. Paroda „Balandis 2524“ draugėn suburia trijų ilgiausiai priklausančių „La Xina A.R.T.“ menininkų – Benxamín Álvarez, Xesco Mercé, Marc Vilallonga – kūriniją. Parodos pavadinimas nurodo ne vien balandžio mėnesį, bet ir tikslų kilometrų skaičių, įveikiant atstumą, skiriantį „Meno parką“ ir galerijos patalpas Barselonoje.

Šiai ekspozicijai galerija paruošė tris darbų ciklus. Benxa darbai, kurti spalvotu tušu ir akvareliniais pieštukais, dėka šių priemonių atrodo keisti, bet jautrūs ir vaiduokliški. Xesco kūriniai yra iš jo ilgalaikio projekto „Melų žodynas“ – daugiau nei 250 koliažų iš plastiko, piešti purškiamais dažais ar tušinukais. Marc pristato savo darbus iš senų tapetų katalogų, kurie jo namuose buvo naudoti prieš 70 metų – karpydamas juos autorius gauna stebinančius ir traukiančius rezultatus. Keista šių menininkų kombinacija yra chromatiškas kokteilis, linksmas ir ryškus – toks, kokiu visada norėjo būti „La Xina A.R.T.“

Paroda veiks: 2017 04 12 - 2017 05 18

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ tęstinio tarptautinio kultūrinių mainų projekto „Meno linija“ dalis.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus („Legal (Art) Lovers“) paroda „Namų patogumai“ atidaroma „Meno parko“ trečiojo aukšto ekspozicijų erdvėje. Paroda yra 2-osios Kauno tarptautinės grafikos bienalės „Fragmento evoliucija“ dalis.

Eidami lyg sala vandenyne tuo išplikusiu plotu, pamatė, kad tolumoje paviršius vienoje vietoje banguoja ne tolygiai, o padrikai, tarsi koks gyvūnas, gal milžiniškas kiškis, būtų lenkęs žoles, bet jei ten ir būta kiškio, jis liuoksėjo ne tiesiai, o vingiais, greičiau už kiekvieną kiškį. Mūsų keliautojams jau teko sutikti įvairių gyvūnų, tarp jų ir tokių, kuriais negalėjai pasitikėti, todėl jie sustabdė arklius, kad pasiruoštų naujai kovai“[1].

Kovos reiškinį sunaikino pasiruošimas. Atvėrė upę. Krantais visada vaikštinėjai. Į ją neri, iš jos ką nors trauki. Potvynis. Atoslūgis. Atsitrauki, priartėji, kai didysis kiškis įspėja. Matai kitą upę sutekant į šią ar šią į aną. Ieškai skaidriausios. Užmarštis į užkampį susiurbė narcizų lysves, kirvarpų kiaušinius, zombių išnaras. Nugrimzdo ir kova, jei ji buvo.

Rankos atstumas lemtingas kam skęstant. Prireikus puoli į srovę. Svorio kategorijos skirtingos, rizikinga. Bet upė palanki, nesisavina. Češyro katinas šypteli. Kitu krantu nustraksi baimės kiškis. Nustembi – mažas. Ataidi šūviai. Pūkšteli stirna. Nesužeista. Pasiduoda tėkmės atkarpai, išlipa tavo krante, krūpteli sutikus lydėjusį žvilgsnį, nurimsta, šuoliuoja skardžio pakraščiu.

Kovos nėra. Jei sapnas priplukdo, atpažįsti iš kvapo, apiplauki ieškančius karo, jis neįvyksta. Praleidi ir kiškį. O jei įkyri, atstumi veidrodžiu. Pats nuskrendi vandens paukščiu, virsti atspindžiu stirnos akyse. Jos primena tavo upes, bangavimą, mirksnių punktyrą, unikalias salas ir kitus svarbius niekniekius – atstumą, trukmę, stichijų (ne)materialumą, vandenį, orą, ...namus. Jie visur. Kvėpuoji. Šast, vėl kiškis. Beveik besvoris. Periferinio matymo lauke šešėlis nustraksi namų stogu, dingsta atminties debesų sode pakeliui nuversdamas tik vazoną. Negaila. Laiku perspėja, ima patikt. Kiškio šuolių aidas primena: gyvenimui rišlus siužetas nerūpi.

Greta Grendaitė / Tomas Vosylius

G. Grendaitė ir T. Vosylius į galeriją „Meno parkas“ grįžta su čia ir pradėto projekto „Persirengimas“ trečiąja paroda. Projektas nuo 2013 m. keliauja, kinta, o teminė linija išlieka. Kūrybiškai įsitraukę į socialinės pasakos, atminties kontekstus, autoriai žvelgia ir į savo pačių atspindžius juose. Atspindys svarbus tiesiogine prasme ir metaforiškai, kalbant apie dualumą bei savivoką Kito akivaizdoje. Kultūros teorijoje šmėkščiojant sąvokoms „pasaulis po tiesos“, „pasaulis po gėdos“ ir pan., menininkai pristato parodą kaip atvirą galimybę kodų dėlionei, o kai kurių objektų atveju siūlo ir fizinį įsitraukimą.

Radę nors ir ne savo mėgstamiausią, bet puikiai minėtas aktualijas per viduramžių išsigalvojimus reflektuojantį romaną, parodos autoriai žaidžia nukreipdami archetipinio melagio Baudolino aistringo pasakojimo vagą link juntamos „realaus gyvenimo tiesos“. Ar ši nėra utopinė? Juk tokio veiksmo intencija prieštarauja tradicinėms meno kaip atotrūkio nuo kasdienybės reikšmėms. Tad kviečiama ne tik pamąstyti, kaip patys priimame informaciją iš aplinkos, bet ir pasinaudoti siūlomais simboliais, „patikslinti“ niuansus, sukurti naujus kodus ar savo pasaką.

[1] „Baudolinas“, Umberto Eco. Vilnius: Tyto Alba, 2002. P. 331. Skyrius „Baudolinas atvyksta į Pndapecimą“.

Paroda veiks: 2017 04 12 - 2017 05 18

Parodą iš dalies remia Kauno miesto savivaldybė.


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*