Rss Facebook
2017
Balandis
29
Naujienos
2017 Balandis
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Antano Žmuidzinavičiaus „Nostalgiška realybė“ 0

www.kamane.lt, 2017-03-13

Kovo 18 d. 12 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose) atidaroma Antano Žmuidzinavičiaus tapybos paroda „Nostalgiška realybė“ iš ciklo „Lietuviškos dailės žingsniai“.

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, pedagogas, visuomenininkas, kolekcininkas, pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, žmogus, aktyviai dalyvavęs Lietuvai svarbiuose istoriniuose XX a. įvykiuose. Patriotiškumo jausmas ir lietuvybės skatinimas išliko viso gyvenimo visuomeninę veiklą jungiančia grandimi, pradedant pirmųjų lietuviškų dailės parodų rengimu ir tęsiant brandžiu darbu komisijose bei vadovaujant Meno departamentui. Antanas Žmuidzinavičius kartu su kitais lietuvių kultūros veikėjais rašytiniu žodžiu skleidė žinią apie lietuvių liaudies meno svarbą, prie valstybingumo formavimosi pamatų atsidūrusius tautiečius mokė suprasti savos kultūros reikšmę formuojant visuomenę.

Į XX a. lietuvių dailės istoriją dailininkas Antanas Žmuidzinavičius įeina kaip vienas žymiausių realistinės tapybos atstovų amžių sandūroje. Dailės mokslus studijavo Varšuvoje (Lenkija), keliose privačiose Paryžiaus (Prancūzija) akademijose, kūrybinę praktiką tęsė Vakarų Europos meno sostinėse. Antanas Žmuidzinavičius besikeičiančiose XX a. dailės srovėse liko ištikimas realistinės tapybos krypčiai. Subjektyvus emocinis santykis ir požiūrio individualumas reiškėsi peizažo ir portreto žanro kūriniuose. Ankstyvieji Antano Žmuidzinavičiaus etiudai pasižymi paprastomis formomis bei motyvais, santūria spalvine gama. Kūrybinių inspiracijų paieškos Vokietijoje, Šveicarijoje bei Italijoje, pažintis su klasikiniais dailės šedevrais, atsiradęs polinkis į neoromantizmą subrandino dailininką rinktis ryškesnį koloritą ir efektingesnes kompozicijas („Dzūkų kaimelis“, „Nelaiminga šalis“). Poetinis gamtos supratimas, lyriškumas ir kolorito improvizacijos – bene svarbiausi A. Žmuidzinavičiaus tapybos bruožai.

Dailininko kūriniai – tai ištisas peizažų ir portretų lobynas. Šalia žymių to meto žmonių portretų („Žemaitė“, „Tadas Daugirdas“), dailininkas teptuku atvaizdavo gražiausius Lietuvos krašto vaizdus, daugiausia Dzūkijos ir Žemaitijos regionų („Rumbonių piliakalnis“, „Nemunas Dainavos krašte“, „Palangos valtys“). Antanas Žmuidzinavičius savo kūrybą eksponavo personalinėse parodose JAV (1923–1924), Lenkijoje (1904), Rusijoje (1951), daugelyje Lietuvos miestų: Panevėžyje (1927), Kaune (1927, 1936, 1940, 1957, 1961), Alytuje (1938), Vilniuje (1956), Palangoje (1963) ir kitur. Nuo 1946 m. dalyvavo visose respublikinėse ir visasąjunginėse dailės parodose, marinistų parodose, daugelyje kilnojamųjų tarybinės dailės parodų Lietuvoje. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Antano Žmuidzinavičiaus kūrybą parodoje „Nostalgiška realybė“ iš ciklo „Lietuviškos dailės žingsniai“ atspindi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai.

 

Parodos trukmė 2017 03 18 – 2017 05 15.

 


Skaityti komentarus
Rašyti savo komentarą
*
*